Stojantiesiems

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės situacija: poreikiai transportui ir logistikai

Balandžio 7, 2025

2025 m. balandžio 3 d. Transporto inžinerijos fakultete įvyko Transporto inovacijų asociacijos organizuota diskusija, sukvietusi tiek mokslininkus, tiek praktikus aptarti aktualias temas, susijusias su Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės situacija bei poreikiais transportui ir logistikai. Renginio tikslas buvo išanalizuoti šios svarbios srities iššūkius ir galimybes bei pasidalinti idėjomis, kaip užtikrinti efektyvią logistiką ir transporto sprendimus gynybos sektoriui.

Diskusijos dalyviai – Transporto inovacijų asociacija, VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkai, Investors’ Forum, LTG CARGO, UAB „Schmitz Cargobull Baltic“.

Renginys prasidėjo Transporto inžinerijos fakulteto dekano, prof. dr. Olego Prentkovskio, sveikinimu ir įžvalgomis apie fakulteto mokslininkų atliktus tyrimus, kurie prisideda prie Lietuvos gynybos ir saugumo situacijos gerinimo. Pasak dekano, šie tyrimai atlieka svarbų vaidmenį, nes jie padeda gerinti tiek gynybos infrastruktūrą, tiek efektyvinti logistikos procesus, kurie yra kritiškai svarbūs šaliai. Dekanas taip pat pasidžiaugė, kad VILNIUS TECH jau eilę metų yra Transporto inovacijų asociacijos narys, kas leidžia nuolat domėtis ir gilinti žinias transporto inovacijų srityje. Tai reiškia, sužinoti, ką šiuo metu kuria įmonės, kas planuojama kurti ateityje, ir tuo pačiu, asociacijos partneriams pristatyti universiteto ir fakulteto mokslininkų sukurtas inovacijas transporto inžinerijos ir logistikos srityse.

Diskusijoje daugiausiai dėmesio buvo skirta mokesčių aplinkai, konkurencingumui ir geopolitinėms tendencijoms, gynybos ir saugumo pramonės situacijai ir logistikos poreikiams aptarti bei galimų sprendimų pristatymui.

Pirmasis diskusijos blokas apėmė temą apie mokesčių aplinką, konkurencingumą ir geopolitines tendencijas, kurioje dalyvavo Investors’ Forum valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas. Diskusijos metu aptarta, kaip šios sritys įtakoja gynybos ir saugumo pramonės vystymąsi Lietuvoje.

Antrąją diskusijos dalį vedė Vincas Jurgutis, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vyriausiasis patarėjas. Jis dalijosi įžvalgomis apie tai, kokie yra šios pramonės iššūkiai ir poreikiai, susiję su logistikos sprendimais. Aptarti svarbiausi gynybos sektoriaus logistinio palaikymo poreikiai, kurie užtikrintų greitą ir efektyvų atsaką, esant krizinei situacijai.

Po diskusijų dalyviai turėjo galimybę susipažinti su praktiniais sprendimais. LTG CARGO Intermodalinių pardavimų vadovas Mantas Baltiejus pristatė įmonės veiklos ir logistinių procesų strategijas, kurios gali būti pritaikytos gynybos sektoriui. Taip pat buvo pristatyta UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ įvairios paskirties puspriekabių gamybos technologija. Andrius Tamošiūnas, Pardavimų direktorius Lietuvai, pabrėžė svarbą modernizuojant transporto priemones, skirtas tiek civilinėms, tiek gynybinėms reikmėms.

Renginys baigėsi apibendrinimu, kurio metu diskutuota apie įgytas žinias ir galimybes tolesniam bendradarbiavimui tarp mokslo ir pramonės atstovų.

Šis renginys dar kartą įrodė, kaip svarbu koordinuoti įvairių sektorių ir institucijų pastangas, siekiant stiprinti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonę bei užtikrinti, kad logistikos ir transporto sprendimai būtų ne tik efektyvūs, bet ir paruošti reaguoti į kylančius iššūkius.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau