Pasak Lietuvos mokslo institucijų vadovų, ateinantys 2018-ieji Lietuvos inovacijų rinkai gali tapti itin svarbiais. Lietuvos moksle ir versle susiformavo visos tinkamos aplinkybės, kad įvyktų net penkių sričių proveržiai. Didžiausių laimėjimų tikimasi finansinių ir „blockchain“ technologijų srityse, kurios gali išstumti Lietuvą į Europines lyderes.
Neseniai Europos Sąjungos paskelbtoje Europos inovacijų švieslentėje, kuri atskleidžia valstybės konkurencingumą, valstybės inovacijų rinkos požymius bei rezultatus, Lietuva šiemet pakilo iš 24 į 16 vietą, užsitikrindama 21 proc. augimą. Lietuvai tai didžiausias augimas per paskutinius 5 metus.
Kęstutis Šetkus, Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūros (MITA) direktorius, nurodo, kad jau šiandien Lietuvos mokslo ir verslo bendradarbiavimo apimtys 3,5 kartus viršija bendrą Europos vidurkį. Ypač svarbu tai, kad mokslas bendradarbiauja ne tik su Lietuvos įmonėmis, bet ir su stambiausiomis pasaulinėmis korporacijomis.
„DuPont“, BASF, „Bayer“, „Aventis“ – tai tik kelios pasaulinės korporacijos, aktyviai užsakinėjančios Lietuvos mokslininkų paslaugas. Lietuvos mokslo ir verslo bendradarbiavimo apimtis iliustruoja MITA rezultatai: šiemet sulaukėme daugiau kaip 800 paraiškų gauti finansavimui. Finansavome daugiau kaip 300 įvairių projektų; didžioji dalis jų buvo mokslininkų ir verslo kartu vykdomi projektai. Tikimės 2018 m. dar didesnių apimčių“, – teigia MITA direktorius.
2017 m. MITA skyrė daugiau kaip 4 mln. EUR bendriems mokslo ir verslo projektams.
MITA 2018 m. prognozės
2018 m. žengiame į ES finansavimo laikotarpio vidurio fazę, todėl Lietuvoje bus pradėta daug didelės apimties inovacijų projektų, kurių kiekvieno vertė sieks 1 mln. EUR ir daugiau. Iš esmės tai dideli bendradarbiavimo projektai ne tik Lietuvos, bet ir europiniu mastu. Kaip tik dėl to sulauksime didelio investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą augimo.
Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūros ekspertai prognozuoja šių perspektyviausių sričių TOP5, kuriose bus aktyviausiai vystomos inovacijos:
• Finansinės technologijos
• Dirbtinis intelektas
• Gyvybės mokslai ir sveikatos technologijos
• Kibernetinis saugumas
• Daiktų internetas
2018 m. MITA, atsižvelgdama į klientų lūkesčius, iš esmės keis įvairių programų ir priemonių sąlygas. Didžiausia gera žinia mokslui ir verslui, kad 2018 m. ženkliai didės Inovacinių čekių projektų sumos, bus paleista nauja ES priemonė „Inostartas“, kuri skatins inovatyvių startuolių steigimą Lietuvoje. Todėl tiek mokslas, tiek verslas turės dar daugiau priežasčių susitikti ir bendradarbiauti.
Kitais metais Lietuvai minint šimtmetį, MITA pirmininkaus Europos inovacijų agentūrų tinklui TAFTIE, kuris vienija net 29 agentūras iš visos Europos.
VGTU 2018 m. prognozės
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo ir inovacijų prorektoriaus Antano Čenio teigimu, 2018 m. Lietuvoje pagreitį įgaus „blockchain“ technologijos ir dirbtinio intelekto sprendimai. 2017 m. Lietuvos bankas ir finansų ministerija žengė labai svarbius žingsnius, kad įstatyminė bazė taptų dėkinga vystyti šias perspektyvias pasaulines technologijas.
Šiemet susiformavo unikalios aplinkybės Lietuvai tapti langu į Europą pasaulinėms „fintech“ ir „blockchain“ technologijų lyderėms, kurių daugiausiai yra Azijoje. VGTU prorektoriaus nuomone, turime tuo pasinaudoti, nes D. Britanija – Europos finansų centras – tampa nebepatrauklia tarptautinėms „fintech“ ir „blockchain“ bendrovėms.
„Žinodami mūsų itin sėkmingą tarptautinių „fintech“ paslaugų centrų plėtrą, privalome pasinaudoti įdirbiu ir tapti Europiniais šių inovatyvių sričių lyderiais. Dabar visos įmonės, norinčios įsitvirtinti Europoje, svarsto naujas alternatyvas Londonui. Lietuva turi puikų šansą tuo pasinaudoti“, – sako prof. A. Čenys.
Pasako jo, tarptautinių „fintech“ startuolių registravimas Lietuvoje šiuo metu auga ne procentais, o kartais. 2018 m. VGTU dar daugiau dėmesio skirs rengiant „fintech“ ir „blockchain“ kompetencijų specialistus.
Dar viena sritis, kurios potencialas atsiskleis 2018 m. – autonominės transporto sistemos. Taip pat virtuali ir pridėtinė realybė taps VGTU prioritetine sritimi, kurios gebėjimus sustiprins VGTU Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“ ir VGTU Kūrybinių industrijų fakultetas, teikiantys galimybes pasiekti proveržį šiose srityse. VGTU taip pat turi sukurtą bazę sėkmingai vystyti skaitmeninės statybos ir inžinerinių paslaugų sritį.
VGTU bendradarbiavimo su verslu pajamos 2017 siekia 2,3 mln. eurų.
Visą straipsnį galite rasti naujienų portle alfa.lt
Galerija
