Stojantiesiems

Lietuvos jaunųjų mokslininkų mokslinė konferencija

Balandžio 20, 2026

2026 m. balandžio 15 d. VILNIUS TECH vyko 29-oji Lietuvos jaunųjų mokslininkų mokslinė konferencija „Mokslas – Lietuvos ateitis. Informacinių technologijų ir informacinių sistemų sauga“ (JMK2026), subūrusi bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studentus bei jaunuosius tyrėjus iš Lietuvos ir užsienio.

Konferencija buvo skirta informacijos saugumo ir informacinių sistemų temoms, nagrinėjant aktualius skaitmeninės transformacijos iššūkius, duomenimis grįstų sprendimų priėmimą bei vis didėjantį pažangių informacinių sistemų vaidmenį organizacijose. Informacinių sistemų sesijoje buvo pristatyti stendiniai pranešimai, apimantys tokias temas kaip informacinių sistemų projektavimas, modernios duomenų bazių sistemos, procesų modeliavimas, simuliacija ir automatizavimas, dirbtiniu intelektu pagrįstos informacinės sistemos ir kt.

Informacinių sistemų sekcija buvo oficialiai atidaryta prof. dr. Dianos Kalibatienės, Organizacinio komiteto pirmininkės, kuri pabrėžė jaunųjų tyrėjų svarbą kuriant saugią ir pažangią skaitmeninę visuomenę. Konferencijoje dalyvavo 2 bakalauro studentai, 36 magistrantai (iš jų 34 studijuoja studijų programoje „Informacinių sistemų programų inžinerija“, 2 – studijų programoje „Dirbtinio intelekto sprendimų valdymas“) ir 3 doktorantai, kurie pristatė 40 stendinių pranešimų ir vieną žodinį pranešimą (doktorantės Anastasijos Grubinskienės (vadovas prof. dr. Andrius Katkevičius)) įvairiomis aktualiomis tyrimų ir praktinėmis temomis, susijusiomis su jų magistro ar doktorantūros baigiamaisiais darbais. JMK2026 konferencija sulaukė ne tik Fundamentinių mokslų fakulteto studentų, bet taip pat buvo priimti du studentai iš Elektronikos fakulteto. Ateityje planuojama plėsti tokį tarpfakultetinį ir tarpuniversitetinį mokslinį bendradarbiavimą.

Konferencijos metu Programos komiteto nariai išrinko tris geriausius stendinius pranešimus: Deborah Amenigy darbas „The Evolution of Machine Learning Models in Financial Anomaly Detection“ kategorijoje „Geriausia vizualizacija“ (vadovė prof. dr. Simona Ramanauskaitė), Leonardo Vekriko darbas „Fraud Detection in Financial Data with The Help of AI Methods: Analysis and Investigation“ kategorijoje „Geriausias pristatymas“ (vadovė dr. Jelena Mamčenko) ir Pauliaus Bundzos darbas „MCADS: Out-of-Distribution Generalization of Multi-Label Chest X-Ray Classification Models Across Seven Architectures“ kategorijoje „Geriausias mokslininkas“ (vadovas doc. dr. Justas Trinkūnas).

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams ir dėstytojams, kurie sutiko organizuoti konferenciją, joje dalyvauti, klausytis visų pristatymų, peržiūrėti stendinius pranešimus ir išrinkti geriausius pranešėjus.

Šiuolaikiniame kontekste, kai organizacijos sparčiai diegia skaitmeninius ir duomenimis grįstus sprendimus, informacinės sistemos tampa kritine organizacijų ir viešosios infrastruktūros dalimi, o su kibernetiniu saugumu ir duomenų patikimumu susiję iššūkiai vis didėja, tokios konferencijos kaip JMK2026 atlieka ypač svarbų vaidmenį, suteikdamos platformą dalytis naujausiomis mokslinėmis įžvalgomis, padedančios ugdyti kritinį mąstymą, tyrimų pristatymo įgūdžius ir būsimųjų mokslininkų akademinės komunikacijos kompetencijas.

Iki susitikimo kitais metais.

https://conferences.vilniustech.lt/index.php/SITIS/en

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau