Stojantiesiems

„Lockheed Martin“ delegacija lankėsi VILNIUS TECH – aptartos bendradarbiavimo galimybės gynybos ir inovacijų srityse

Birželio 19, 2025
Šią savaitę Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) lankėsi pasaulinės saugumo ir aviacijos technologijų įmonės „Lockheed Martin“ delegacija. Šio vizito tikslas – aptarti galimas bendradarbiavimo kryptis ir susipažinti su universiteto moksliniu bei inovacijų potencialu.
Įmonės „Lockheed Martin“ delegaciją sudarė Pramonės plėtros vadovas Stephen Boyd, Verslo plėtros vadovė Kaci Dobbs ir Pramonės plėtros direktorius Bobby Thomas.

Numatoma, kad VILNIUS TECH ir „Lockheed Martin“ bendradarbiavimas galėtų apimti gynybos tyrimų ir plėtros, inovatyvaus pilotų rengimo bei dvigubos paskirties technologijų sritis.

Pasak VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorės Vilmos Purienės, tokie vizitai yra svarbus universiteto tarptautinės tinklaveikos rezultatas, suteikiantis galimybę pritraukti pasaulinio lygio partnerius, kurie aktyviai ieško plėtros ir bendradarbiavimo galimybių. Tokie kontaktai yra itin reikšmingi stiprinant mūsų inovacijų ekosistemą“, – teigia V. Purienė.

Ji pažymi, kad susitikimas yra ypač aktualus atsižvelgiant į tai, jog šią savaitę LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skyrė 8 mln. eurų finansavimą VILNIUS TECH ir partnerių steigiamam autonominių sistemų kompetencijų centrui „ComARC“. Tikimasi, kad bendradarbiavimas su „Lockheed Martin“ prisidės prie šio centro veiklų plėtros ir tarptautiškumo stiprinimo.

Vizito metu svečiai apsilankė VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institute (AGAI), kuriame padalinio veiklą pristatė dekanas doc. dr. Linas Juknevičius, Mokslo ir projektų plėtros prodekanas dr. Ignas Daugėla bei kiti mokslininkai. Vėliau diskusija buvo tęsiama VILNIUS TECH kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“.

Vėliau delegacija lankėsi Elektronikos fakultete, kuriame dekanas doc. dr. Artūras Medeišis pristatė fakulteto veiklas, o Elektroninių sistemų katedros vedėjas prof. dr. Artūras Serackis – katedros patirtį dirbtinio intelekto ir gynybos tyrimų srityse. Svečiams buvo pademonstruoti praktiniai sprendimai, susiję su bepiločiais orlaiviais ir skaitmeniniais dvyniais, taip pat surengta ekskursija po fakulteto laboratorijas.

„Lockheed Martin“ yra pasaulinė gynybos, aviacijos ir kosmoso technologijų įmonė. Didžioji dalis jos veiklos yra susijusi su JAV gynybos departamentu ir federalinėmis agentūromis, tačiau įmonė taip pat vykdo tarptautinius projektus, teikdama produktus ir paslaugas viso pasaulio vyriausybėms bei komerciniams partneriams.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau