Nauja daktaro disertacija

Birželio 12, 2026

VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus.

Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje.

Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara.

Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje.

Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas.

Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje.

Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.

Panašios naujienos

VILNIUS TECH lankėsi Eslingeno universiteto rektorius: dėmesys tarptautiniam bendradarbiavimui ir transporto inžinerijos inovacijoms
VILNIUS TECH lankėsi Eslingeno universiteto rektorius: dėmesys tarptautiniam bendradarbiavimui ir transporto inžinerijos inovacijoms
VILNIUS TECH universitete lankėsi Vokietijos Eslingeno universiteto (Hochschule Esslingen) rektorius prof. Christof Wolfmaier. Vizito metu aptartos universitetų bendradarbiavimo perspektyvos, studentų ir dėstytojų akademinių mainų galimybės, susipažinta su VILNIUS TECH ir VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto mokslo ir studijų infrastruktūra, vykdomais moksliniais tyrimais bei studentų inžineriniais projektais. Tarptautinė partnerystė – naujos galimybės studijoms ir mokslui VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas susitikimo metu pabrėžė tarptautinio bendradarbiavimo svarbą stiprinant universiteto akademinį ir mokslinį potencialą. „Tarptautinė partnerystė yra viena svarbiausių universiteto strateginės plėtros krypčių. Bendradarbiavimas su užsienio aukštosiomis mokyklomis suteikia naujų galimybių studentams, dėstytojams ir mokslininkams, skatina keitimąsi žiniomis bei gerąja patirtimi. Džiaugiamės stiprėjančiais ryšiais su Eslingeno universitetu ir tikimės, kad jau įgyvendintos bendros veiklos taps pagrindu naujoms iniciatyvoms studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse“, – teigė VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. Adas Meškėnas. Bendradarbiavimas, grindžiamas akademiniais mainais ir patirties sklaida VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultetą ir Eslingeno universitetą jau sieja aktyvus akademinis bendradarbiavimas. Pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) remiamą mainų programą Transporto inžinerijos fakulteto studentai tris kartus lankėsi Eslingeno taikomųjų mokslų universitete, kur turėjo galimybę susipažinti su studijų procesu, mokymo ir mokslinių tyrimų infrastruktūra bei taikomais inžinerinio rengimo principais. Universitetų bendradarbiavimą taip pat stiprino dėstytojų vizitai, kurių metu buvo dalijamasi akademine patirtimi, aptariami studijų organizavimo, mokymo metodų ir mokslinės veiklos klausimai. Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas VILNIUS TECH tapo dar viena galimybe įvertinti jau įgyvendintas bendras veiklas ir aptarti tolesnes partnerystės plėtros kryptis. Dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos Vizito VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultete metu Eslingeno universiteto rekrorius prof. dr. Christof Wolfmaier, kuris pagal savo išsilavinimą yra transporto srities atstovas, apžiūrėjo transporto inžinerijos ir logistikos laboratorijų erdves, susipažino su jose naudojama įranga, vykdomais moksliniais tyrimais ir praktinio studentų rengimo galimybėmis. Ypatingo svečio dėmesio sulaukė fakultete vykdomi moksliniai projektai autonominio transporto ir geležinkelių transporto srityse. Šios kryptys yra aktualios tiek Lietuvos, tiek Vokietijos transporto sektoriams, kuriuose vis didesnę reikšmę įgyja automatizavimas, skaitmenizacija, saugumas ir tvarūs technologiniai sprendimai. Diskusijų metu aptartos šiuolaikinės transporto inžinerijos plėtros tendencijos, mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymo praktikoje galimybės ir universitetų vaidmuo rengiant specialistus sparčiai besikeičiančiam transporto sektoriui. Nuo mokslinių tyrimų iki studentų sukurtų transporto priemonių Ne mažiau įdomi vizito dalis buvo skirta studentų praktiniams inžineriniams projektams. Svečias apžiūrėjo fakulteto klasikinį ir elektrinį kartingus, susipažino su jų techniniais sprendimais bei kitomis studentų įgyvendinamomis idėjomis. Tačiau vien apžiūra vizitas neapsiribojo. Prof. dr. Christof Wolfmaier pats išbandė studentų sukonstruotą pneumatinį kartingą, kurio judėjimui naudojama suslėgtojo oro energija. Tai netradicinis inžinerinis sprendimas, leidžiantis studentams praktiškai pritaikyti kompiuterizuotos inžinerijos, mechanikos, pneumatikos, transporto priemonių konstrukcijos ir valdymo žinias. Svečias taip pat turėjo galimybę pasivažinėti studentų sukurtu elektromobiliu ir tiesiogiai susipažinti su jų praktinės inžinerinės veiklos rezultatais. Tokie projektai atskleidžia, kad transporto inžinerijos studijos neapsiriboja teorinėmis žiniomis. Studentai turi galimybę patys projektuoti, konstruoti, eksperimentuoti, išbandyti savo sprendimus ir tobulinti juos realiomis sąlygomis. Naujos galimybės tarptautinei partnerystei VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto dekano prof. dr. Olego Prentkovskio teigimu, tokie vizitai yra svarbūs ne tik instituciniams ryšiams palaikyti, bet ir naujoms bendradarbiavimo galimybėms kurti. „Džiaugiamės, kad bendradarbiavimas su Eslingeno universitetu jau turi konkrečių rezultatų – įgyvendinti studentų akademiniai mainai, vyko dėstytojų vizitai, užmegzti profesiniai ryšiai. Mums ypač svarbu, kad tarptautinė partnerystė suteiktų studentams galimybę įgyti naujos patirties, susipažinti su kitų šalių inžineriniais sprendimais ir plėsti savo profesinį akiratį. Taip pat malonu, kad mūsų svečias domėjosi fakultete vykdomais moksliniais tyrimais, o studentų sukurta transporto technika galėjo įsitikinti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai“, – sako fakulteto dekanas. Vizito metu išryškėjo abiejų universitetų bendras interesas plėtoti tarptautinį akademinį mobilumą, skatinti dėstytojų ir mokslininkų bendradarbiavimą bei ieškoti galimybių bendroms studijų ir mokslinių tyrimų iniciatyvoms. Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas dar kartą patvirtino, kad tarptautinis bendradarbiavimas, moksliniai tyrimai ir praktinė studentų inžinerinė veikla yra svarbios šiuolaikinio technologijų universiteto stiprybės.       Foto: Alekso Jauniaus
Plačiau
Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas: dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos
Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas: dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos
VILNIUS TECH lankėsi Vokietijos Eslingeno universiteto (Hochschule Esslingen) rektorius prof. Christof Wolfmaier. Vizito metu aptartos universitetų bendradarbiavimo perspektyvos, studentų ir dėstytojų akademinių mainų galimybės, susipažinta su VILNIUS TECH ir Transporto inžinerijos fakulteto mokslo ir studijų infrastruktūra, vykdomais moksliniais tyrimais bei studentų inžineriniais projektais. VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas susitikimo metu akcentavo tarptautinio bendradarbiavimo svarbą stiprinant universiteto akademinį ir mokslinį potencialą. „Tarptautinė partnerystė yra viena svarbiausių universiteto strateginės plėtros krypčių. Bendradarbiavimas su užsienio aukštosiomis mokyklomis suteikia naujų galimybių studentams, dėstytojams ir mokslininkams, skatina keitimąsi žiniomis bei gerąja patirtimi. Džiaugiamės stiprėjančiais ryšiais su Eslingeno universitetu ir tikimės, kad jau įgyvendintos bendros veiklos taps pagrindu naujoms iniciatyvoms studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse“, – teigė VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. Adas Meškėnas. Bendradarbiavimas, grindžiamas akademiniais mainais ir patirties sklaida  VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultetą ir Eslingeno universitetą jau sieja aktyvus akademinis bendradarbiavimas. Pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) remiamą mainų programą Transporto inžinerijos fakulteto studentai tris kartus lankėsi Eslingeno taikomųjų mokslų universitete, kur turėjo galimybę susipažinti su studijų procesu, mokymo ir mokslinių tyrimų infrastruktūra bei taikomais inžinerinio rengimo principais. Universitetų bendradarbiavimą taip pat stiprino dėstytojų vizitai, kurių metu buvo dalijamasi akademine patirtimi, aptariami studijų organizavimo, mokymo metodų ir mokslinės veiklos klausimai. Dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos Vizito Transporto inžinerijos fakultete (TIF) metu Eslingeno universiteto rektorius prof. dr. Ch.Wolfmaier, kuris pagal savo išsilavinimą yra transporto srities atstovas, apžiūrėjo transporto inžinerijos ir logistikos laboratorijų erdves, susipažino su jose naudojama įranga, vykdomais moksliniais tyrimais ir praktinio studentų rengimo galimybėmis. Ypatingo svečio dėmesio sulaukė fakultete vykdomi moksliniai projektai autonominio transporto ir geležinkelių transporto srityse. Šios kryptys yra aktualios tiek Lietuvos, tiek Vokietijos transporto sektoriams, kuriuose vis didesnę reikšmę įgyja automatizavimas, skaitmenizacija, saugumas ir tvarūs technologiniai sprendimai. Diskusijų metu aptartos šiuolaikinės transporto inžinerijos plėtros tendencijos, mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymo praktikoje galimybės ir universitetų vaidmuo rengiant specialistus sparčiai besikeičiančiam transporto sektoriui. Ne mažiau įdomi vizito dalis buvo skirta studentų praktiniams inžineriniams projektams. Svečias apžiūrėjo fakulteto klasikinį ir elektrinį kartingus, susipažino su jų techniniais sprendimais bei kitomis studentų įgyvendinamomis idėjomis. Studentų sukonstruotą pneumatinį kartingą, kurio judėjimui naudojama suslėgtojo oro energija, išbandė ir pats svečias. Šis kartingas – netradicinis inžinerinis sprendimas, leidžiantis studentams praktiškai pritaikyti kompiuterizuotos inžinerijos, mechanikos, pneumatikos, transporto priemonių konstrukcijos ir valdymo žinias. Svečias taip pat turėjo galimybę pasivažinėti studentų sukurtu elektromobiliu ir tiesiogiai susipažinti su jų praktinės inžinerinės veiklos rezultatais. Tokie projektai atskleidžia, kad transporto inžinerijos studijos neapsiriboja teorinėmis žiniomis. Studentai turi galimybę patys projektuoti, konstruoti, eksperimentuoti, išbandyti savo sprendimus ir tobulinti juos realiomis sąlygomis. Naujos galimybės tarptautinei partnerystei TIF dekano prof. dr. Olego Prentkovskio teigimu, tokie vizitai yra svarbūs ne tik instituciniams ryšiams palaikyti, bet ir naujoms bendradarbiavimo galimybėms kurti. „Džiaugiamės, kad bendradarbiavimas su Eslingeno universitetu jau turi konkrečių rezultatų – įgyvendinti studentų akademiniai mainai, vyko dėstytojų vizitai, užmegzti profesiniai ryšiai. Mums ypač svarbu, kad tarptautinė partnerystė suteiktų studentams galimybę įgyti naujos patirties, susipažinti su kitų šalių inžineriniais sprendimais ir plėsti savo profesinį akiratį. Taip pat malonu, kad mūsų svečias domėjosi fakultete vykdomais moksliniais tyrimais, o studentų sukurta transporto technika galėjo įsitikinti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai“, – sako fakulteto dekanas. Vizito metu išryškėjo abiejų universitetų bendras interesas plėtoti tarptautinį akademinį mobilumą, skatinti dėstytojų ir mokslininkų bendradarbiavimą bei ieškoti galimybių bendroms studijų ir mokslinių tyrimų iniciatyvoms. Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas dar kartą patvirtino, kad tarptautinis bendradarbiavimas, moksliniai tyrimai ir praktinė studentų inžinerinė veikla yra svarbios šiuolaikinio technologijų universiteto stiprybės.
Plačiau