Stojantiesiems

LMT skyrė finansavimą VILNIUS TECH narystei tarptautiniame tinkle „Crowdhelix“

Gruodžio 12, 2025
LT Finansuoja Europos Sajunga Naujos kartos Lietuva LMT logo

VILNIUS TECH stiprina savo pozicijas tarptautinių tyrimų Europos Horizonto finansuojamuose projektuose, tęsdama narystę tarptautiniame tinkle „Crowdhelix“. Ši tarptautinė bendradarbiavimo ir atvirųjų inovacijų platforma jungia mokslo ir pramonės ekosistemos atstovus – universitetus, pramonės lyderius ir smulkų inovacijoms imlų verslą, ir padeda jiems rasti tarptautinius partnerius mokslo ir inovacijų bendroms veikloms, stiprinti kompetencijas efektyviai organizuoti projektines veiklas ir mokslo atstovų tvarų bendradarbiavimą, dalinantis gerąja praktika.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis pagal planą „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Įsikūrusi daugiau nei prieš dešimtmetį tarptautinis tinklas „Crowdhelix“ šiuo metu jungia daugiau kaip 20 tūkstančių mokslininkų, verslo bei viešojo sektoriaus atstovų, ekspertų ir daugiau kaip 500 institucijų pasaulyje iš Europos, Kanados, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos, Australijos, kai kurių Afrikos šalių. Tinklo inicijuojami teminiai tinklai padeda formuoti konsorciumus pagal tyrimų tematikas ir pritraukti tarptautinį finansavimą, pastaraisiais metais daugiausia dėmesio skiriant Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Europos horizontas“. Tyrimų tematikos padengia visus Europos Horizonto darbo programos klasterius ir skatina tarpdisciplininį bendradarbiavimą, socialinių ir humanitarinių mokslų integravimą į projektus.

VILNIUS TECH mokslininkai dalyvauja tarptautinio tinklo „Crowdhelix“ konsorciumų formavimo veiklose, seminaruose, bendrose tyrimų veiklose. Užmegzti ryšiai tarp mokslininkų tiek savo tyrimų srityse, tiek tarpdisciplininėse kryptyse, tampa tarptautinių projektų tvariomis koncepcijomis ir ilgalaikiu bendradarbiavimu tarp prestižinių institucijų. VILNIUS TECH mokslininkai aktyviai dalyvauja konsorciumuose, kurie susiformavo tarptautinio tinkle susitikimo metu, ir jau per 2025 rudens „Europos Horizontas“ kvietimų teikimų laikotarpį pateikė paraišką.

Narystė tarptautiniame tinkle „Crowdhelix“ VILNIUS TECH mokslininkams taip pat suteikia prieigą prie naujausios informacijos apie esamas tarptautinių mokslo projektų patirtis, mokymo medžiagą, galimybę dalyvauti virš 50 įvairių kompetencijas ir tinklaveiką stiprinančių renginių per metus.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) narystė ir dalyvavimas tinkle veiklose vykdomas, įgyvendinant projektą „Dalyvavimo tarptautiniame tinkle projekto veikla „Crowdhelix“ tarptautiniame tinkle, Nr. S-NET-25-19“. Projekto trukmė – nuo 2025 sausio 1 dienos iki 2026 balandžio 30 dienos.

Daugiau apie tarptautinį tinklą: https://crowdhelix.com/ 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau