Stojantiesiems

Laužo stereotipus: IT studijuojanti lietuvė kraunasi lagaminus į NASA!

Birželio 9, 2016
Informatika ir merginos, IT specialistai ir aktyvus gyvenimo būdas – šiuos retai šalia linksniuojamus dalykus pavyko suderinti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentei Julijai Semenenko. Trečius metus inžinerinę informatiką studijuojanti mergina jau kraunasi lagaminus kelionei per Atlantą – čia kartu su dar viena lietuvaite bei trisdešimt atrinktų studentų iš viso pasaulio 10 savaičių stažuosis JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso mokslinių tyrimų centre. Artėjant kelionės dienai, su Julija kalbamės apie lūkesčius, aistrą kosmosui ir laužomus stereotipus.
 
Esi būsima IT specialistė, bet važiuoji stažuotis į NASA. Kodėl pasirinkai šias studijas, o ne astronomiją?
 
Nuo vaikystės domėjausi astronomija, kosmosu, labai patiko žvaigždės, turėjau su tuo susijusių daug knygų – jas pradėjau krimsti vos tik pramokusi skaityti. Paaugusi pamaniau, kad galbūt astronomija ne visai tas dalykas, kurį norėčiau studijuoti, ir tuomet atrodau informatiką. Esu vilnietė, tad nusprendžiau nekeisti miesto. Rinkausi tarp Vilniaus universiteto ir VGTU – turėjau pažįstamą, kuris patikino, jog čia studijuoti įdomu, smagu, dėsto geri dėstytojai, tad ir įstojau.
 
Ar iki šiol jau esi kažką nuveikusi kosmoso technologijų srityje?
 
Nieko konkretaus iki šiol šioje srityje neveikiau. Tiesiog man tai įdomu, nemažai skaitau, kas vyksta dabar, kas vyko seniau – tik tiek. Pretendavau į NASA informacinių technologijų projektą, tad atrankos metu reikėjo papasakoti, ką galiu padaryti, suprogramuoti. Žinoma, komisija paklausė ir apie kosmoso technologijas, šios srities aktualijas, žmonijos galimybes. Akivaizdu, jog komisijos nariai patys domisi šia tema, ją sudarė daug žymių mokslininkų, tad buvo labai smagu pasikalbėti – mano turimų žinių pakako.
 
Kodėl susidomėjai stažuote NASA?
 
Žiemą atėjo laiškas apie tai, jog Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia konkursą stažuotei NASA ir ją finansuoja – pagalvojau, o kodėl gi nepabandžius? Smagiausia, kad ši stažuotė apjungs tiek mano programavimo žinias, tiek jau minėtą vaikystės pomėgį. Tai buvo tikrai nuostabi galimybė, neabejojau, jog bus didelis konkursas, labai daug talentingų žmonių, bet, pasirodo, viskas įmanoma.
 
Kaip reagavai, kai laimėjai šią stažuotę?
 
Pasibaigus paskutiniam atrankos etapui, reikėjo dar gana ilgai palaukti atsakymo. VGTU kiekvienais metais turime privalomą praktiką, tad jau buvau pradėjusi svarstyti, ar ne laikas ieškoti praktikos vietos kokioje nors vietinėje įmonėje. Visgi, gegužės pradžioje sužinojau, kad važiuosiu į NASA – negalėjau patikėti! Kai gavau elektroninį laišką, atrodė, net širdis trumpam sustojo. Stažuotė turėjo prasidėti dabar, bet, kadangi visiems 32 atrinktiems užsieniečiams yra problemų dėl JAV vizos, laikas kiek nusikėlė. Visgi, tikiuosi, jog jau kitą savaitę pasieksiu Kaliforniją.
 
Kokių lūkesčių turi? Ką tikiesi ten rasti, ko išmokti?
 
Labai įdomu pamatyti NASA Ames Research centrą, nes tai yra vienas iš didžiausių žmonijos mokslo centrų. Įdomu pamatyti, kokie žmonės ten dirba, kaip jie dirba, kokių lūkesčių, minčių, svajonių turi. Padirbėti su jais – stebuklinga galimybė. Aš, kaip informatikė, dirbsiu kartu su komanda, kuriančia atviro kodo programą mobiliems įrenginiams. Tikiuosi, jog įgysiu naujų žinių, parodysiu tai, ką jau moku. Dabar jau visos mintys sukasi apie kelionę, apie lagaminą, kurį reikia sukrauti – juk tai bus pirmoji tokia tolima mano išvyka. Kadangi, kaip minėjau, esu vilnietė, neteko gyventi bendrabutyje, o čia reikės išgyventi savarankiškai ir dar kitame kontinente (juokiasi)!
 
Į NASA iš Lietuvos keliausite išskirtinai moteriška sudėtimi.  O ar IT srityje nesijauti vieniša tarp daugybės vaikinų?
 
Pirmame kurse iš 30 atėjusių studijuoti šios specialybės buvo vos 4 merginos – procentas tikrai nėra didelis. Visgi pastebėjau, jog paskutiniuoju metu tendencijos kiek keičiasi, vis daugiau merginų ateina į informatiką, jaunesniuose kursuose jų jau daugiau.
 
Domiesi mokslu, technologijomis. O kaip leidi laisvalaikį?
 
Jį leidžiu pakankamai patriotiškai universiteto atžvilgiu – lankau VGTU turistų klubą. Ten turime galybę atrakcijų, tai: ir laipiojimas sienele, ir kalnų kopimo technikos, ir bendros išvykos. Mėgstu ir su draugais susitikti, ir knygas paskaityti. 
 
Taigi, visai neatitinki plačioje visuomenėje vyraujančio IT specialisto, kuris domisi tik kompiuteriais, įvaizdžio…
 
Čia jau sustabarėję stereotipai (juokiasi). Mūsų profesijos atstovai visą dieną praleidžia prie kompiuterio, tad norisi ir pajudėti, pasimankštinti. Kitaip tariant, tikrai nesame tokie jau užsisklendę keistuoliai (juokiasi).
 
Kaip manai, kokios įtakos ši stažuotė turės tavo ateities karjerai?
 
Žinoma, gyvenimo aprašyme turint įrašą apie stažuotę NASA, atsidarys nemažai durų. Ar gausiu darbo pasiūlymą iš NASA, tikrai nežinau, bet tai būtų labai didelis iššūkis. Na, pagyvensim – pamatysim.
 
Ką norėtum veikti ateityje, pabaigus studijas?
 
Tikrai norėčiau dirbti pagal specialybę, ji labai patinka. Visas programavimas man yra kaip savotiškas detektyvinis žaidimas: yra problema ir reikia rasti jos sprendimą. Randi sprendimą – aplanko malonus jausmas, kad štai, man pavyko! Tuomet sprendi jau kitą problemą, viskas vėl prasideda iš naujo. Informatikoje nėra monotonijos, visuomet turi sugalvoti kažką naujo, rasti klaidą, kasdien turi naują užduotį, naujus iššūkius. Taigi, esu įsitikinusi, jog noriu dirbti IT srityje ir lipti karjeros laiptais.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau