Stojantiesiems

LMT skelbia studentų vasaros praktikos konkurso pirmąjį etapą

Sausio 29, 2025
Lietuvos mokslo taryba (LMT) pradeda kasmetinį studentų vasaros mokslinės praktikos konkursą ir skelbia pirmąjį jo etapą. Mokslo ir studijų institucijos kartu su praktikos vadovais kviečiami siūlyti praktikos temas būsimiems praktikantams. LMT atrinktas temas iš įvairių sričių kitame konkurso etape rinksis studentai, norintys atlikti mokslinę praktiką 2025 m. vasarą. Temas LMT galima siūlyti iki 2025 m. vasario 28 d. 

LMT  studentų vasaros mokslinė praktika „Mokslo vasara su LMT“ šiemet mini 20 metų sukaktį. Tai – ilgiausiai gyvuojanti priemonė studentams, kurios tikslas suteikti studentams galimybę praktikoje vykdyti mokslinius ir meno tyrimus, įgyti naujų žinių, gilinti analitinius ir mokslinius gebėjimus, lavinti mokslo darbų rašymo bei jų pristatymo įgūdžius, susipažinti su Lietuvos mokslininkų bendruomene ir mokslo infrastruktūra, o taip pat įgauti darbo socialinių įgūdžių. Nuo 2005 m. LMT vasaros metu parėmė apie 3000 studentų.

Kaip vyksta konkursas „Mokslo vasara su LMT“  

„Mokslo vasara su LMT“ vyks 2025 m. liepos–rugpjūčio mėn., studentams bus suteikta 2 tūkst. Eur stipendija (po 1 tūkst. Eur per mėnesį). Šiemet vasaros praktikai LMT planuoja skirti 900 tūkst. Eur (2024 m. skirta 1,1 mln. Eur). Konkursas „Mokslo vasara su LMT“ vyksta trimis etapais:

I etapas. Temų pasiūlymai ir jų atranka. Šiame etape mokslo ir studijų institucijos kviečiamos teikti LMT praktikos temas. LMT pateiktas temas vertins, atsižvelgdama į temų inovatyvumą, aktualumą, pagrįstumą bei realumą. 

Nuo praėjusių metų praktikos vadovais gali tapti ir doktorantai, todėl LMT kviečia jaunuosius tyrėjus aktyviai prisijungti prie kvietimo ir pretenduoti tapti studentų praktikos vadovais. 2024 m. net 28 doktorantai turėjo galimybę išbandyti save vadovaujant mokslo ir meno tyrimų projektams tokios praktikos metu. 

II etapas. Kvietimas studentams pretenduoti į praktikos vietas. LMT, atrinkusi  geriausias pirmojo etapo metu gautas temas, paskelbs jų sąrašą ir kvies studentus rinktis pageidaujamas praktikos vietas ir praktikos vadovus. Konkurse bus kviečiami dalyvauti pirmos, antros pakopos ir vientisųjų studijų studentai, išskyrus paskutiniųjų kursų studentus, taip pat gavusius finansavimą šiai programai 2022 arba vėlesniais metais ir doktorantus arba jau įgijusius daktaro laipsnį.

Studentų paskutinio semestro visų studijuotų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei 8 balai. 

Atlikti mokslinę praktiką Lietuvoje bus kviečiami ir užsienio studentai. Jiems, esant poreikiui, bus skiriamos papildomos lėšos apgyvendinimui.

III etapas. Studentų atranka. Šiame etape praktikų vadovai vertins studentus, kurie pretendavo į jų siūlytas praktikos vietas pagal nustatytus atrankos kriterijus. Atrinkti studentai taps praktikantais ir galės realizuoti savo idėjas vykdydami mokslinius ir meno tyrimus vasaros metu.  

Praktikos vertė studentams: įgūdžiai, patirtis ir pažanga

Ankstesnėse LMT studentų mokslinėse vasaros praktikose atlikti tyrimai apėmė įvairias sritis – nuo molekulinės biologijos iki dirbtinio intelekto ir socialinių mokslų. Praktikos dalyviai tyrinėjo biologinius procesus, gilinosi į dirbtinio intelekto taikymą švietime ir analizavo socialinius klausimus, tokius kaip lyčių lygybė ar diskriminacija. Šie tyrimai ne tik praturtino dalyvių akademines žinias, bet ir suteikė praktinių įgūdžių, kurie pravertė tiek tolimesnėje mokslo karjeroje, tiek prisidėjo prie mokslo pažangos Lietuvoje.

Studentų nuomonės ir patirtys yra neatskiriama šios LMT priemonės sėkmės dalis. Ankstesniais metais dalyvavę studentai akcentuoja, kad vasaros praktika ne tik suteikė vertingų mokslinių įgūdžių, bet ir leido patirti tarptautinį bendradarbiavimą bei kultūrų įvairovę. Kokią vertę kuria ir kokį poveikį turi ši priemonė kalbama ir specialiai parengtame vaizdo įraše, kuriame patys studentai dalijasi savo įžvalgomis ir sėkmės istorijomis. 

Praėjusiais metais LMT atlikta praktikoje dalyvavusių studentų apklausa parodė, jog net 99 proc. respondentų teigiamai vertino savo dalyvavimą praktikoje, pabrėždami organizavimo kokybę (75,7 proc. vertino „labai gerai“, 23 proc. „gerai“), galimybes pasiekti užsibrėžtus tikslus (93,9 proc.) ir praktikos vadovų teikiamą pagalbą (83,8 proc. bendravimą su praktikos vadovais vertino „labai gerai“, 12,8 proc. – „gerai“). 81,8 proc. studentų nurodė, kad praktikos turinys visiškai atitiko lūkesčius, o įgyti įgūdžiai buvo laikomi itin naudingi tiek akademiniam, tiek profesiniam tobulėjimui. Be to, praktika leido studentams pritaikyti teorines žinias, patirti tarptautinį bendradarbiavimą ir geriau suprasti mokslinės veiklos procesus.

Kvietimą teikti paraiškas galima rasti čia.

Daugiau informacijos apie vasaros praktiką galima rasti čia.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau