Komiksai dažnai vis dar neretai laikomi lengva, pramogine skaitymo forma, kurią labiausiai mėgsta vaikai arba, kaip neretai vaizduojama filmuose, „užkietėję moksliukai“. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ši medija gali būti kur kas gilesnė, sudėtingesnė ir reikšmingesnė nei įprasta manyti, be to, gali atlikti puikią edukacinę funkciją.
Nepaprastos komikso „supergalios“
VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) docentė dr. Vaida Nedzinskaitė-Mitkė savo – bene pirmoje tokios temos Lietuvoje – disertacijoje „Istorijos vaizdavimas komiksuose: laiko ir erdvės komunikacijos svarba“ siekė atskleisti, kaip komiksai perteikia laiką, erdvę ir net garsą istorinio žanro pasakojime.
Kitaip tariant, mano tyrimas siekė atsakyti į klausimą, kaip komiksai sugeba „atgyti“ skaitytojo akyse ir mintyse“, – paprastai paaiškina ji.
Ekspertė toliau pasakoja – komiksų poveikis slypi ne tik jų turinyje, bet ir skaitymo procese. Skaitytojai aktyviai dalyvauja kuriant prasmę, jungdami atskirus kadrus į vientisą pasakojimą: „Tam, kad iš atskirų komikso kadrų skaitytojas galėtų susidaryti aiškų naratyvą, jis privalo užpildyti informacinį tarpą esantį tarp tų dviejų kadrų. Šis procesas vadinamas „užbaigimu“ ir yra viena iš esminių komiksų „supergalių“, – aiškina mokslininkė.
Būtent ši savybė leidžia komiksams būti tokiais įtraukiančiais. Skaitytojas nėra pasyvus stebėtojas – jis tampa aktyviu pasakojimo dalyviu. Jis ne tik mato, kas vyksta, bet ir pats „sukuria“ dalį istorijos savo vaizduotėje. Tai paaiškina, kodėl komiksai gali būti tokie paveikūs, net jei juose nėra judesio ar garso.
„Įdomu tai, būtent net ir garsas komiksuose gali būti perteikiamas vizualiai. Disertacijoje analizuotas vienas žinomiausių „Nepaprastas Žmogus-voras“ (angl. The Amazing Spider-Man) atskleidė, kad garso vaizdavimas vystėsi ilgą laiką ir reikalavo daugybės eksperimentų. Ankstyvieji sprendimai dažnai buvo neveiksmingi, tačiau ilgainiui kūrėjai atrado būdus, kaip perteikti garsus per vaizdinius simbolius, tekstus ar net stilistiką. Todėl dabar komiksų kūrėjai kuria unikalius vizualinius garso atvaizdus (pvz., BOOM, BANG, BAM ir pan.), kuriuos skaitytojas „išgirsta“ savo vaizduotėje“, – sako dr. V. Nedzinskaitė-Mitkė.
Padeda suprasti istoriją visame pasaulyje
Disertacijoje Pramogų industrijų katedros mokslininkė taip pat analizavo stilizacijos svarbą. Stilizacija – tai dekoratyvus vaizduojamojo objekto apibendrinimas, sukuriant supaprastintą vaizduojamojo objekto formą, proporcijas, apimties ir spalvų santykius (šalt. Lietuvių žodynas).
Toks stilizuotas vaizdas komiksuose palengvina sudėtingą informaciją ir padeda išryškinti svarbiausias detales bei sumažinti informacinį triukšmą. Pasak V. Nedzinskaitės-Mitkės, tai ypač svarbu istoriniuose komiksuose, kur reikia perteikti sudėtingus laikotarpius ar aplinkas. Be to, stilizacija padeda komiksams peržengti kultūrines ribas ir būti suprantamiems skirtingose šalyse.
„Dėl stilizacijos turinys turi didelę galimybę keliauti per kultūrines ribas. Tai reiškia, kad net mažų rinkų kūrėjai gali pasiekti tarptautinę auditoriją, jei geba tinkamai išnaudoti komiksų kalbą“, – paaiškina komunikacijos ekspertė.
Vis dėlto, nepaisant didelio potencialo, komiksai vis dar susiduria su įvaizdžio problema, ypač Rytų ir Vidurio Europoje. Ilgą laiką jie buvo laikomi mažiau rimta meno forma, todėl dalis visuomenės iki šiol juos vertina skeptiškai. Tai dar viena kliūtis kūrėjams, norintiems šią mediją naudoti rimtesnėms temoms, pavyzdžiui, istorijai.
„Net jei priežastis naudoti komiksuspasakoti yra pagrįsta, tai dar nereiškia, kad vietiniai kūrėjai turi visas reikalingas kompetencijas. Vis dėlto, situacija gali keistis, jeigu atsiras daugiau sėkmingų pavyzdžių“, – sako dr. V. Nedzinskaitė-Mitkė.
Įrankis istoriniams įvykiams papasakoti
Vienas svarbiausių – ir įdomiausių – disertacijos klausimų buvo skirtas atsakyti, kaip komiksai naudojami papasakoti istorinius įvykius.
Jos tyrimas taip pat atskleidė, kad istorinių komiksų kūrimas komandoje vis dėlto kelia nemažai iššūkių. Vienas jų – bendradarbiavimas su istorikais. Nors jų įsitraukimas padidina turinio patikimumą ir edukacinę vertę, kartu atsiranda ir naujų sunkumų:
„Istorikai dažnai susiduria su iššūkiu bandydami suderinti istorinę vertę su pramoginiais elementais. Kitaip tariant, šiems specialistams gali būti sunku suprasti, kad komiksų projektai, visų pirma, turi būti įdomūs tikslinei auditorijai, o edukacinė vertė yra antraeilė“, – teigia dr. V. Nedzinskaitė-Mitkė. Tai reiškia, kad kūrėjams tenka aiškiai apibrėžti projekto tikslus ir susitarti, kokį vaidmenį atlieka kiekvienas komandos narys.
„Kadangi su komiksų kūrimu esu susijusi ne tik moksliniu, bet ir praktiniu aspektu, apie rezultatų pritaikymą galvojau visos disertacijos metu. Ši tema būtent dėl to mane nuo pat pradžių ir viliojo: kaip gautos žinios padės man bei mano komandai geriau įgyvendinti istorinio žanro komiksus. Galiausiai, labai tikiuosi, kad mano tyrimai prisidės prie platesnio komiksų supratimo ir paskatins daugiau dėmesio skirti šiai medijai tiek moksle, tiek kūryboje, o gauti rezultatai bus aktyviai naudojami kaip edukacinė priemonė ruošiant būsimus komiksų kūrėjus“, – sako docentė.
Doc. dr. V. Nedzinskaitės-Mitkės padėka
„Noriu nuoširdžiai pasidžiaugti, kad Kūrybinių industrijų fakultetas prieš daugiau nei ketverius metus pasiryžo patvirtinti tokią netradicinę disertacijos temą, ir šiandien jau galime džiaugtis, mano žiniomis, pirmąja disertacija Lietuvoje komikso tematika.
Nuoširdžiai tikiu, kad Lietuvos mokslo laukas gali įsiveržti į priekį tik jei imsis globaliu bei nacionaliniu mastu netyrinėtų ar pamirštų temų, o ne eis jau daug kartų pramintais takais ir sieks dar truputį praplėsti jau gerai suvoktus reiškinius.
Labai tikiuosi, kad Kūrybinių industrijų fakultete toliau bus įgyvendinami doktorantūros tyrimai animacijos, kompiuterinių vaizdo žaidimų, virtualios realybės bei, žinoma, kino tematikomis.“
Žemiau – iliustracijos iš MB „Studio Mitkus“ komiksų „Karo aviatoriai“ ir „Leičiai“.



