Magistrantūros programa – inovacijų ir technologijų komunikacijos kompetencijoms įgyti

Rugpjūčio 5, 2020

Atsižvelgę į šiuolaikinio ir ateities Lietuvos verslo poreikius Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Inovacijų ir technologijų komunikacijos magistrantūros studijų programos kūrėjai įsitikinę, kad būsimieji studentai ateityje patenkins susiformavusį technologijų komunikacijos kompetencijų poreikį, kuris leis įvairių lygių vadovams efektyviau perteikti idėjas investuotojams ir visuomenei.

VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto studijų prodekanė ir programos kūrėja Viktorija Žilinskaitė-Vytė teigia, kad poreikį programos rengimui suformulavo pats verslas. Po diskusijų su inžinerinių sričių atstovais ir išsamesnės analizės gimė Inovacijų ir technologijų komunikacijos magistrantūros programa.

„Bendradarbiaudami su verslu pamatėme, kad technologinių inovacijų komunikacijos lauke kyla daugybė iššūkių. Jeigu inovacijas pristato inžinieriai, jie akcentuoja techninę pusę ir neįžvelgia komunikacinių niuansų, todėl dažniausiai perduodamos žinutės nesupranta nei visuomenė, nei potencialūs inovacijos taikytojai. Iš kitos pusės, kai pristatinėja žmonės, studijavę tik viešuosius ryšius, pritrūksta inžinerinio minties aiškumo ir atsiranda nesusikalbėjimai tarp verslo partnerių.

Dauguma inovacijų yra tarpdisciplininės, kurios gali būti pritaikomos skirtingose srityse. Todėl žmonių, kurie sugeba tuo pat metu ir susigaudyti inovacijose, ir jas vienodai tinkamai pristatyti taikytojams, investuotojams, verslui bei visuomenei, labai trūksta“, – atskleidžia V. Žilinskaitė-Vytė.

Specialistų trūkumas – penkeriems metams į priekį

Kad verslui kyla problemų iškomunikuoti inovacijas bei technologines naujoves, teigia ir jo atstovai. Buvęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis sako, kad šios problemos prigimtis – dvilypė. Iš vienos pusės, dar ne visos mūsų įmonės deramą dėmesį skiria komunikacijos ir marketingo klausimams. Iš kitos pusės, rinkoje tiesiog trūksta reikalingų specialistų.

„Visada sakau, kad tu gali sukurti patį inovatyviausią ir geriausią produktą, bet jeigu apie jį niekas nežinos, jeigu tu jo tinkamai nepristatysi ir nesugebėsi rasti savo vartotojo šiam produktui, tai tavo idėja ir darbas yra pasmerkti nesėkmei. Harvardo universiteto tyrimas parodė, kad net 75 proc. sukurtų produktų tiesiog numiršta ir viena iš tokių patiriamų nesėkmių bei nuostolių priežasčių yra tinkamos komunikacijos nebuvimas. Dabar kasdien rinkai verslas pateikia aibes naujų produktų ir paslaugų, todėl dabartinėmis jau globalios konkurencijos sąlygomis sėkmę lemia apgalvota ir kryptinga marketingo komunikacija“, – įsitikinęs R. Dargis.

V. Žilinskaitės-Vytės teigimu, rinkoje šių specialistų poreikis bus jaučiamas dar ilgai, nes inžinerijos, technologijų, fizinių ar biomedicinos mokslų absolventai komunikacijos ir tinklaveikos žinių gauna tik bedirbdami.  

„Mūsų analizė parodė, kad šios specialybės darbuotojų poreikis yra labai didelis. Įvertinus tiek valstybinių įstaigų, tiek pačių startuolių, technologinių parkų ar klasterių poreikius, susidaro skaičius, kurį mes vargu ar patenkinsime dar bent penkerius metus į priekį“, – vertina studijų programos vadovė, pridurdama, kad ir kitose Europos šalyse Inovacijų ir technologijų komunikacijos programai galimos vos kelios alternatyvos.

R. Dargis pažymi, kad produktų marketingo vaidmeniui nuosekliai augant, versle šios specialybės paklausa tik didės.

„Marketingas ir komunikacija tampa esminiu ramsčiu. Ir šioje srityje visos šiuolaikinės technologijos daro ir darys didžiausius pokyčius – dirbtinis intelektas, didžiųjų duomenų analizė, žmogaus poreikių ir elgsenos žinojimas. Tam reikalingi ir gerai parengti specialistai, gebantys analizuoti duomenis, atrinkti tendencijas, modeliuoti pasekmes, mokantys pasinaudoti naujausiais komunikacijos kanalais ir metodais“, – vardija buvęs LPK prezidentas.

Apie komunikaciją – iš skirtingų pozicijų

VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto studijų prodekanės teigimu, universiteto analizė parodė, kad efektyviausias ir naudingiausias rezultatas bus pasiektas siūlant komunikacines žinias suteikti inžinerinį ar technologinį fundamentinį mokslų pagrindą turintiems bakalaurams, o ne priešingai.

„Mes matome šią programą, kaip projektų lyderių magistrantūrą, kur žmonės atėję iš technologinių, medicinos, fizinių mokslų išmoktų efektyviai komunikuoti idėjas tiek į išorę, tiek įmonių viduje bendram inovacijų tobulinimui“, – programos viziją atskleidžia V. Žilinskaitė-Vytė.

Jos teigimu, pagrindinis programos akcentas – tiesioginis darbas su konkrečia įmone ar su konkrečia inovacija nuo pirmo iki paskutinio semestro.

„Studijuojantys susipažins su komunikacijos procesu iš skirtingų pozicijų, apimant tiek mokslinio tyrimo ir inovacijų santykį, tiek tarptautinę tinklaveiką, vartotojų ir dizaino tyrimus, galimybes pažinti vartotoją ir jam pritaikyti inovacijas. Taip pat studijuos lyderystę, organizacijų valdymo, pokyčių komunikaciją, tobulins asmeninę komunikaciją, analizuos, kaip visa tai susiję su socialine darna ir tvarumu“, – teigia prodekanė.

Daugiau apie Inovacijų ir technologijų magistrantūros studijų programą skaitykite tinklalapyje.

Iki rugpjūčio 28 d. vyksta papildomas priėmimo etapas į VGTU magistrantūros studijas. Papildomo priėmimo metu galima pretenduoti į 100 proc. universiteto kompensaciją Inovacijų ir technologijų magistrantūros studijoms, pasirinkus nefinansuojamą studijų vietą su studijų stipendija (VNF/ST).
Laisvų vietų sąrašas ir prašymų pildymo sistema tinklalapyje.

 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau