Nors mechanikos inžinerija dažnai vis dar siejama su tradicine gamyba, šiandien ji vis labiau tampa pažangios pramonės pagrindu. Nuo jos priklauso ne tik tai, kaip projektuojami ar valdomi įrenginiai, bet ir verslo galimybės mažinti išlaidas, didinti našumą ir kurti konkurencinį pranašumą tarptautinėse rinkose.
Šios pramonės šakos svorį Lietuvos ekonomikoje patvirtina ir sektoriaus mastas. Darius Lasionis, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktorius, pabrėžia, kad inžinerijos ir technologijų pramonė Lietuvoje jau dabar yra viena svarbiausių ekonomikos atramų.
„Remiantis Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės produkcija (be PVM ir akcizo to meto kainomis) 2025 m. siekė 7,82 mlrd. Eur ir per metus paaugo 6,6 proc. Apdirbamosios gamybos sektoriuje tai sudarė 24,4 proc. Akivaizdu, kad šie rezultatai nebūtų pasiekiami be darbuotojų. 2024 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje dirbo beveik 64 tūkst. darbuotojų ir tai sudarė net 30 proc. apdirbamosios gamybos sektoriaus. O Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonių skaičius siekė 2416, t. y. 25 proc. apdirbamosios gamybos įmonių skaičiaus. Šie duomenys rodo, kad inžinerijos ir technologijų pramonė yra reikšminga ir perspektyvi Lietuvos pramonės bei ekonomikos sudedamoji dalis“, – teigia pašnekovas.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis
Anot LINPRA vadovo, vienas iš pagrindinių Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės „stuburo“ komponentų yra mechanikos inžinerija.
„Ši sritis yra svarbi ne tik bazinių inžinerijos sprendimų užtikrinimui, bet ir inovatyvių sprendimų diegimui kasdieninėje mūsų veikloje.
Jeigu mechanikos inžinerijai priskirsime variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybą, niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybą bei kitų transporto priemonių ir įrangos gamybą, matysime, kad, remiantis VDA duomenimis, 2025 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės produkcijos (be PVM ir akcizo to meto kainomis) apimtyje nurodytų ekonominių veiklų visuma sudarė net 28 proc., o 2024 m. – 30 proc. Tai rodo tvirtą ir stabilų mechanikos inžinerijos vaidmenį Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje“, – sako D. Lasionis.
Pramonės konkurencingumą šiandien lemia ne tik vidiniai įmonių sprendimai. Vis daugiau reikšmės turi platesnis tarptautinis kontekstas – tiekimo grandinės, geopolitinė rizika ir eksporto kryptys.
„Kasdienybėje kiekvienas iš mūsų naudojame elektronikos įrenginius, o jų poreikis apima vis platesnį spektrą ir natūraliai didėja jų komponentų poreikis. Tiekimo grandinių sprendimus keičia ir prekybos karai tarp JAV ir Kinijos bei auganti priklausomybė nuo kiniškų komponentų – įmonės vis dažniau baiminasi galimų tiekimo blokadų, kibernetinių ar nacionalinio saugumo grėsmių. Atsižvelgiant į tai, pastebime, kad vis dažniau europiečiai yra linkę užsakyti prekes iš europiečių, amerikiečių ar kitų patikimų šalių gamintojų, o ne iš Azijos valstybių, kurios gali kelti saugumo klausimų. Ypač tai aktualu kalbant apie dvigubos paskirties su gynyba susijusius produktus“, – teigia D. Lasionis.
Pašnekovas sako, kad kitas inžinerijos ir technologijų pramonei svarbus dėmuo yra tarptautinė prekyba. Pavyzdžiui, 2025 m. iki gruodžio mėn. šio sektoriaus eksportas sudarė net 23,4 proc. viso Lietuvos eksporto. 80 proc. inžinerinės pramonės produkcijos eksportuojama į Europos šalis, o apskritai dvi didžiausios eksporto kryptys – Vokietija ir JAV. „Tiesa, matome reikšmingą augimą Lenkijoje, Čekijoje ir Vidurio bei Rytų Europos valstybėse. Tai nestebina, nes Vidurio ir Rytų Europa tapo savotišku Europos gamybos hub’u. Didieji Vakarų gamintojai – Vokietijos, Prancūzijos koncernai – pastaraisiais dešimtmečiais daug gamyklų perkėlė ar pastatė Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje“, – sako jis.
Turi kurti vertę
Tokiame kontekste keičiasi ir pati mechanikos inžinerija. Doc. dr. Kristina Bazienė, VILNIUS TECH universiteto Mechanikos fakulteto prodekanė, sako, kad nors mechanikos inžinerija ilgą laiką buvo laikoma klasikine šaka, dabar ji tampa viena iš labiausiai tarpdisciplininių ir technologijomis paremtų sričių.
„Anksčiau daug kas rėmėsi fiziniais prototipais, o dabar dominuoja kompiuterinis projektavimas ir skaitmeninės simuliacijos. Mechanikos inžinerija nebeapsiriboja geležimi ir varžtais, ji tampa vis labiau skaitmeninė, išmani ir glaudžiai susijusi su kitomis technologijų sritimis, o šiuolaikiniams mechanikos sprendimams vis dažniau naudojamas dirbtinis intelektas, pavyzdžiui, prognozuojant gedimus“, – apie proveržį pasakoja ji.
Doc. dr. Kristina Bazienė
Prodekanės teigimu, mechanikos inžinerija išsilaisvino iš klasikinės konstravimo disciplinos rėmų ir tampa sistemų, duomenų ir inovacijų inžinerija. Globalūs pasikeitimai prasideda projektuojant ir statant išmanias gamyklas (angl. smart factories), kur mechanikos, IT ir elektronikos sistema veikia kaip vienas organizmas. Projektavimo ašimi tampa tvarumas: mechanikos sprendimai vertinami per energetinį efektyvumą, CO2 mažinimą bei produktų gyvavimo ciklą.
Dabartinei rinkai reikia ne vykdytojo, o specialisto, gebančio dirbti su vis sudėtingesnėmis technologinėmis sistemomis. D. Lasionio teigimu, šį pokytį mato ir į jį reaguoja verslas.
„Inžinierius įmonėje ne tik kuria, konstruoja, gamina, bet ir valdo technologijas. Tai itin aktualu šiandieninėje visuomenėje, kai įmonės siekia konkurencinio pranašumo ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Atsižvelgiant į tai, vis dažniau inžinieriai yra įtraukiami ir į įmonės ilgalaikius strateginius procesus“, – sako pašnekovas.
K. Bazienė sako, kad šiuolaikinio mechanikos inžinieriaus kompetencijos labai aiškiai rodo, jog ši specialybė yra techninių skaitmeninių, verslo bei socialinių gebėjimų derinys.
„VILNIUS TECH studijų programa prie rinkos poreikių labai greitai prisitaikė. Mechanikos inžinieriui vis dar būtinos pagrindinės fundamentinės kompetencijos, tokios kaip mechanika (statika, dinamika), termodinamika, skysčių mechanika, medžiagų mokslas bei mašinų projektavimas. Tačiau inžinieriai vis dažniau ne tik skaičiuoja, bet ir dirba komandose bei priima sprendimus, todėl jiems reikia išmanyti komunikaciją, įgyti komandinio darbo, lyderystės bei projektų valdymo žinių“, – pasakoja ji.
VILNIUS TECH mechanikos inžinerijos studijų programoje išlieka matematikos, fizikos ir klasikinės mechanikos pagrindai, tačiau vis intensyviau integruojamos programavimo, automatikos ir skaitmeninių įrankių studijos. Itin svarbus vaidmuo tenka studijų metu atliekamai profesinei praktikai įmonėse.
„Studijų metu iki 50 proc. visų studijų sudaro praktiniai užsiėmimai: pratybos, laboratoriniai darbai. Mechanikos inžinerijos studijų programa rengia ne vykdytojus, o sprendimų priėmėjus“, – akcentuoja K. Bazienė.
D. Lasionis papildo, kad mechanikos inžinerijos vertė šiandien matuojama gebėjimu didinti efektyvumą ir konkurencingumą.
„Konkurencingumą lemia darbo našumas, žaliavų ir darbo kaštai. Rinkoje būsime konkurencingesni, jeigu gebėsime pagaminti kokybišką produktą už sąlyginai mažesnę savikainą, taikydami inovatyvius ir technologiškai pažangius sprendimus, kuriuos priima motyvuoti ir talentingi savo srities profesionalai, o ne kiti rinkos žaidėjai“, – teigia jis.
Partnerystė ir praktika
K. Bazienė dalinasi, kad studijų metu praktika ir realūs verslo projektai šiandien yra ne „priedas“, o viena svarbiausių mokymosi proceso dalių. Be jų mechanikos inžinerijos studijos būtų teoriškai stiprios, bet rinkai – nepakankamos.
„Mechanikos inžinerijos studijų programoje praktika vyksta ne vien vasarą, ji išskaidyta per visus metus. Studijų metu studentai atlieka laboratorinius darbus, dirba su realia įranga, atlieka eksperimentus. Dažnai naudojami tie patys įrankiai kaip pramonėje, tokie kaip CAD ar simuliacijos. Tiek profesinės praktikos metu, tiek ruošiant baigiamuosius darbus atsižvelgiama į pramonės poreikius: pasirenkamos įmonių siūlomos baigiamųjų darbų temos, verslo atstovai dalyvauja baigiamųjų darbų pristatymuose“, – pasakoja prodekanė.
Pasak D. Lasionio, verslas taip pat akcentuoja patirties svarbą ir pabrėžia, kad vien diplomo šiandien nepakanka.
LINPRA direktorius Darius Lasionis
„Įmonių vadovai dažnai komentuoja, kad jaunuoliai dažnai įsivaizduoja, jog aukštojo mokslo diplomas jau garantuoja gerą atlyginimą. Tačiau versle atlyginimas priklauso nuo turimos kompetencijos, praktinių įgūdžių ir sukuriamos vertės. Todėl verslas tikisi, kad kuo daugiau besimokančių jaunuolių turėtų praktinių užsiėmimų ir patirties“, – sako LINPRA vadovas.
K. Bazienė papildo, kad bendradarbiavimas su verslu VILNIUS TECH mechanikos inžinerijos studijų metu yra ne pavienės iniciatyvos, o sistemiškai integruota dalis.
„Daugeliu atvejų studentai jau studijų metu dirba su įmonėmis ir gana dažnai karjerą pradeda dar nebaigę studijų. VILNIUS TECH aktyviai bendradarbiauja su gamybos įmonėmis ir technologijų kompanijomis. Įmonės susiduria su augančiu talentų poreikiu, todėl pačios aktyviai ieško studentų ir siūlo jiems praktikos vietas. Pavyzdžiui, nemaža dalis 3-4 kurso studentų jau turi darbo patirties. Šiandien mechanikos inžinerijos studijos reiškia ne tik mokymąsi universitete, bet ir ankstyvą įsiliejimą į darbo rinką“, – teigia ji.
Talentų poreikis auga
D. Lasionis pritaria, kad rinka jaučia mechanikos inžinierių stygių – įmonės specialistų ieško vis anksčiau, nes jų trūkumas jau daro tiesioginę įtaką plėtros planams.
„Užimtumo tarnybos duomenimis, 2025 m. mechanikos inžinierių ir mechanikos inžinerijos technikų, elektronikos inžinierių, elektros inžinerijos technikų, statybos inžinerijos technikų paklausa buvo didesnė nei 2024 m. ar 2023 m. Akivaizdu, kad pernai darbdaviams sunkiau sekėsi rasti inžinerijos srities darbuotojų. Tai atsispindi ne tik statistikoje, bet ir realiose verslo situacijose. Įmonių vadovai dažnai nuogąstauja, kad dėl inžinierių trūkumo neretai turi apriboti savo plėtros perspektyvas, susijusias su automatizacija, robotizacija, skaitmenizacija“, – pabrėžia D. Lasionis.
Vis dėlto, yra ir teigiamų ženklų – auga tiek stojančiųjų skaičius, tiek pačios profesijos patrauklumas visuomenėje.
„LINPRA užsakymu, „Spinter Research“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą ir nustatė, kad 2025 m. birželio mėn. 80 proc. gyventojų sutiko, jog inžinerijos profesija yra perspektyvi. 2023 m. kovo mėn. šis vertinimas buvo 8 proc. punktais mažesnis ir siekė 72 proc. Taigi inžinerijos ir technologijų srities absolventai dažniausiai į darbo rinką ateina motyvuoti, ambicingi ir perspektyvūs“, – teigia jis.
D. Lasionio vertinimu, geri rezultatai neatsiejami ir nuo nuoseklių politinių sprendimų.
„Labiausiai reikia aiškios bent dešimties metų strategijos, kuri nepriklausytų nuo politinių ciklų. Šiuo metu rengiamos Nacionalinės dirbtinio intelekto strategijos gairės ir Inžinerinės pramonės kelrodis, kuris turėtų stiprinti kompetencijas, skatinti dirbtinio intelekto diegimą pramonėje, didinti našumą ir konkurencingumą bei aiškiai apibrėžti tolesnę Lietuvos pramonės kryptį“, – pasakoja LINPRA vadovas.
Prie teigiamų pokyčių prisideda ankstyvo domėjimosi inžinerija skatinimas.
„Labai džiaugiamės VILNIUS TECH įgyvendinama programa „Ateities inžinerija“ (AI), kuri skirta bendrojo ugdymo programas vykdančių mokyklų 7-12 klasių moksleiviams padėti praktiškai ugdyti savo inovacinius gebėjimus, į kuriuos įeina kūrybingumo, STEAM dalykų, šiuolaikinių technologijų ir antreprenerystės (verslumo) kompetencijos“, – pavyzdį pateikia pašnekovas.
D. Lasionio teigimu, ilgalaikė sektoriaus ambicija aiški – Lietuva gali tapti inžinerijos šalimi, tačiau tam reikės nuoseklių visų grandžių pastangų.
„Tikime, kad 2030 m. Lietuva gali būti inžinerijos šalis. Vis dėlto, šio tikslo sėkmingas įgyvendinimas reikalauja visų mūsų pastangų“, – sako pašnekovas.
K. Bazienės teigimu, mechanikos inžinerija yra viena iš tų specialybių, kurios niekada nepraranda reikšmės.
„Jei svarstai apie mechanikos inžineriją, svarbiausia žinutė būtų labai paprasta, bet sąžininga: tai nėra lengvas kelias, tačiau ši profesija – vienas universaliausių ir „atspariausių“ pasirinkimų ateičiai“, – sako prodekanė.
Galerija
