Laužo stereotipus: IT studijuojanti lietuvė kraunasi lagaminus į NASA!

Birželio 9, 2016
Informatika ir merginos, IT specialistai ir aktyvus gyvenimo būdas – šiuos retai šalia linksniuojamus dalykus pavyko suderinti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentei Julijai Semenenko. Trečius metus inžinerinę informatiką studijuojanti mergina jau kraunasi lagaminus kelionei per Atlantą – čia kartu su dar viena lietuvaite bei trisdešimt atrinktų studentų iš viso pasaulio 10 savaičių stažuosis JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso mokslinių tyrimų centre. Artėjant kelionės dienai, su Julija kalbamės apie lūkesčius, aistrą kosmosui ir laužomus stereotipus.
 
Esi būsima IT specialistė, bet važiuoji stažuotis į NASA. Kodėl pasirinkai šias studijas, o ne astronomiją?
 
Nuo vaikystės domėjausi astronomija, kosmosu, labai patiko žvaigždės, turėjau su tuo susijusių daug knygų – jas pradėjau krimsti vos tik pramokusi skaityti. Paaugusi pamaniau, kad galbūt astronomija ne visai tas dalykas, kurį norėčiau studijuoti, ir tuomet atrodau informatiką. Esu vilnietė, tad nusprendžiau nekeisti miesto. Rinkausi tarp Vilniaus universiteto ir VGTU – turėjau pažįstamą, kuris patikino, jog čia studijuoti įdomu, smagu, dėsto geri dėstytojai, tad ir įstojau.
 
Ar iki šiol jau esi kažką nuveikusi kosmoso technologijų srityje?
 
Nieko konkretaus iki šiol šioje srityje neveikiau. Tiesiog man tai įdomu, nemažai skaitau, kas vyksta dabar, kas vyko seniau – tik tiek. Pretendavau į NASA informacinių technologijų projektą, tad atrankos metu reikėjo papasakoti, ką galiu padaryti, suprogramuoti. Žinoma, komisija paklausė ir apie kosmoso technologijas, šios srities aktualijas, žmonijos galimybes. Akivaizdu, jog komisijos nariai patys domisi šia tema, ją sudarė daug žymių mokslininkų, tad buvo labai smagu pasikalbėti – mano turimų žinių pakako.
 
Kodėl susidomėjai stažuote NASA?
 
Žiemą atėjo laiškas apie tai, jog Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia konkursą stažuotei NASA ir ją finansuoja – pagalvojau, o kodėl gi nepabandžius? Smagiausia, kad ši stažuotė apjungs tiek mano programavimo žinias, tiek jau minėtą vaikystės pomėgį. Tai buvo tikrai nuostabi galimybė, neabejojau, jog bus didelis konkursas, labai daug talentingų žmonių, bet, pasirodo, viskas įmanoma.
 
Kaip reagavai, kai laimėjai šią stažuotę?
 
Pasibaigus paskutiniam atrankos etapui, reikėjo dar gana ilgai palaukti atsakymo. VGTU kiekvienais metais turime privalomą praktiką, tad jau buvau pradėjusi svarstyti, ar ne laikas ieškoti praktikos vietos kokioje nors vietinėje įmonėje. Visgi, gegužės pradžioje sužinojau, kad važiuosiu į NASA – negalėjau patikėti! Kai gavau elektroninį laišką, atrodė, net širdis trumpam sustojo. Stažuotė turėjo prasidėti dabar, bet, kadangi visiems 32 atrinktiems užsieniečiams yra problemų dėl JAV vizos, laikas kiek nusikėlė. Visgi, tikiuosi, jog jau kitą savaitę pasieksiu Kaliforniją.
 
Kokių lūkesčių turi? Ką tikiesi ten rasti, ko išmokti?
 
Labai įdomu pamatyti NASA Ames Research centrą, nes tai yra vienas iš didžiausių žmonijos mokslo centrų. Įdomu pamatyti, kokie žmonės ten dirba, kaip jie dirba, kokių lūkesčių, minčių, svajonių turi. Padirbėti su jais – stebuklinga galimybė. Aš, kaip informatikė, dirbsiu kartu su komanda, kuriančia atviro kodo programą mobiliems įrenginiams. Tikiuosi, jog įgysiu naujų žinių, parodysiu tai, ką jau moku. Dabar jau visos mintys sukasi apie kelionę, apie lagaminą, kurį reikia sukrauti – juk tai bus pirmoji tokia tolima mano išvyka. Kadangi, kaip minėjau, esu vilnietė, neteko gyventi bendrabutyje, o čia reikės išgyventi savarankiškai ir dar kitame kontinente (juokiasi)!
 
Į NASA iš Lietuvos keliausite išskirtinai moteriška sudėtimi.  O ar IT srityje nesijauti vieniša tarp daugybės vaikinų?
 
Pirmame kurse iš 30 atėjusių studijuoti šios specialybės buvo vos 4 merginos – procentas tikrai nėra didelis. Visgi pastebėjau, jog paskutiniuoju metu tendencijos kiek keičiasi, vis daugiau merginų ateina į informatiką, jaunesniuose kursuose jų jau daugiau.
 
Domiesi mokslu, technologijomis. O kaip leidi laisvalaikį?
 
Jį leidžiu pakankamai patriotiškai universiteto atžvilgiu – lankau VGTU turistų klubą. Ten turime galybę atrakcijų, tai: ir laipiojimas sienele, ir kalnų kopimo technikos, ir bendros išvykos. Mėgstu ir su draugais susitikti, ir knygas paskaityti. 
 
Taigi, visai neatitinki plačioje visuomenėje vyraujančio IT specialisto, kuris domisi tik kompiuteriais, įvaizdžio…
 
Čia jau sustabarėję stereotipai (juokiasi). Mūsų profesijos atstovai visą dieną praleidžia prie kompiuterio, tad norisi ir pajudėti, pasimankštinti. Kitaip tariant, tikrai nesame tokie jau užsisklendę keistuoliai (juokiasi).
 
Kaip manai, kokios įtakos ši stažuotė turės tavo ateities karjerai?
 
Žinoma, gyvenimo aprašyme turint įrašą apie stažuotę NASA, atsidarys nemažai durų. Ar gausiu darbo pasiūlymą iš NASA, tikrai nežinau, bet tai būtų labai didelis iššūkis. Na, pagyvensim – pamatysim.
 
Ką norėtum veikti ateityje, pabaigus studijas?
 
Tikrai norėčiau dirbti pagal specialybę, ji labai patinka. Visas programavimas man yra kaip savotiškas detektyvinis žaidimas: yra problema ir reikia rasti jos sprendimą. Randi sprendimą – aplanko malonus jausmas, kad štai, man pavyko! Tuomet sprendi jau kitą problemą, viskas vėl prasideda iš naujo. Informatikoje nėra monotonijos, visuomet turi sugalvoti kažką naujo, rasti klaidą, kasdien turi naują užduotį, naujus iššūkius. Taigi, esu įsitikinusi, jog noriu dirbti IT srityje ir lipti karjeros laiptais.
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau