Stojantiesiems

M. Seržantė: „Nesėkmių istorijų slypi kiekvienoje sėkmės istorijoje ir atvirkščiai“

Rugsėjo 25, 2023
Pradedame naują rubriką „Vadovo portretas“, kurios tikslas – atskleisti VILNIUS TECH įvairių administracijos padalinių ir centrų vadovų asmenybes, vadovavimo principus bei darbo ypatumus. Tai atviri interviu, padėsiantys iš naujo pažinti kolegas, su kuriais kasdien susitinkame, drauge kuriame, drauge augame. Pirmoji pašnekovė – VILNIUS TECH Strateginės partnerystės centro vadovė dr. Milena Seržantė. 

 Apibrėžimas. Kokie trys žodžiai Jums asocijuojasi su gero vadovo ar vadovės apibrėžimu? 

– Žmonės. Terminai. Rezultatai. 

 Vertybės. Kas Jums svarbu būnant vadove? Kokiomis vertybėmis ir principais vadovaujatės savo, kaip vadovės, darbe?  
 

– Darbe, kaip ir šeimoje, vieni svarbiausių dalykų yra pagarba ir pasitikėjimas. Tačiau tiek sau, tiek komandos nariams turiu griežtą terminų laikymosi politiką. Visada geriau pasakyti „atsiprašau, matau, kad nespėsiu“, bet pažadėti ir neatlikti laiku yra netoleruotina.  
 
 Stiprybės. Kas, Jūsų manymu, yra stipri komanda? Kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti žmonės, kad kartu pavyktų sklandžiai pasiekti užsibrėžtų tikslų? 
 
– Stipria komanda galima vadinti tą, kuri tiki ir dar svarbiau dega idėja ar savo projektu, turi tikslą padaryti geriau, pasiekti geriausią rezultatą.
 
 Komanda. Kaip motyvuojate savo komandą? Gal turite išskirtinių tradicijų ar ritualų komandoje?  
 
– Mūsų komanda susiformavo gana neseniai, todėl motyvavimo priemonių dar bandau atrasti. Turime rytinę tradiciją aptarti dienos „problemytes“ (taip ir vadiname) ir „kas blogesnio“. Gal ir nelabai geras dienos startas, bet tokiu būdu į iššūkius pažiūrime juokaudamos. Norisi tikėti, kad komanda vertina mano pastangas priimti tiek jų pralaimėjimus, tiek maksimaliai pasidžiaugti ir pagirti už jų laimėjimus.  
 
 Iššūkiai. Kas Jums sunkiausia vadovaujant komandai? Gal turite savo sėkmės formulę, kuri padeda suvaldyti sunkias situacijas ir sklandžiai organizuoti komandos darbą? 
 
– Manau, kad mano silpnybė yra mano per didelis noras valdyti visus procesus, kas, tikėtina, signalizuoja apie negebėjimą pilnai pasitikėti kitais. Nors, iš kitos pusės, nuolatos kartoju ir prašau komandos narių imtis lyderystės ir vadovauti jų sričių projektams savarankiškai, aš pasitikėsiu. Bet, prisipažinsiu, kad tenka nuolat balansuoti dar tarp šių dviejų kraštutinumų.  
 
 Ateities projektai. Kokie projektai dabar yra svarbiausi Jūsų komandos darbotvarkėje?  
 
– Strateginės partnerystės centras koordinuoja 3 pagrindines sritis: alumnai, studentų karjera ir partnerystės su verslu. Kiekviena sritis turi ambicingų naujų idėjų ir projektų. Pavyzdžiui, alumnų veiklai turime planų inicijuoti investicinį neliečiamojo kapitalo fondą. Studentų kompetencijų stiprinimui startavome su skaitmeninių ženkliukų projektu, o šiemet sugrąžinome vieną didžiausių metų karjeros renginį – „Karjeros diena“.  Taip pat galime didžiuotis, kad bendradarbiavimą su verslu šiemet išvystėme iki rekordinių investicijų mūsų universiteto studentams ir infrastruktūrai. 
 
 Inovacijos. Kiek dėmesio komandos darbe skiriate naujų galimybių paieškai, inovacijų ir naujų technologijų integravimui?  
 
– Kuo toliau, tuo labiau matau, kad nuolat intensyvėjant darbo tempui ir informacijos srautams, inovacijų ir naujų technologijų integravimas į darbo procesą tampa tiesiog būtinybė. Nuotoliniai arba hibridiniai susitikimai tampa mūsų kasdienybe, o įvairūs darbo planavimo ir organizavimo skaitmeniniai įrankiai yra neatsiejama procesų dalis. Neabejoju, kad dirbtinis intelektas vis intensyviau integruosis į mokslo, studijų, darbo procesus ir taps mums vienu pagrindiniu pagalbininku.  
 
 (Ne) Sėkmės istorija. Kokia ypatinga savo sėkmės, o gal ir nesėkmės, istorija galite pasidalinti su VILNIUS TECH bendruomene? Kokias pamokas iš to išsinešėte ateičiai? 
 
– Nesėkmių istorijų slypi kiekvienoje sėkmės istorijoje ir atvirkščiai. Visi didžiausi pasiekimai ateina per begalę nuolatinių nesėkmių, kurios išsprendžiamos ir judama toliau. Mano didžiausia gyvenimo sėkmė buvo gimti toje šeimoje, kurioje gimiau ir turėti fantastiškus tėvus. Tai yra mano visų sėkmių receptas –būti vėlyvam vaikui, gimusiam išsilavinusioje šeimoje, tačiau nesėkmė yra neįprastai anksti atsisveikinti su jais.  
 
 Pasirinkimai. Kodėl savo karjerai pasirinkote VILNIUS TECH? Ar jaučiatės VILNIUS TECH komandos dalimi? 
 
– Galima sakyti, kad universitete esu nuo pirmo studentavimo kurso – bakalauras, magistrantūra, doktorantūra. Tuomet buvau išvykus į užsienį studijuoti doktorantūrą, grįžus dirbau mokslo politikos srityje, bet vis vien grįžau į savo Alma Mater. Šiandien labai tuo džiaugiuosi, nes turiu puikią komandą ir labai prasmingą darbą! 
 
 Herojus. Į kokį herojų vaikystėje lygiavotės? Kodėl? 
 
– Mano herojė visada buvo mano a. a. mama. Žinojau, kad ji gali viską, o taip, panašu, ir buvo, nes užaugusi tapau labai į ją panaši ir besijaučianti galinti viską! 
 
 Poilsis. Kas Jums padeda pailsėti po intensyvios darbo dienos? 
 
– Namiškių glėbys ir taurė raudono vyno (juokiasi). 
 
 Augimas. Kokią knygą, filmą ar spektaklį rekomenduotumėte VILNIUS TECH bendruomenei? 
 
– Knyga, filmas, spektaklis – labai subjektyvus dalykas: saviugdos turėtų būti pagal darbo ir mokslų interesų sritis, laisvalaikio – pagal pomėgius, vertybes ir panašiai. Mano skaitomų knygų spektras įvairus, nuo ugdomosios iki paremtos tikrais įvykiais. Mūsų nuolat besiskundžiančiai visuomenei patarčiau perskaityti Hanso Roslingo knygą „Faktų galia“, kurioje išdėstyti statistiniai faktai apie tai, kaip pasikeitė pasaulis per paskutinius metus. Ir pasikeitė į teigiamą pusę! O jauniems žmonėms (gal ir ne tik) labai rekomenduoju perskaityti Armino Lydekos „Etiketas kiekvienam“.  
 
 Patarimas. Ką patartumėte jaunam žmogui, tik pradedančiam karjerą? Į ką svarbu atkreipti dėmesį? 
 
Mano mylimiausias patarimas yra vienos Briano Tracy knygos pavadinimas – „Eat that frog“ (liet. „Suvalgyk tą varlę“). Mes kartais savaitėmis, mėnesiais, o kartais ir visus metus galime save kamuoti kažkokiu darbu, kurio labai nenorime padaryti, nors turime, ir nuolat save graužiame dėl to. Patarimas –visus nemaloniausius darbus geriausia padaryti iš karto. Taip, tikėtina, kad sukandus dantis ir labai nemaloniai, bet tai truks tik tą dieną arba kartais net valandą, užuot nešiojant „tą varlę“ su savimi kasdien savaitėmis. 

Nuotraukos Alekso Jauniaus.

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau