Stojantiesiems

Lustų lenktynėse Lietuva konkuruoja ne mastu, o kompetencijomis

Elektronikos fakultetas Naujienos Naujienos - mano.vilniustech.lt Pranešimai žiniasklaidai Verslas VILNIUS TECH Naujienų portalas Balandžio 2, 2026

Pasaulyje augant lustų paklausai, vis daugiau šalių ieško būdų, kaip įsitvirtinti puslaidininkių vertės grandinėje. Profesorius Vaidotas Barzdėnas, VILNIUS TECH universiteto Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros vedėjas bei Lietuvos lustų kompetencijos centro (ChipsC²-LT) vyriausiasis mokslo darbuotojas, sako, kad stiprios R&D kompetencijos, nišiniai sprendimai ir mokslo bei verslo sintezė suteikia Lietuvai konkurencinio pranašumo, o akademinė bazė leidžia šį potencialą kryptingai auginti ir paversti aukštos pridėtinės vertės sprendimais.

Barzdėnas pasakoja, kad šiuo metu pasaulinę lustų rinką formuoja kelios ryškios tendencijos.

„Sparčiai vystantis dirbtiniam intelektui (DI) ir mašininio mokymosi technologijoms, vis labiau reikia specializuotų spartintuvų lustų ir sistemų, gebančių efektyviai apdoroti didelius duomenų srautus ir atlikti sudėtingus skaičiavimus realiu laiku. 5G ir kitų telekomunikacijų sprendimų plėtra taip pat didina aukštos spartos, mažos energijos sąnaudų lustų paklausą. Tokie lustai leidžia perduoti didelius duomenų kiekius ir užtikrina aukštą tinklo patikimumą. Sektoriaus plėtrai taip pat įtakos turi automobilių sektorius, kuris skatina įvairių jutiklių, valdiklių ir energijos valdymo grandinių poreikį, ypač elektrinių ir autonominių transporto priemonių srityje“, – vardija pašnekovas.

Prof. dr. V. Barzdėnas

Profesoriaus teigimu, lustų paklausą kelia ir sparčiai augantis IoT („daiktų interneto“) sprendimų poreikis, nes šiam sektoriui reikia mažos galios, kompaktiškų ir ekonomiškų lustų, galinčių veikti įvairiose pramonės, buities ir infrastruktūros sistemose. Karo pramonė, o ypač dronų technologijos bei pažangios ryšio ir vaizdų apdorojimo sistemos kuria papildomą poreikį itin specializuotiems lustams, gebantiems atlikti sudėtingus skaičiavimus realiu laiku kritinėse srityse.

„Galiausiai, technologinis progresas puslaidininkių gamyboje, įskaitant pažangius 2-7 nm gamybos procesus, leidžia kurti efektyvesnius, mažesnius ir galingesnius įrenginius bei spartina rinkos augimą“, – apžvelgia V. Barzdėnas.

Anot jo, tokie pokyčiai suteikia galimybių kurti naujus produktus ir diegti technologijas įvairiuose buities ir pramonės sektoriuose. Šios tendencijos ne tik didina lustų paklausą, bet ir keičia konkurencijos logiką – svarbu ne mastas, o gebėjimas kurti specializuotus sprendimus. Būtent čia atsiveria daugiau galimybių Lietuvai.

Barzdėnas vertina, kad Lietuva šiuo metu dar nėra pajėgi konkuruoti pasaulinėje lustų ir puslaidininkių gamybos ar pažangių technologijų arenoje su tokiais rinkos žaidėjais kaip Taivanas, JAV ar kai kurios Azijos ES šalys, tačiau aktyviai dalyvauja technologijų ekosistemoje kurdama inovacijas, projektuodama prototipus, specializuotose srityse integruodama ir taikydama elektronikos sprendimus.

„Kol kas neturime didelių puslaidininkių gamyklų ar itin stiprių mokslinių institucijų, orientuotų į pažangių lustų technologijų plėtrą. Vis dėlto Lietuvoje veikia nemažai įmonių, kuriančių inovatyvius produktus ir aktyviai konkuruojančių mokslinių tyrimų ir plėtros (R&D) srityje. Šių įmonių darbai dažnai remiasi intelektinės nuosavybės sprendimais, leidžiančiais rinkai pasiūlyti unikalių ir išskirtinių produktų, – akcentuoja pašnekovas. – Ypač verta paminėti lazerių ir fotonikos pramonę bei kitas aukštųjų technologijų sritis, tokias kaip ryšio ar IoT sistemų kūrimas, kur įmonių inovacijos ne tik stiprina Lietuvos technologinį profilį, bet ir leidžia kurti konkurencingus sprendimus tarptautiniu mastu“.

Kompetencijas tobulino dešimtmečius

Šiandien matomas potencialas buvo formuojamas dešimtmečiais. Lietuva pagrindą lustų kūrimo kompetencijoms pradėjo kloti dar XX a. septintame dešimtmetyje, kai Vilniuje įsikūrė mikroelektronikos įmonė, vėliau išaugusi į „Ventos“ mokslinio tyrimo institutą ir gamyklą. Čia buvo kuriamos ir gaminamos integrinės grandinės, o sukaupta patirtis suformavo stiprią inžinerinę kultūrą.

„Atkūrus nepriklausomybę Lietuva pasirinko kryptį, geriausiai atitinkančią jos galimybes. Kadangi didelio masto lustų gamyba reikalauja itin didelių investicijų, dėmesys buvo sutelktas į projektavimo kompetencijų stiprinimą. Universitetai ir tyrimų centrai tapo pagrindiniais šios srities plėtros varikliais“, – pasakoja profesorius.

Jis sako, kad dabar Lietuvoje lustų kūrimo grandinė nėra koncentruota vienoje srityje – skirtingos institucijos yra išvysčiusios stiprias, viena kitą papildančias kompetencijas.

„VILNIUS TECH išsiskiria aukštadažnių integrinių grandynų, 5G ryšio sistemų, optoelektronikos bei vaizdo jutiklių ir jų sistemų kūrimo srityse. Fizinių ir technologijos mokslų centras stiprus THz elektronikos, pažangių puslaidininkinių struktūrų ir fotonikos tyrimuose. Kiti universitetai, tokie kaip VU ir KTU, plėtoja kitas svarbias kryptis – nuo fundamentinių puslaidininkių tyrimų iki signalų apdorojimo, mikroelektronikos ir sistemų projektavimo“, – kaip šalyje kaupiamas ekspertizės bagažas pasakoja V. Barzdėnas.

Verslas daugiausia orientuojasi į aukštos pridėtinės vertės R&D veiklas, tyrimus, kurių metu kuriamos produktams svarbiausios lustų ir sistemų dalys, lemiančios jų išskirtinumą.

„Lazerinių technologijų įmonėms ypač svarbi optoelektronika, pirminė signalo nuskaitymo elektronika bei aukštavoltė valdymo elektronika, nes būtent šios grandys lemia sistemų tikslumą, stabilumą ir veikimo spartą. Tuo tarpu ryšio technologijų srityje veikiančios įmonės daugiausia koncentruojasi į radijo dažnių grandynus, siųstuvų ir imtuvų architektūras bei jų integraciją į pažangias sistemas. Kitos įmonės plėtoja galios elektronikos, jutiklių sąsajų ar įterptinių sistemų sprendimus, kurie dažnai tampa esmine sudėtingesnių produktų dalimi.  Labai džiugu, kad atsiranda ir startuolių, kurie orientuojasi į sudėtingas mašininio mokymosi ir DI technologijas, medicininės įrangos kūrimą. Tikėtina, kad šios iniciatyvos ateityje gali lemti reikšmingą proveržį“, – dalinasi V. Barzdėnas.

Nuo studijų iki realių sprendimų verslui

Profesorius pasakoja, kad VILNIUS TECH Elektronikos fakultetas, kaip ChipsC²-LT dalis, šioje ekosistemoje veikia kaip vienas iš kompetencijų ir technologinių sprendimų kūrimo centrų, jungiančių mokslą, studijas ir praktinį pritaikymą.

„VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedra turi ilgametes tradicijas integrinių grandynų ir lustų projektavimo srityje. Fakulteto Elektronikos inžinerijos bakalauro ir magistro studijų programos suteikia studentams tvirtus teorinius pagrindus ir praktinius įgūdžius mikro ir nanoelektronikos srityse bei projektuojant įvairios paskirties analoginius ir skaitmeninius integrinius grandynus“, – sako jis.

Barzdėnas pabrėžia, kad fakultetas nėra uždara akademinė aplinka: studentai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, bendradarbiauja su užsienio universitetais, vyksta į vasaros mokyklas, įgyja ne tik techninių žinių, bet ir gebėjimų dirbti komandose, valdyti projektus, kurti prototipus ir prisidėti prie realių sprendimų kūrimo. Pastaraisiais metais taip pat akivaizdžiai stiprėja ryšys tarp universiteto bei verslo. V. Barzdėnas sako, kad į universitetą vis dažniau kreipiasi ir didesnės įmonės, ir startuoliai.

„Įmonės vis dažniau kreipiasi į universitetą ne tik spręsti konkrečių uždavinių, bet ir gilinti savo darbuotojų kompetencijas. Dalis įmonių atstovų sugrįžta į auditorijas, renkasi studijų dalykus, susijusius su lustų projektavimu ir mikro bei nanoelektronikos technologijomis, ir taip sistemingai stiprina tiek teorines žinias, tiek praktinius įgūdžius. O bendradarbiauti norinčios bendrovės dažnai kreipiasi dėl sudėtingų matavimų ir testavimų tiek individualiems lustams, tiek elektronikos sistemoms. Ypač džiugina tai, kad vis dažniau universitetui dėmesį rodo startuoliai, ieškantys pagalbos įgyvendinant unikalias idėjas. Pavyzdžiui, šiuo metu bendradarbiaujame su viena įmone, kuriai padedame kurti ir vėliau pagaminti unikalų integrinį grandyną ir jo lustą, skirtą mašininio mokymosi sprendimams“, – atskleidžia pašnekovas.

Barzdėno teigimu, universitetas verslui gali būti ne tik partneris, bet ir mentorius:

„Mes ne tik padedame spręsti konkrečias problemas, bet ir dalijamės patirtimi, rodome kryptį bei suteikiame „meškerę žuviai pasigauti“, kad įmonės galėtų savarankiškai toliau plėtoti savo kompetencijas ir kartu kurti naujus ateities elektronikos produktus.“

Jis ragina verslą nebijoti pasinaudoti bendradarbiavimo galimybėmis, kurias siūlo VILNIUS TECH. Universitetas gali padėti ankstyvoje fazėje įvertinti, ar idėja apskritai turi technologinį pagrindą, kiek ji sudėtinga, kokių kompetencijų reikės, kokie būtų projektavimo ir gamybos kaštai. Ilgametę patirtį rinkoje sukaupę universiteto specialistai taip pat gali supažindinti su investuotojais ir partneriais, kurie padėtų perspektyvias idėjas plėtoti toliau.

„Dar pasitaiko atvejų, kai įmonės nedrįsta kreiptis į universitetą ankstyvoje idėjos stadijoje, nors būtent tada bendradarbiavimas gali duoti didžiausios naudos. Iš pirmo žvilgsnio integrinių grandynų ir lustų projektavimas gali atrodyti sudėtingas ir didelių investicijų reikalaujantis procesas, tačiau universitetas yra tinkama vieta pirmiesiems žingsniams. Čia galima sukurti prototipus, patikrinti koncepcijas ir sumažinti technologinę riziką“, – pataria profesorius.

Proveržis – per specializaciją

Šios partnerystės ir sukauptos kompetencijos leidžia prognozuoti ir tolimesnę sektoriaus kryptį. Anot V. Barzdėno, artimiausią dešimtmetį Lietuvoje kuriami lustai gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių tiek technologijų sektoriaus, tiek platesnės pramonės transformaciją, ypač plėtojant nišinius, aukštos pridėtinės vertės sprendimus.

„Lietuva yra stipri mokslo, tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje, todėl mūsų konkurencinis pranašumas slypi ne masinėje gamyboje, o kuriant aukštos pridėtinės vertės sprendimus. Tikėtina, kad lustai vis dažniau bus orientuoti į nišinius, specializuotus sprendimus, t. y. pritaikytus konkrečioms sistemoms ar produktams. Tokie lustai leis įmonėms kurti išskirtinius, technologiškai pažangius ir pasaulinėje rinkoje konkurencingus produktus, o pats lustas taps esmine produkto vertės ir unikalumo dalimi“, – mano pašnekovas.

Jo teigimu, ši tendencija gali dar labiau sustiprinti jau dabar konkurencingą lazerių ir fotonikos sektorių, nes, integruojant pažangius puslaidininkių sprendimus, šios srities įmonės galės dar labiau sustiprinti savo pozicijas pasaulyje.

„Ypač svarbūs didesnių pramonės žaidėjų, tokių kaip „Teltonika“, planai ir investicijos į lustų technologijas. Tokios iniciatyvos gali suteikti reikšmingą impulsą visai ekosistemai: nuo idėjos iki praktinio pritaikymo transporto, energetikos, medicinos ir kitose srityse, taip stiprinant Lietuvos ekonomiką, prisidedant prie Europos technologinio savarankiškumo ir mažinant priklausomybę nuo Azijos bei JAV rinkų“, – sako V. Barzdėnas.

Pasak profesoriaus, svarbų vaidmenį atliks ir universitetai bei mokslo centrai – jie ne tik kurs naujas žinias, bet ir rengs aukštos kvalifikacijos specialistus bei stiprins jau patirties turinčių inžinierių kompetencijas.

„Prie šios ekosistemos jau dabar reikšmingai prisideda, o ateityje dar aktyviau prisidės ChipsC²-LT, kurio vienu iš partnerių yra VILNIUS TECH. Centras įmonėms ir startuoliams yra pasirengęs padėti sukauptomis žiniomis, tyrimų infrastruktūra ir ekspertinėmis kompetencijomis. O šiuo metu VILNIUS TECH mokslininkų vystomos 5G ir palydovinio ryšio technologijų, vaizdų apdorojimo bei jų pritaikymo dronų sistemose ir medicininėje įrangoje idėjos, kartu su VILNIUS TECH ir ChipsC²-LT, teikiama parama startuoliams, kuriantiems dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi lustus, paskatins naujų R&D startuolių atsiradimą ir įkvėps svarbų proveržį Lietuvoje, stiprindamos šalies konkurencingumą“, – teigia V. Barzdėnas.

Galerija

Panašios naujienos

„Rail Baltica“ – naujas Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburas, iš esmės pakeisiantis regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį
„Rail Baltica“ – naujas Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburas, iš esmės pakeisiantis regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį
Šiandien geopolitiniai iššūkiai ir sparčiai kintantys jų diktuojami nauji ekonominiai poreikiai verčia iš naujo įvertinti Lietuvos geležinkelių sistemos reikšmę. Nors ši infrastruktūra mūsų teritorijoje atsirado dar XIX amžiuje, jos raida ilgą laiką buvo formuojama ne Lietuvos žmonių ar jų verslų poreikių, bet svetimų imperinių interesų. Todėl šiandien turime tinklą, kuriame vis dar juntami istoriniai sprendimai – nuo vėžės pločio iki maršrutų logikos. Vis dėlto, prasidėję pradėti globalūs pokyčiai ir ambicingi projektai, tokie kaip „Rail Baltica“, atveria galimybę iš esmės perkurti šalies susisiekimo geležinkelių žemėlapį.  Apie tai, kodėl geležinkelių modernizacija šiandien yra ne tik techninis, bet ir strateginis valstybės sprendimas, lemsiantis Lietuvos mobilumą susisiekimą, ekonomiką ir saugumą ateinantiems dešimtmečiams, pasakoja VILNIUS TECH mokslininkas dr. Gediminas Vaičiūnas. [caption id="attachment_115070" align="alignnone" width="683"] Doc. dr. Gediminas Vaičiūnas (autorius Audrius Žilėnas)[/caption] Istorinis kontekstas: kodėl geležinkelių modernizacija tokia svarbi? Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių katedros docento dr. Gedimino Vaičiūno, istoriškai geležinkelių transporto infrastruktūra Lietuvos teritorijoje buvo daugiausia formuojama ne pagal mūsų šalies poreikius. XIX amžiuje nutiesta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linija, kaip ir daugelis kitų tuo laikotarpiu nutiestų linijų, buvo imperinis projektas, pirmiausia skirtas teritorijų integracijai į Rusijos imperiją, ir tik iš dalies regiono gyventojų mobilumui ar ekonomikai stiprinti. Geležinkelių atsiradimas paskatino didesnių ir mažesnių miestų augimą, tačiau jų struktūra iki šiol lemia nevisai racionalų susisiekimą šalies viduje, sako docentas: „Pavyzdžiui, neturime tiesioginės linijos tarp Kauno ir Klaipėdos, o susisiekimas traukiniu su Europa yra komplikuotas dėl skirtingų geležinkelio sistemų, kadangi Lenkija, išsivadavusi iš Rusijos imperijos XX-ame amžiuje, nedelsdama pasikeitė geležinkelio linijas pagal europinius standartus. Deja, bet Lietuvą prijungus prie Sovietų Sąjungos (SSRS), visi geležinkeliai buvo pritaikyti prie rusiškos vėžės standartų. Atkūrus Nepriklausomybę ir juos perėmus iš SSRS pavaldumo, dideliu iššūkiu tapo šią atgyvenusią sistemą išlaikyti, ypač kai tuo metu žlugo dauguma sovietinių įmonių“, – pasakoja Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkas dr. G. Vaičiūnas. Pasibaigus šaltajam karui, geležinkeliams atsivėrė tranzito Rytai–Vakarai galimybės: iš buvusių SSRS teritorijų į Baltijos uostus gabenti nebrangius masinius krovinius, daugiausia resursus – metalą, medieną, anglį, naftos produktus ar baltarusiškas trąšas. Toks verslas Lietuvos geležinkeliams leido to meto sąlygomis palyginus neblogai išgyventi: buvo aptvarkyta infrastruktūra, įsigyta šiek tiek naujų riedmenų. „Vis dėlto, šio resurso nepakako esminiams proveržiams, tokiems kaip ruožų elektrifikacija ar radikalus riedmenų parko atnaujinimas. Ką jau kalbėti apie naujų geležinkelio linijų tiesimą ar esamų linijų modernizavimą iš esmės pritaikant didesniems greičiams. Tam nepakanka vien tik pagerinti bėgių kelio konstrukciją – tam daug kur reikia kapitaliai rekonstruoti sankasą, tiltus, viadukus, o tai didžiulės investicijos. Todėl ilgą laiką situacija geležinkeliuose buvo kompromisas tarp norų ir galimybių, bei kurį laiką visuomenę ir politikus tenkino. Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva galutinai nusigręžė nuo Rusijos ir Baltarusijos krovinių tranzito, prioritetu tapo „Rail Baltica“ tiesimas ir visiškas turimo tinklo elektrifikavimas“, – paaiškina docentas. Nauji pokyčiai – naujos galimybės verslui ir gyventojams „Rail Baltica“ iš esmės keičia iki šiol egzistavusią paradigmą. Tai – moderni, europinio standarto (1435 mm vėžės) geležinkelio linija, kuri sujungs Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio ir Vakarų Europa. Taip ji taps svarbia transporto arterija ne tik Šiaurės–Pietų kryptimi, bet ir sujungs Baltijos šalis geležinkelio linijomis Rytų–Vakarų kryptimis, pavyzdžiui, Varšuva–Berlynas. Prie šios linijos ateityje bus galima jungti kitas, naujai tiesiamas europinio standarto geležinkelio linijas, formuosiančias naują Baltijos šalių geležinkelių transporto infrastruktūrą, jau nebepriklausomą nuo 1520 mm geležinkelių sistemos. Nutiestose linijose bus galima atidaryti naujus maršrutus, labiau orientuotus į Lietuvos miestų ir miestelių interesus nei dabartinis geležinkelių tinklas. Doc. dr. G. Vaičiūnas pabrėžia, kad dažnai viešojoje erdvėje keliami klausimai dėl planuojamo traukinių greičio (iki 240 km/h) nėra vienintelis projekto vertinimo kriterijus. Geležinkelių efektyvumas priklauso nuo atstumų tarp stočių, maršrutų struktūros ir integracijos į bendrą sistemą. „Labai svarbu tai, kad šioje geležinkelio linijoje važinės nauji, patikimi ir keleiviams patogūs traukiniai, kurie bus varomi elektros energija – tai ir pigiau, ir švariau nei dyzeline trauka. Todėl visumoje „Rail Baltica“ sprendiniai atitinka racionalius Europos transporto planavimo principus, tokius kaip tvarumas ir ekologiškumas, sanglauda ir pasiekiamumas.“ Projektas taip pat atveria naujas galimybes gyventojams ir verslui. Prognozuojama, kad kelionės tarp Baltijos šalių sostinių taps kasdienybe, o Varšuva ir kiti didieji Vidurio Europos miestai bus pasiekiami per vieną dieną. Tai skatins darbų bei verslų mobilumą, turizmą ir regionų ekonominę integraciją. Ne mažiau svarbus ir technologinis aspektas. „Rail Baltica“ linijoje bus įdiegtos pažangios eismo valdymo sistemos, o europinio standarto infrastruktūra leis naudoti vakarietišką riedmenų parką bei modernias geležinkelių technologijas, kurios iki šiol buvo ribotai prieinamos dėl skirtingų sistemų. „Rail Baltica“ strateginė reikšmė ir iššūkiai Projektas taip pat turi ir aiškią strateginę reikšmę gynybos srityje. NATO reikalavimus atitinkanti 1435 mm vėžė sudarys sąlygas efektyvesniam kariniam mobilumui regione, o tai tampa vis svarbesniu veiksniu vertinant infrastruktūros projektus, sako docentas. „Suprantama, šią geležinkelio transporto liniją reikės saugoti ir kaip strateginės infrastruktūros objektą, ypač turint galvoje, kad ji eina per Suvalkų koridorių. Geležinkelio tiltai, viadukai ar tuneliai agresijos atveju gali tapti vienais iš pirmųjų taikinių, siekiant atkirsti regioną nuo kitų  NATO šalių, todėl jų apsaugai turės būti skiriamas ypatingas dėmesys“, – priduria mokslininkas. Vis dėlto, jis taip pat atkreipia dėmesį, kad projekto įgyvendinimo tempai išlieka iššūkiu. Nors oficialiai planuojama pagrindinius darbus Lietuvoje užbaigti iki 2028 m., o visą projektą – iki 2030 m., šie terminai vertinami atsargiai. „Dėl infliacijos keičiasi planuotos projekto darbų sąmatos, po kiekvieno didesnio pokyčio jas reikia vėl derinti. Be to, projekte dalyvauja skirtingos valstybės, jos turi šiek tiek skirtingus prioritetus, todėl šalių pažanga netolygi. Neretai projektavimo ir žemės paėmimo procedūros užtrunka ilgiau nei tikimasi. Visi šie veiksniai lemia, jog projektas juda ne visai tokiu tempu, kaip norėtųsi.“ „Rail Baltica“ nėra tradicinis verslo projektas – tai strateginis geopolitinis sprendimas, kurio vertė matuojama ne vien finansine grąža, bet ilgalaike Baltijos šalių integracija į Europos transporto, ekonomikos ir saugumo sistemas, teigia doc. dr. Gediminas Vaičiūnas. Taip pat šis projektas atvers galimybę Baltijos šalims ateityje sklandžiai pereiti prie europinio standarto ir vietiniame geležinkelio tinkle. „Ateityje „Rail Baltica“ taps naujuoju Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburu, iš esmės pakeisiančiu regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį“, – apibendrina VILNIUS TECH mokslininkas. Iliustracinės nuotr. autorius Jonas Balčiūnas
Plačiau