Magistrantūros studijos – nemokamai arba už dalinę kainą: pretenduokite į stipendiją

Liepos 16, 2025
Pasibaigus antrajam stojimo į II-osios pakopos studijas etapui, nespėjusiems ir dar galvojantiems apie magistrantūrą – puiki žinia: po papildomo paraiškų pateikimo VILNIUS TECH dar turi laisvų valstybės nefinansuojamų (VNF) studijų vietų, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad už mokslą teks mokėti – stojantieji turi galimybę gauti visą arba dalinį studijų finansavimą.
 
Antrajame stojimo į magistrantūros studijas etape priimta dar 100 studentų. VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro (SPIC) direktorė dr. Justė Rožėnė džiaugiasi, kad jau yra priimta 20 proc. daugiau magistrantų nei pernai, o iš viso – daugiau nei praėjusiais metais per visą vasarą. 
 
Šiame etape stojantieji aktyviausiai rinkosi nekilnojamo turto valdymo ir verslo vadybos kryptį. 
 
Tuo tarpu pirmojo stojimo etapo metu populiariausios VILNIUS TECH studijų programos buvo Informacijos ir informacinių technologijų sauga, Dirbtinio intelekto inžinerija ir Dirbtinio intelekto sprendimų valdymas Fundamentinių mokslų fakultete, ir Verslo vadyba bei Inžinerinė ekonomika ir vadyba Verslo vadybos fakultete. Daugiausia užsienio studentų įstojo į informatikos bei verslo ir viešosios vadybos mokslus.
 
Nors visos valstybės finansuojamos (VF) VILNIUS TECH studijų vietos jau išdalintos, tolimesniuose etapuose vis dar galima stoti į valstybės nefinansuojamas arba valstybės nefinansuojamas su studijų stipendija vietas. Šiuo atveju galima gauti arba šimtaprocentinį, arba dalinį finansavimą.
 
„Pretenduoti į šias stipendijas gali visi stojantieji – konkrečių kriterijų nėra, svarbu būti baigus bakalauro studijas. Tiesa, studentai, surinkę aukštesnius konkursinius balus, turi daugiau šansų gauti stipendijas, tačiau valstybės finansuojamą krepšelį jau išnaudoję asmenys gali gauti tik dalinę kompensaciją. 
 
Vienai grupei išvis skiriamos 7 stipendijos: 2 – šimtaprocentinės, 5 – dalinės. 2 dalines stipendijas gavę studentai turės mokėti po 1000 eurų per semestrą, o 3 – po 1250 per semestrą. Daugiau moka tie studentai, kurių konkursiniai balai yra žemesni“, – dalijasi dr. J. Rožėnė.
 
Be to, egzistuoja dar viena lengvata – VILNIUS TECH Alumnams skiriama 10 proc. nuolaida valstybės nefinansuojamoms vietoms, tereikia įstojus iki rugsėjo 10 d. pateikti prašymą nuolaidos taikymui dekanate.
 
Paraiškas studijuoti VILNIUS TECH magistrantūros studijose dar galima teikti iki rugpjūčio 27 d. Prašymus galima pildyti čia: https://priemimas.vilniustech.lt/login.
 
Magistrantūros absolventams – didesnės galimybės 
 
„Tiek pasaulinėje rinkoje, tiek ir Lietuvoje turime tą pačią statistiką – pastebima, jog baigusieji magistro studijas 2–3 metų laikotarpyje uždirba nuo 25 iki 35 proc. didesnį atlyginimą. Taip pat jie dažniau dirba pagal savo baigtų studijų kryptį bei dažnai užima vadovaujančias arba specializuotas pozicijas“, – pasakoja VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro (SPIC) direktorė dr. Justė Rožėnė.
 
Abejojantiems, ar tęsti studijas toje srityje, kurioje mokėsi prieš tai, VILNIUS TECH ekspertė pataria pasidomėti galimybių aprašais, studijų programomis arba kreiptis konsultacijai į SPIC – šis centras greitai atsako į kylančius klausimus, padeda nuspręsti, kuria kryptimi eiti toliau, paaiškina stojimo procesą, o prireikus – ir padrąsina.
 
Tuos, kuriems aktualus studijų ir darbo suderinamumas, dr. J. Rožėnė nuramina: paskaitos magistrantūroje prasideda apie 16–18 valandą, todėl laiko tam tikrai bus. 
 
„Šiuo metu jau yra nemažai hibridiniu būdu vykdomų studijų. Jų metu gali būti kitoje pasaulio vietoje, pavyzdžiui, komandiruotėje Japonijoje, arba gali būti su šeima – tau tereikia prisijungti nuotoliniu būdu. Žinoma, svarbu paminėti, jog atlikti laboratorinius darbus arba atvykti į atsiskaitymus vis dėlto teks“, – paaiškina dr. J. Rožėnė.

Galerija

Panašios naujienos

29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“
29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“
Spalio 20 d. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas organizuoja 29-ąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“, kuri suburs jaunuosius mokslininkus, akademinės bendruomenės narius ir įvairių sričių specialistus. Konferencijos programa Konferenciją sudarys dvi dalys: 12:20–13:50 val. Plenarinis posėdis VILNIUS TECH S1 rūmų I aukšto hole. 16:30–18:30 val. Magistrantų pranešimai nuotoliniu būdu, atskirose studijų programų sekcijose. Plenarinio posėdžio pranešėjai Plenarinio posėdžio metu bus aptariamos aktualios projektų valdymo, strategijų įgyvendinimo ir duomenų panaudojimo temos. Pranešimus skaitys: Mantas Kapočius (UAB „DIPA“) pristatys pranešimą „Efektyvus projektų valdymas DI priemonėmis“. Ingrida Pocevičiūtė (Aplinkos projektų valdymo agentūra), kuri pristatys pranešimą „Nuo strategijos iki rezultato: APVA patirtis“. Chris Krul („Bloomberg L.P.“, Jungtinė Karalystė), kuris skaitys pranešimą „Reading the World Through Data: How Information Shapes Financial Decisions“. Magistrantų mokslinių tyrimų pristatymai Antrojoje konferencijos dalyje magistrantai nuotoliniu būdu pristatys savo mokslinius tyrimus ir jų rezultatus. Visiems pranešimus skaičiusiems dalyviams bus išduoti tai patvirtinantys sertifikatai. Geriausi pranešimai, parengti mokslinių straipsnių forma, turės galimybę būti publikuoti mokslo žurnale „Mokslas – Lietuvos ateitis“. Prisijungimo prie nuotolinių konferencijos sekcijų nuorodos bus paskelbtos artėjant renginio datai. Mokslo ir Organizacinio komiteto pirmininkas doc. P. Šūmakaris, tel. (0 5) 274 4885, el. paštas:  paulius.sumakaris@vilniustech.lt Mokslo ir Organizacinio komiteto sekretorė M. Vitkauskaitė-Duoblienė, tel. (0 5) 274 4889, el. paštas:  marina.vitkauskaite-duobliene@vilniustech.lt Plačiau
Plačiau
Lietuvos technologijų perdavimo ekspertai Taline: dirbtinis intelektas ir naujos mokslo komercinimo galimybės
Lietuvos technologijų perdavimo ekspertai Taline: dirbtinis intelektas ir naujos mokslo komercinimo galimybės
Spalio 8–9 dienomis Taline, istoriniuose Estijos valstybingumo namuose (Estonian Statehood House), įvyko metinė Baltijos šalių technologijų perdavimo tinklo konferencija „The Baltic Technology Transfer Network Annual Conference 2026: Navigating the Next Era of Knowledge Transfer: AI, Commercialisation and Beyond“. Renginyje aktyviai dalyvavo ir Lietuvos žinių ir technologijų perdavimo tinklo („TTO Lithuania“) nariai – VILNIUS TECH Mokslo ir inovacijų ekspertė Justina Adomaitytė, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ekspertai. Dviejų dienų konferencija, kurią organizavo Estijos technologijų perdavimo tinklas, tapo svarbia platforma Baltijos ir Šiaurės šalių atstovams aptarti, kaip dirbtinis intelektas, intelektinės nuosavybės valdymas ir valstybės pagalbos taisyklės keičia mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Dirbtinis intelektas TTO kasdienybėje: galimybės ir teisiniai iššūkiai Viena pagrindinių konferencijos temų – dirbtinio intelekto skverbimasis į technologijų perdavimo procesus. Pagrindiniame pranešime ir sekusioje diskusijoje ekspertai nagrinėjo strategiškai svarbius klausimus: Kaip DI įrankiai padeda TTO greičiau identifikuoti komercinį tyrimų potencialą? Kokių teisinių ir duomenų privatumo iššūkių kyla integruojant DI į intelektinės nuosavybės valdymą? Diskusijoje patirtimi dalijosi „Max Planck Innovation“ startuolių ir investicijų vadovas dr. Florian Kirschenhofer (Vokietija), „AIRE/TalTech“ dirbtinio intelekto ekspertas Rene Väli ir advokatų kontoros „Walless“ teisininkė, duomenų apsaugos ekspertė Tea Park. Diskusiją moderavo Eindhoveno technologijos universiteto (Nyderlandai) Technologijų perdavimo centro vadovas Renato Calzone. Savo pranešime jis taip pat pristatė ir aptarė praktinius būdus, kaip mokslinių tyrimų rezultatus paversti komercine verte. Baltijos šalių atžalinių įmonių (Spin-off) ekosistema ir Lietuvos balsas Didelio dėmesio sulaukė tarptautinė panelinė diskusija „Ko reikia norint sukurti sėkmingą universitetinę atžalinę įmonę   Baltijos šalyse?“ (moderavo Anu Honkalinna iš Aalto universiteto, Suomija). Diskusijoje KTU patirtimi kuriant ir plėtojant universitetines atžalines įmones dalijosi  KTU Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė Greta Žėkienė. Kartu su kolegomis iš Estijos („TalTech“) bei Latvijos (Institute of Solid State Physics) ji aptarė regioninius išradimų komercinimo iššūkius, bendradarbiavimą su investuotojais ir infrastruktūros plėtrą.   „Nors Baltijos šalys pasižymi stipriu mokslo potencialu, sklandus ir efektyvus technologijų   kelias į rinką reikalauja ne tik aiškios teisinės bazės, bet ir lankstaus požiūrio.Technologijų perdavimo centrai patys turi veikti kaip startuoliai – greitai reaguoti, ieškoti naujų, kartais net netipinių sprendimų ir padėti rasti tinkamiausią technologijos komercinimo kelią. Dalindamiesi patirtimi su Baltijos šalių kolegomis galime geriau suprasti bendrus iššūkius ir rasti praktiškus sprendimus,“ – pabrėžė Lietuvos atstovė. Praktinės dirbtuvės ir strateginis IN valdymas Atskirame pranešime dr. Florian Kirschenhofer analizavo valstybės pagalbos (State Aid) taisykles ir su jomis susijusius iššūkius technologijų perdavimo sandoriuose. Konferencijos kulminacija tapo interaktyvus strateginis žaidimas, kurio metu Lietuvos ir užsienio šalių TTO atstovai imitavo realias situacijas: atliko intelektinės nuosavybės analizę, priėmė strateginius sprendimus mokslo ir verslo sandoriuose bei ieškojo optimalių atradimų apsaugos būdų.   Konferencija Taline pratęsė praėjusiais metais Vilniuje pradėtą Baltijos šalių technologijų perdavimo tinklo (TTO Baltic) kasmetinių renginių tradiciją. Šie susitikimai stiprina regiono technologijų perdavimo specialistų bendradarbiavimą, suteikia galimybę dalintis patirtimi ir kartu ieškoti sprendimų, padedančių mokslinių tyrimų rezultatus sėkmingiau paversti rinkai pritaikomomis technologijomis ir inovatyviais verslais.   Renginį organizavo Estijos technologijų ir žinių perdavimo tinklas TTO Estonia, bendradarbiaudamas su Estijos patentų biuru, „Enterprise Estonia“ bei Estijos mokslo taryba. Renginys bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.  
Plačiau