Stojantiesiems

Magistrantūros programa – inovacijų ir technologijų komunikacijos kompetencijoms įgyti

Rugpjūčio 5, 2020

Atsižvelgę į šiuolaikinio ir ateities Lietuvos verslo poreikius Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Inovacijų ir technologijų komunikacijos magistrantūros studijų programos kūrėjai įsitikinę, kad būsimieji studentai ateityje patenkins susiformavusį technologijų komunikacijos kompetencijų poreikį, kuris leis įvairių lygių vadovams efektyviau perteikti idėjas investuotojams ir visuomenei.

VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto studijų prodekanė ir programos kūrėja Viktorija Žilinskaitė-Vytė teigia, kad poreikį programos rengimui suformulavo pats verslas. Po diskusijų su inžinerinių sričių atstovais ir išsamesnės analizės gimė Inovacijų ir technologijų komunikacijos magistrantūros programa.

„Bendradarbiaudami su verslu pamatėme, kad technologinių inovacijų komunikacijos lauke kyla daugybė iššūkių. Jeigu inovacijas pristato inžinieriai, jie akcentuoja techninę pusę ir neįžvelgia komunikacinių niuansų, todėl dažniausiai perduodamos žinutės nesupranta nei visuomenė, nei potencialūs inovacijos taikytojai. Iš kitos pusės, kai pristatinėja žmonės, studijavę tik viešuosius ryšius, pritrūksta inžinerinio minties aiškumo ir atsiranda nesusikalbėjimai tarp verslo partnerių.

Dauguma inovacijų yra tarpdisciplininės, kurios gali būti pritaikomos skirtingose srityse. Todėl žmonių, kurie sugeba tuo pat metu ir susigaudyti inovacijose, ir jas vienodai tinkamai pristatyti taikytojams, investuotojams, verslui bei visuomenei, labai trūksta“, – atskleidžia V. Žilinskaitė-Vytė.

Specialistų trūkumas – penkeriems metams į priekį

Kad verslui kyla problemų iškomunikuoti inovacijas bei technologines naujoves, teigia ir jo atstovai. Buvęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis sako, kad šios problemos prigimtis – dvilypė. Iš vienos pusės, dar ne visos mūsų įmonės deramą dėmesį skiria komunikacijos ir marketingo klausimams. Iš kitos pusės, rinkoje tiesiog trūksta reikalingų specialistų.

„Visada sakau, kad tu gali sukurti patį inovatyviausią ir geriausią produktą, bet jeigu apie jį niekas nežinos, jeigu tu jo tinkamai nepristatysi ir nesugebėsi rasti savo vartotojo šiam produktui, tai tavo idėja ir darbas yra pasmerkti nesėkmei. Harvardo universiteto tyrimas parodė, kad net 75 proc. sukurtų produktų tiesiog numiršta ir viena iš tokių patiriamų nesėkmių bei nuostolių priežasčių yra tinkamos komunikacijos nebuvimas. Dabar kasdien rinkai verslas pateikia aibes naujų produktų ir paslaugų, todėl dabartinėmis jau globalios konkurencijos sąlygomis sėkmę lemia apgalvota ir kryptinga marketingo komunikacija“, – įsitikinęs R. Dargis.

V. Žilinskaitės-Vytės teigimu, rinkoje šių specialistų poreikis bus jaučiamas dar ilgai, nes inžinerijos, technologijų, fizinių ar biomedicinos mokslų absolventai komunikacijos ir tinklaveikos žinių gauna tik bedirbdami.  

„Mūsų analizė parodė, kad šios specialybės darbuotojų poreikis yra labai didelis. Įvertinus tiek valstybinių įstaigų, tiek pačių startuolių, technologinių parkų ar klasterių poreikius, susidaro skaičius, kurį mes vargu ar patenkinsime dar bent penkerius metus į priekį“, – vertina studijų programos vadovė, pridurdama, kad ir kitose Europos šalyse Inovacijų ir technologijų komunikacijos programai galimos vos kelios alternatyvos.

R. Dargis pažymi, kad produktų marketingo vaidmeniui nuosekliai augant, versle šios specialybės paklausa tik didės.

„Marketingas ir komunikacija tampa esminiu ramsčiu. Ir šioje srityje visos šiuolaikinės technologijos daro ir darys didžiausius pokyčius – dirbtinis intelektas, didžiųjų duomenų analizė, žmogaus poreikių ir elgsenos žinojimas. Tam reikalingi ir gerai parengti specialistai, gebantys analizuoti duomenis, atrinkti tendencijas, modeliuoti pasekmes, mokantys pasinaudoti naujausiais komunikacijos kanalais ir metodais“, – vardija buvęs LPK prezidentas.

Apie komunikaciją – iš skirtingų pozicijų

VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto studijų prodekanės teigimu, universiteto analizė parodė, kad efektyviausias ir naudingiausias rezultatas bus pasiektas siūlant komunikacines žinias suteikti inžinerinį ar technologinį fundamentinį mokslų pagrindą turintiems bakalaurams, o ne priešingai.

„Mes matome šią programą, kaip projektų lyderių magistrantūrą, kur žmonės atėję iš technologinių, medicinos, fizinių mokslų išmoktų efektyviai komunikuoti idėjas tiek į išorę, tiek įmonių viduje bendram inovacijų tobulinimui“, – programos viziją atskleidžia V. Žilinskaitė-Vytė.

Jos teigimu, pagrindinis programos akcentas – tiesioginis darbas su konkrečia įmone ar su konkrečia inovacija nuo pirmo iki paskutinio semestro.

„Studijuojantys susipažins su komunikacijos procesu iš skirtingų pozicijų, apimant tiek mokslinio tyrimo ir inovacijų santykį, tiek tarptautinę tinklaveiką, vartotojų ir dizaino tyrimus, galimybes pažinti vartotoją ir jam pritaikyti inovacijas. Taip pat studijuos lyderystę, organizacijų valdymo, pokyčių komunikaciją, tobulins asmeninę komunikaciją, analizuos, kaip visa tai susiję su socialine darna ir tvarumu“, – teigia prodekanė.

Daugiau apie Inovacijų ir technologijų magistrantūros studijų programą skaitykite tinklalapyje.

Iki rugpjūčio 28 d. vyksta papildomas priėmimo etapas į VGTU magistrantūros studijas. Papildomo priėmimo metu galima pretenduoti į 100 proc. universiteto kompensaciją Inovacijų ir technologijų magistrantūros studijoms, pasirinkus nefinansuojamą studijų vietą su studijų stipendija (VNF/ST).
Laisvų vietų sąrašas ir prašymų pildymo sistema tinklalapyje.

 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau