Laikas, garsas ir erdvė: kas daro komiksus daugiau nei tik pramoga?

Birželio 22, 2026

Komiksai dažnai vis dar neretai laikomi lengva, pramogine skaitymo forma, kurią labiausiai mėgsta vaikai arba, kaip neretai vaizduojama filmuose, „užkietėję moksliukai“. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ši medija gali būti kur kas gilesnė, sudėtingesnė ir reikšmingesnė nei įprasta manyti, be to, gali atlikti puikią edukacinę funkciją.

Doc. dr. Vaida Nedzinskaitė-Mitkė

Nepaprastos komikso „supergalios“

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) docentė dr. Vaida Nedzinskaitė-Mitkė savo  – bene pirmoje tokios temos Lietuvoje – disertacijoje „Istorijos vaizdavimas komiksuose: laiko ir erdvės komunikacijos svarba“ siekė atskleisti, kaip komiksai perteikia laiką, erdvę ir net garsą istorinio žanro pasakojime.

Kitaip tariant, mano tyrimas siekė atsakyti į klausimą, kaip komiksai sugeba „atgyti“ skaitytojo akyse ir mintyse“, – paprastai paaiškina ji.

Ekspertė toliau pasakoja – komiksų poveikis slypi ne tik jų turinyje, bet ir skaitymo procese. Skaitytojai aktyviai dalyvauja kuriant prasmę, jungdami atskirus kadrus į vientisą pasakojimą: „Tam, kad iš atskirų komikso kadrų skaitytojas galėtų susidaryti aiškų naratyvą, jis privalo užpildyti informacinį tarpą esantį tarp tų dviejų kadrų. Šis procesas vadinamas „užbaigimu“ ir yra viena iš esminių komiksų „supergalių“, – aiškina mokslininkė.

Istorinio žanro komiksas „Karo aviatoriai“ (aut. „Studio Mitkus“)

Būtent ši savybė leidžia komiksams būti tokiais įtraukiančiais. Skaitytojas nėra pasyvus stebėtojas – jis tampa aktyviu pasakojimo dalyviu. Jis ne tik mato, kas vyksta, bet ir pats „sukuria“ dalį istorijos savo vaizduotėje. Tai paaiškina, kodėl komiksai gali būti tokie paveikūs, net jei juose nėra judesio ar garso.

„Įdomu tai, būtent net ir garsas komiksuose gali būti perteikiamas vizualiai. Disertacijoje analizuotas vienas žinomiausių „Nepaprastas Žmogus-voras“ (angl. The Amazing Spider-Man)  atskleidė, kad garso vaizdavimas vystėsi ilgą laiką ir reikalavo daugybės eksperimentų. Ankstyvieji sprendimai dažnai buvo neveiksmingi, tačiau ilgainiui kūrėjai atrado būdus, kaip perteikti garsus per vaizdinius simbolius, tekstus ar net stilistiką. Todėl dabar komiksų kūrėjai kuria unikalius vizualinius garso atvaizdus (pvz., BOOM, BANG, BAM ir pan.), kuriuos skaitytojas „išgirsta“ savo vaizduotėje“, – sako dr. V. Nedzinskaitė-Mitkė.

Padeda suprasti istoriją visame pasaulyje

Disertacijoje Pramogų industrijų katedros mokslininkė taip pat analizavo stilizacijos svarbą. Stilizacija – tai dekoratyvus vaizduojamojo objekto apibendrinimas, sukuriant supaprastintą vaizduojamojo objekto formą, proporcijas, apimties ir spalvų santykius (šalt. Lietuvių žodynas).

Istorinio žanro komiksas „Karo aviatoriai“ (aut. „Studio Mitkus“)

Toks stilizuotas vaizdas komiksuose palengvina sudėtingą informaciją ir padeda išryškinti svarbiausias detales bei sumažinti informacinį triukšmą. Pasak V. Nedzinskaitės-Mitkės, tai ypač svarbu istoriniuose komiksuose, kur reikia perteikti sudėtingus laikotarpius ar aplinkas. Be to, stilizacija padeda komiksams peržengti kultūrines ribas ir būti suprantamiems skirtingose šalyse.

„Dėl stilizacijos turinys turi didelę galimybę keliauti per kultūrines ribas. Tai reiškia, kad net mažų rinkų kūrėjai gali pasiekti tarptautinę auditoriją, jei geba tinkamai išnaudoti komiksų kalbą“, – paaiškina komunikacijos ekspertė.

Vis dėlto, nepaisant didelio potencialo, komiksai vis dar susiduria su įvaizdžio problema, ypač Rytų ir Vidurio Europoje. Ilgą laiką jie buvo laikomi mažiau rimta meno forma, todėl dalis visuomenės iki šiol juos vertina skeptiškai. Tai dar viena kliūtis kūrėjams, norintiems šią mediją naudoti rimtesnėms temoms, pavyzdžiui, istorijai.

„Net jei priežastis naudoti komiksuspasakoti yra pagrįsta, tai dar nereiškia, kad vietiniai kūrėjai turi visas reikalingas kompetencijas. Vis dėlto, situacija gali keistis, jeigu atsiras daugiau sėkmingų pavyzdžių“, – sako dr. V. Nedzinskaitė-Mitkė.

Įrankis istoriniams įvykiams papasakoti

Vienas svarbiausių – ir įdomiausių – disertacijos klausimų buvo skirtas atsakyti, kaip komiksai naudojami papasakoti istorinius įvykius.

Jos tyrimas taip pat atskleidė, kad istorinių komiksų kūrimas komandoje vis dėlto kelia nemažai iššūkių. Vienas jų – bendradarbiavimas su istorikais. Nors jų įsitraukimas padidina turinio patikimumą ir edukacinę vertę, kartu atsiranda ir naujų sunkumų:

„Istorikai dažnai susiduria su iššūkiu bandydami suderinti istorinę vertę su pramoginiais elementais. Kitaip tariant, šiems specialistams gali būti sunku suprasti, kad komiksų projektai, visų pirma, turi būti įdomūs tikslinei auditorijai, o edukacinė vertė yra antraeilė“, – teigia dr. V. Nedzinskaitė-Mitkė. Tai reiškia, kad kūrėjams tenka aiškiai apibrėžti projekto tikslus ir susitarti, kokį vaidmenį atlieka kiekvienas komandos narys.

Istorinio žanro komiksas „Leičiai“ (aut. „Studio Mitkus“)

„Kadangi su komiksų kūrimu esu susijusi ne tik moksliniu, bet ir praktiniu aspektu, apie rezultatų pritaikymą galvojau visos disertacijos metu. Ši tema būtent dėl to mane nuo pat pradžių ir viliojo: kaip gautos žinios padės man bei mano komandai geriau įgyvendinti istorinio žanro komiksus. Galiausiai, labai tikiuosi, kad mano tyrimai prisidės prie platesnio komiksų supratimo ir paskatins daugiau dėmesio skirti šiai medijai tiek moksle, tiek kūryboje, o gauti rezultatai bus aktyviai naudojami kaip edukacinė priemonė ruošiant būsimus komiksų kūrėjus“, – sako docentė.

Doc. dr. V. Nedzinskaitės-Mitkės padėka

Noriu nuoširdžiai pasidžiaugti, kad Kūrybinių industrijų fakultetas prieš daugiau nei ketverius metus pasiryžo patvirtinti tokią netradicinę disertacijos temą, ir šiandien jau galime džiaugtis, mano žiniomis, pirmąja disertacija Lietuvoje komikso tematika.

Nuoširdžiai tikiu, kad Lietuvos mokslo laukas gali įsiveržti į priekį tik jei imsis globaliu bei nacionaliniu mastu netyrinėtų ar pamirštų temų, o ne eis jau daug kartų pramintais takais ir sieks dar truputį praplėsti jau gerai suvoktus reiškinius.

Labai tikiuosi, kad Kūrybinių industrijų fakultete toliau bus įgyvendinami doktorantūros tyrimai animacijos, kompiuterinių vaizdo žaidimų, virtualios realybės bei, žinoma, kino tematikomis. 

 

Žemiau – iliustracijos iš MB „Studio Mitkus“ komiksų „Karo aviatoriai“ ir „Leičiai“. 

Galerija

Panašios naujienos

Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Šiemet įvyko jau ketvirtoji VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykla (PhD Summer School), į kurią atvyko 30 studentų iš dešimties pasaulio šalių. Savaitę trukusios mokyklos metu pranešimuose patyrę savo sričių ekspertai mokė akademinio rašymo principų, komunikacijos, tyrimų etikos ir daugelio kitų jauniesiems mokslininkams doktorantūros metu itin aktualių dalykų. Vis dėlto vien akademinių žinių neužtenka. Daugelį metų su doktorantais dirbantys VILNIUS TECH profesorė dr. Simona Ramanauskaitė, lektorė Angelė Tamulevičiūtė-Šekštelienė ir Graikijos Viduržemio jūros universiteto (Hellenic Mediterranean University) profesorius dr. Konstantinos Petridis pabrėžia, kad sėkmingai tyrėjo karjerai itin vertingi yra gebėjimai įveikti iššūkius, bendradarbiauti bei kurti tarptautinius ryšius.  [caption id="attachment_121864" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Kokie iššūkiai doktorantams kyla šiandien? Studijuojant doktorantūrą, tyrimai, straipsnių rengimas bei disertacijos rašymas nėra vieninteliai iššūkiai, su kuriais susiduriama. Profesorius dr. K. Petridis, remdamasis savo patirtimi, pastebi tris neretai doktorantams iškylančias problemas. Pirmoji jų – laiko valdymas, ypač mėginant suderinti tyrimų reikalavimus su kitomis akademinėmis ir asmeninėmis atsakomybėmis. Šiai minčiai pritaria ir Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė. Pasak jos, tokių vasaros mokyklų metu neretai tenka įsitikinti, jog doktorantams iššūkių kelia ne tik teoriniai klausimai, bet ir tai, kaip suderinti disertacijos rengimą turint darbą, šeimą ir kitų įsipareigojimų.  „Tą įveikti padeda bendruomenė, supanti akademinė aplinka. Kai doktorantas turi su kuo pasikalbėti, aptarti abejonę, išgirsti klausimą ar gauti nuoširdų grįžtamąjį ryšį, problema dažnai tampa aiškesnė ir lengviau išsprendžiama. Kartais kolega, nebūdamas tavo temos ekspertas, gali tapti geriausiu „veidrodžiu“ ir parodyti, kuri tyrimo dalis skamba aiškiai, o kurią dar reikėtų performuluoti paprasčiau. Tad kalbėkime, klauskime, bendraukime, dalinkimės ir kurkime ryšius“, – pataria lektorė. [caption id="attachment_122458" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Antroji problema, kurią pastebi renginio svečias, yra doktoranto pasitikėjimas savimi pristatant savo darbus tiek akademinei bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei. Šiuo klausimu paantrina ir Fundamentinių mokslų fakulteto dekanė profesorė dr. S. Ramanauskaitė:  „Pasitikėjimą kuria ne tik turimos žinios ir gebėjimas, bet ir bendravimo patirtis skirtingos krypties, patirčių, kultūrų komandoje bei drąsa išsakyti savo mintis ir atvirai priimti kitų nuomonę. Todėl PhD Summer School renginiai būtini kiekvienam doktorantui, kad jis ugdytų tarptautiškumo ir bendradarbiavimo kompetencijas, plėstų savo kontaktų ratą kitų tyrėjų gretose“, – sako mokslininkė. Trečiasis iššūkis, pasak dr. K. Petridžio, apima kompetencijų ugdymą siekiant atsakingai ir efektyviai naudoti dirbtinio intelekto (DI) įrankius mokslinėje komunikacijoje. „Galiausiai, daugelis studentų susiduria su netikrumu dėl savo profesinių perspektyvų už akademinės aplinkos ribų. Norint įveikti šiuos iššūkius, reikalingas struktūruotas palaikymas, pavyzdžiui: tiksliniai tyrimų ir komunikacijos įgūdžių mokymai, DI raštingumo ugdymas akademiniame kontekste ir glaudesnis įsitraukimas į karjeros planavimo galimybes tiek akademinėje aplinkoje, tiek už jos ribų“, – paaiškina profesorius. [caption id="attachment_122456" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. K. Petridis[/caption] Tuo metu dr. S. Ramanauskaitė kaip ryškiausius išskiria iššūkius, kylančius tyrimų metu: „Doktorantai ir mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus ir siekia naujų žinių. Jie visada yra tarp žinomo ir naujo ribos. Todėl tyrimų planavimas, jų duomenų privatumo ir etiškumo klausimai dažniausiai yra specifiniai, saviti ir reikalauja papildomo gilinimosi. O tai, kas tiko ankstesniame tyrime, ne būtinai galios šiame, – sako profesorė. – Kitas svarbus dalykas – tyrėjai visuomet susiduria su nuolatinio tobulėjimo ir gilinimosi poreikiu. Todėl naujieji tyrėjai, doktorantai turi būti kūrybiški ir remtis bendradarbiavimu su kitais tyrėjais, galinčiais dalintis savo patirtimi ir kartu rasti tinkamiausią sprendimą.“ Nuo naujų pažinčių iki reikšmingų atradimų  Šiandien mokslininko darbą be tarptautinio bendradarbiavimo jau sunku įsivaizduoti. Tarptautiniai ryšiai atveria galimybes dalyvauti konferencijose, rengti bendras publikacijas, inicijuoti projektus, keistis metodais ir pažvelgti į savo tyrimą iš kitos akademinės ar kultūrinės perspektyvos, vardija A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė.  „Ne mažiau naudinga kartais tiesiog pakeisti aplinką – išvykti į kitą šalį, dalyvauti stažuotėje, padirbėti kitame universitete ar tyrimų centre. Bendravimas su skirtingų kultūrų, patirčių ir požiūrių žmonėmis plečia mąstymą, augina idėjas ir leidžia kitaip pamatyti net tai, kas iki tol atrodė visiškai aišku. Naujoje aplinkoje gali skleistis mūsų žinios, patirtys ir kūrybiškumas, – o būtent jų labai reikia visame disertacijos rengimo kelyje. Ir jei taip su humoru pasakius, tai kartais tam, kad tyrimas ir darbai pajudėtų pirmyn, labai naudinga pajudėti ir pačiam“, – šypsosi lektorė. [caption id="attachment_122446" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Tuo metu profesorius dr. K. Petridis įžvelgia dvi itin praktiškas priežastis, dėl kurių tarptautinis bendradarbiavimas toks būtinas: „Pirma, tai leidžia tyrėjams užmegzti prasmingus profesinius ryšius su kolegomis ir kitais doktorantais iš skirtingų akademinių ir kultūrinių aplinkų, taip puoselėjant ilgalaikius bendradarbiavimo santykius. Antra, tai praplečia tyrėjų suvokimą apie jiems prieinamas profesines galimybes planuojant tolesnius karjeros žingsnius – supažindina juos su įvairiomis tyrimų aplinkomis, institucinėmis praktikomis ir karjeros kryptimis.“ Mokslininkė S. Ramanauskaitė, kalbėdama apie tarptautinį bendradarbiavimą, akcentuoja jo svarbą atliekamiems tyrimams. Pasak jos, tyrimų rezultatai nėra apriboti viena institucija ar šalimi. Jų tikslas – gauti naujų žinių pasauliniame kontekste, todėl bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene padeda aiškiau suvokti, kas jau yra ištirta ir kokios naujos idėjos gali būti išbandomos.  [caption id="attachment_122462" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. S. Ramanauskaitė[/caption] Taip pat, anksčiau ar vėliau rezultatai pasiekia visuomenę, verslą, todėl jau tyrimų metu būtina įsivertinti jų įtaką skirtingoms kultūroms ir bendruomenėms. Be to, vykdant mokslinius tyrimus, asmeninė tarptautinė patirtis ir įvairovės pažinimas gali padidinti tyrimų rezultatų pritaikomumą įvairiose visuomenėse, aiškina profesorė. Kodėl svarbu dalyvauti doktorantūros mokyklose? Dalyvaudami VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykloje, dalyviai turėjo galimybę įgyti naujų žinių, išmokti spręsti aptartus iššūkius bei sutikti panašios srities mokslininkų iš kitų šalių. Tačiau tai – ne vienintelė nauda, kurią gauna dalyviai. Anot pranešėjų, tokių mokyklų vertė slypi tame, ką pats doktorantas nuveikia jų metu. „Manau, kad didžiausia tarptautinių renginių, tokių kaip Doktorantų mokykla, vertė yra tai, jog jie suteikia platformą studentams dalintis savo tyrimų patirtimi, aptarti bendrus iššūkius ir kartu ieškoti sprendimų su kolegomis iš įvairių akademinių sričių. Be to, tokie renginiai suteikia vertingų progų praktikuoti anglų kalbą kaip pagrindinę mokslinės komunikacijos kalbą (lingua franca) ir taip stiprina studentų gebėjimą efektyviai veikti tarptautiniuose tyrimų kontekstuose“, – sako profesorius iš Graikijos. Tuo metu VILNIUS TECH lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė teigia, jog tokių renginių ilgalaikiu rezultatu tampa būtent sutikti žmonės ir nauji ryšiai. Vienas pokalbis gali paskatinti naują tyrimo idėją, padėti atrasti reikalingą metodą, būsimą publikacijos bendraautorių ar kolegą, į kurį vėliau galima kreiptis patarimo, sako ji. [caption id="attachment_122448" align="alignnone" width="1024"] A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė[/caption] „Doktorantų mokyklos sukuria ypatingą erdvę, kurioje galima ne tik mokytis, bet ir saugiai kalbėti apie savo tyrimus, iššūkius bei dar ne iki galo išgrynintas idėjas. Čia doktorantai pamato, kad daugelis jų susiduria su panašiais klausimais, nepriklausomai nuo šalies, universiteto ar mokslo srities. Toks bendrumo jausmas suteikia daugiau pasitikėjimo“, – vardija lektorė. Fundamentinių mokslų fakulteto profesorė pastebi ir kitą naudą – doktorantūros mokyklų metu jaunieji tyrėjai itin aktyviai dalinasi savo patirtimi socialinėse medijose, o tai padeda tapti labiau matomiems mokslinėje erdvėje, bet ir visuomenėje. „Mokslas neturi būti skirtas tik pačiam mokslininkui, jis turi būti kuo viešesnis ir skatinti naujus atradimus ar tyrimus. Todėl matyti, kad doktorantai keičia nusistovėjusį mokslinės bendruomenės pasiekimo būdą iš grynai tik konferencijomis ir asmeniniu bendravimu paremtų priemonių į socialinių tinklų taikymą, teikia vilčių, jog mokslas, jo rezultatai ir juos vykdantys mokslininkai taps labiau matomi ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei“, – sako dr. S. Ramanauskaitė. [caption id="attachment_122460" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Trys patarimai būsimiems mokslininkams Prof. dr. S. Ramanauskaitė: „Jūs jau esate tinkamame kelyje, nes pasirinkote vykdyti mokslinius tyrimus, semtis patirties tarptautiniuose renginiuose. Nenustokite šiame kelyje ir tikėkite savimi, nes mokslinių tyrimų kelias dažniausiai yra duobėtas, tačiau kiekviena patirtis ir papildomas jūsų bendruomenės narys laukiančias „duobes" padaro vis mažiau jaučiamas ir jus apsunkinančias.“ Prof. dr. K. Petridis:   „Išlikite alkani, išlikite kvaili“ (angl. Stay hungry, stay foolish). A.Tamulevičiūtė-Šekštelienė: „Kurkime ryšius, bendraukime ir nenustokime kalbėti apie savo tyrimus. Pristatykime juos konferencijoje, kolegai, draugui, žmogui iš kitos mokslo srities ar net bare – kartais būtent neformalioje aplinkoje sulaukiame netikėčiausio ir naudingiausio klausimo.“ [caption id="attachment_121858" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokyklos pranešėjai[/caption]
Plačiau
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
Kokios sąlygos tyrėjų karjerai Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE)? Tyrėjų karjeros struktūrinės politikos palyginamąją analizę atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD) kartu su Europos Komisija, kviesdamos tyrėjus dalyvauti pirmojoje bendroje tarptautinėje apklausoje apie Tyrėjų karjerą. Apklausa vykdoma įgyvendinant iniciatyvą Research and Innovation Careers Observatory (ReICO), kurios tikslas – stiprinti įrodymais grįstą mokslinių tyrimų ir inovacijų karjeros politiką, renkant patikimus duomenis apie tyrėjų darbo sąlygas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų įgyvendinime, atlygį ir karjeros raidą. Dalyvauti apklausoje kviečiami tyrėjai, mokslo vadybininkai, mokslininkai, mokslo politikos formuotojai, ekspertai ir kt. Apklausos metu respondentų bus prašoma pasidalyti profesine ir tyrėjų mobilumo patirtimi, darbo aplinka, karjeros perspektyvomis akademinėje ar kitoje kryptyje. Apklausa anoniminė, jos pildymas trunka iki 15 minučių. Prisijungti galima naudojant ORCID paskyrą arba gavus individualią prisijungimo nuorodą el. paštu. Apklausa aktyvi iki 2026 m. rugsėjo 25 d. Dalyvauti apklausoje galima čia. Daugiau informacijos: Dr. Edita Bagdonaitė Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus patarėja Lietuvos atstovė EMTE Tyrėjų karjera Tel. +370 604 76 851 El. p. edita.bagdonaite@lmt.lt
Plačiau