LAMA BPO prezidentas: „Svarbu vizija – kuo tikimasi tapti ir kaip tai pasiekti“

Gruodžio 27, 2019

Profesijos ir karjeros pasirinkimo kelias – viena sudėtingiausių temų jauno žmogaus gyvenime. Kaip pasirinkti įdomią, bet kartu ir perspektyvią specialybę? Studijuoti Lietuvoje ar užsienyje? Skubėti ir stoti iš karto, ar patinkančią sritį iš pradžių pažinti darbo rinkoje? Klausimų daug, tačiau atsakymai į juos – kiekvienam vis kiti. 

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas (toliau – LAMA BPO) Pranas Žiliukas studijų kryptį ir vietą besirenkantiems jaunuoliams sako: „Studijų pasirinkimas kiekvienam jaunam žmogui yra labai atsakingas ir daug pastangų reikalaujantis sprendimas. Ypatingai šiandien, kai būsimieji studentai turi kaip niekad daug įvairių tobulėjimo ir karjeros galimybių savo ir kitose šalyse. Dėl šios priežasties, pasirinkimo procese labai svarbu susikurti viziją – kuo tikimasi tapti, po to imtis veiksmų tikslui pasiekti. Neabejoju, kad kiekvienam stojančiajam rūpi gauti valstybės finansuojamą vietą ir būtent toje studijų kryptyje, kuri jį labiausiai vilioja. O čia, ko gera, 2020 m. stojantiesiems turėsime puikią žinią, nes Lietuvoje valstybės finansuojamų vietų bus skiriama keliais tūkstančiais daugiau.“ 

Lietuvoje ar užsienyje?

Jau tapo įprasta, jog pagrindinis klausimas, kamuojantis būsimus studentus – rinktis studijas Lietuvoje ar užsienyje? LAMA BPO prezidento teigimu, svarbu ne šalis, o universiteto studijų kokybė ir suteikiamos ateities perspektyvos, bet nereikia nuvertinti ir ekonominių sąlygų.

„Būsimasis studentas turėtų siekti patekti į kuo aukštesnio lygio ir daugiausiai galimybių ateityje sukurti galinčią mokyklą. Renkantis universitetą, labai svarbu suprasti, kad toli gražu ne kiekviena užsienio aukštoji mokykla gali pasigirti geromis studijomis. Tikrai aukšto lygio mokyklų Europoje yra dešimtys, bet daug mokyklų studijų kokybe neretai nuvilia, o ir ne visos jos teikia bakalauro laipsnį. Tuo tarpu visos didžiosios Lietuvos aukštosios patenka tarp 5 proc. geriausių pasaulio mokyklų“, – teigia P. Žiliukas.
Natūralu, jog vos baigęs mokyklą jaunuolis nėra užtikrintas dėl to, kokios karjeros nori siekti ateityje. Dar tik ieškantiems savo kelio LAMA BPO prezidentas pataria įvertinti ir daugiau tiek studijų, tiek ekonominių ir socialinių veiksnių. Kai kurie jų, anot P. Žiliuko, lemia, kad į užsienį išvykę studijuoti abiturientai sugrįžta po pirmųjų metų arba supratę, kad pasirinktoje mokykloje negaus išsvajoto laipsnio, arba susiduria su finansiniais sunkumais.

„Svarbu įvertinti ir pragyvenimo sąlygas bei galimybes. Dauguma aukščiausio lygio užsienio universitetų yra įsikūrę šalyse, kuriose gyvenimas pareikalaus kur kas daugiau finansinių investicijų nei Lietuvoje. Taip pat privers nutolti nuo šeimos ir artimųjų. Nepakankamai tvirtai apsisprendus, visi šie veiksniai gali tapti ne tik finansinių, bet ir emocinių iššūkių priežastimi“, – sako LAMA BPO prezidentas. 

Vis dėlto, P. Žiliuko teigimu, tinkamai pasirengus, studijos svečioje šalyje ir pažintis su kitomis kultūroms yra tikrai vertinga patirtis, tačiau jai įgyti yra ir alternatyvių būdų.
„Labai svarbu suprasti ir tai, kad visos mūsų šalies aukštosios mokyklos suteikia galimybę išvykti pusmečiui ar metams studijuoti į jau patikrintus ir akademinės bendruomenės kruopščiai atrinktus kitų šalių universitetus ar kolegijas. Tad savęs dar tik ieškantys jaunuoliai, pasirinkę bakalauro studijas Lietuvoje, kartu gali išbandyti ir savo pajėgumus kitoje šalyje bei kultūroje. Na, o patikrinus save, aukštesnės pakopos studijas galima tęsti pasirinktame užsienio universitete, ar pasinaudoti kitomis „Erasmus+“ programos teikiamomis galimybėmis“, – mintimis dalijasi P. Žiliukas.

Pagalba padedant atrasti sprendimą

Asociacijos prezidentas pažymi, jog šiandien karjeros kelio ieškantiems moksleiviams, mokyklą jau pabaigusiems jaunuoliams ar dėl pasirinktos krypties abejojantiems studentams sukurtos patrauklios sąlygos domėtis, klausti ir konsultuotis.

„Ieškantys patarimo ir norintys išgirsti daugiau nuomonių visuomet gali kreiptis į LAMA BPO atstovus, išbandyti Atvirą informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemą „AIKOS“, susisiekti tiesiogiai su aukštųjų ir profesinių mokyklų karjeros padalinių komandomis. Taip pat svarbu turėti omenyje, jog kasmet Lietuvoje vyksta daug ir įvairių studijų bei karjeros galimybėms skirtų renginių, projektų ir iniciatyvų. Kuo veiklesni bus studijų krypties ieškantys jaunuoliai, tuo platesnį suvokimą apie mokslo galimybes jie galės susidaryti“,– sako P. Žiliukas.

Anot LAMA BPO prezidento, vieni iš svarbiausių renginių vyresniųjų klasių mokiniams, jų tėvams ir studijų kryptį keisti norintiems studentams yra kasmetinės studijų mugės didžiuosiuose šalies miestuose. Pavyzdžiui, prie devynioliktuosius metus Kaune vykstančios „Aukštųjų mokslų mugės“ jau trečiuosius metus jungiasi ir „Profesinio mokymo mugė“.

„Būtina bendrauti su tais, kurie gali padėti, nukreipti ir patarti. O geriausiais patarimais šiame kontekste gali pasidalinti akademinė bendruomenė ir panašų pasirinkimo kelią jau praėję esami studentai. „Aukštųjų mokslų mugėje“ susibūrę visų Lietuvos aukštųjų ir profesinių mokyklų atstovai yra pasirengę ne tik pristatyti priėmimo tvarką, programas, stojimų eigą ir pasirengimą studijoms, bet ir patarti, kaip surasti sau tinkamą studijų kryptį. Tuo tarpu mugėje dalyvaujantys jau esami studentai gali padėti susikurti visapusišką vaizdą ne tik apie studijų kokybę, bet ir apie su jomis susijusias patirtis“, – teigia LAMA BPO prezidentas.

19-toji „Aukštųjų mokslų mugė 2020“ bei „Profesinio mokslo mugė 2020“ vyks sausio 23-ąją dieną, ketvirtadienį, Kauno „Žalgirio arenoje“. Kaip jau tapo įprasta, po vienu mokslų mugės stogu susirinks visų Lietuvos aukštųjų ir profesinių mokyklų vadovai, programų atstovai, stojimo komisijų nariai ir jau esami studentai. Mokslo mugėje dalyvaus ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) atstovai. Lankytojai galės susipažinti su mokyklų siūlomomis programomis, stojimo tvarka, karjeros galimybėmis baigus studijas ir gauti kitų rūpimų bei naudingų patarimų. Renginys nemokamas. 
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau