Kad sukurtas vaizdo įrašas, naujiena ar kita informacija lengvai pasklistų internete, šiandien nereikia turėti specialaus išsilavinimo ar didelių investicijų. Dėl to atsiradus dideliam informacijos srautui šiandien sunku orientuotis, kas yra tiesa, o kur tik netikros žinios (angl. fake news), propaganda, užslėpta reklama ar melas, kuris tapatinamas su neginčijamais faktais.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės doc. dr. Živilės Sederevičiūtės-Pačiauskienės, su tuo susiduriame kiekvieną dieną, todėl svarbu, kaip tai veikia mus ir mūsų kasdienybę. Kaip reaguotume, jei netiesa būtų paskleista apie mus, mūsų verslą, organizaciją?
„Būtina žinoti ne tik kaip atskirti tokią informaciją, bet ir kaip elgtis. Žinia sklinda įvairiais kanalais, kartais informacijos šaltinis yra žinomas, kartais ne. Ar mums tai rūpi? Ar dažnas pagalvojame, kokia žinios, straipsnio, vaizdo įrašo kilmė, kas yra jo autorius? Ar žinia, kurios šaltinis nežinomas, nepasidaliname patys? Kieno interesams ši žinia tarnauja? Tai klausimai, kurie mums turi natūraliai kilti skaitant medijų turinį. Šie dalykai nėra atrandami savaime, to reikia mokytis“, – sako Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Pastebime ar ne – mūsų nuomonę formuoja medijos
VGTU docentės teigimu, medijų raštingumo lygis apibrėžia, kaip mes sugebame naudotis skaitmeninėmis ir žiniasklaidos priemonėmis, skaitmeniniais komunikacijos kanalais, per kuriuos skleidžiamos naujienos, informacija, reklama, edukacinis ar pramoginis turinys. Kodėl tai būtina?
„Skaitydami ar žiūrėdami kažkieno sukurtą turinį mes gauname informaciją perleistą per kito žmogaus „filtrą“. Jis gali būti nepriklausomas arba, sąmoningai ar nesąmoningai, atstovauti kažkieno interesus. Mes visada turime ieškoti kitos nuomonės, „antros medalio pusės“, kad galėtume daryti savo išvadas. Didelę įtaką atskiroms vartotojų grupėms daro ir nuomonių lyderiai, veikiantys socialiniuose tinkluose. Jaučiame mes ar ne, tačiau jie formuoja mūsų nuomonę, lygiai taip pat, kaip ir visa kita, ką renkamės skaityti, žiūrėti, apie ką diskutuoti“, – atkreipia dėmesį Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Ji pastebi, kad dėl nepakankamo medijų raštingumo kenčia ne tik medijų vartotojai, bet ir jų naudotojai, turinio kūrėjai: „Tie, kurie turi komunikacijos kanalus ir moka tinkamai formuluoti mintis, naudoti žinios formavimo strategijas, turi galimybę paskleisti norimą informaciją ir būti išgirsti. Tačiau yra žmonių ir žmonių grupių, kurių nuomonė yra svarbi, tačiau jie nemoka dirbti su medijomis, nesupranta kaip jos veikia, nesinaudoja ar netinkamai naudojasi netgi Facebook“.
Medijų raštingumo ugdymas turėtų būti natūralus procesas
Medijų raštingumas siejamas ne tik su tinkamu medijų vartojimu, bet ir kokybiško medijų turinio kūrimu. „Šiame procese yra svarbus ne tik gebėjimas sukurti skaitmeninį turinį naudojantis IT instrumentais, tačiau svarbi yra ir socialinė atsakomybė, autorinės teisės, kūrybos kultūra. Reikia noro ir atsakomybės neteršti interneto neprasmingu, pigiu ir nekorektišku turiniu. Kai kurie dalykai kainuoja papildomai laiko, kai kurie priklauso nuo kūrėjo vertybių, kurias kuo vėliau, tuo sunkiau pakeisti“, – sako Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Pasak VGTU docentės, medijos yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, todėl medijų raštingumas turi būti natūralus bendrojo ugdymo rezultatas. „Tikiu, kad daugelis mokytojų medijų raštingumą ugdo net nežinodami, kiti – sąmoningai renkasi temas, metodus, medijos tampa mokymosi terpe, o medijų turinio kūrimas – neatskiriama pamokos dalis. Tikiu, kad daug mokytojų bendradarbiauja su mokiniais socialiniuose tinkluose kartu mokydamiesi. O kitiems mokytojams turėtų būti suteikiama pagalba, galimybė mokytis vieni iš kitų, seminarai“, – sako ji.
Dėmesys – prasmingo turinio kūrimui
VGTU Kūrybinių industrijų fakultetas, siekdamas atkreipti mokinių dėmesį į prasmingo turinio kūrimą, organizavo filmukų konkursą „Medijų Lietuva“ bei kvietė juos ir mokytojus į renginį „Kūrybiniai sprendimai šiuolaikinėse medijose“. Konkursas sulaukė 21 filmuko bei daugiau nei 250 dalyvių iš Vilniaus, Kauno, Šilalės, Klaipėdos, Kupiškio, Panevėžio, Visagino, Šiaulių, Radviliškio, Marijampolės, Biržų, Akmenės ir kitų Lietuvos miestų.
„Renginio metu mokiniai mokėsi skaitmeninio marketingo, o mokytojai – panaudoti medijas savo labui ir mokytojo profesijos prestižo kėlimui. Siekiame aktyviai įsitraukti į visuomenės medijų raštingumo lygio kėlimą, todėl dar iki šių metų pabaigos kelios dešimtys Kūrybinių industrijų fakulteto studentų mokyklose skaitys pranešimus apie medijų turinį ir jo kūrimą. Pavasarį fakulteto dėstytojai kvies mokytojus į seminarus, skirtus medijų raštingumui didinti“, – pasakojo VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė.
Renginio metu taip pat buvo paskelbti ir apdovanoti kūrybinių industrijų ir medijų raštingumo konkurso „Medijų Lietuva“ nugalėtojai. Lietuvai laukiant išskirtinės istorinės sukakties, konkurso dalyviai buvo raginami iki 3 min trukmės filmuke išreikšti idėjas, vizijas ir lūkesčius bei taip parodyti kaip pasikeis kasdienybė, mokslai, technologijos ir pan. Lietuvoje dar po 100 metų. Pirmoji vieta atiteko Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos dvyliktokui Eimantui Petrikui.
Galerija
