„Močiutės galvoja, kad „užaugęs“ būsiu elektrikas, tėvai mano, kad būsiu kažkas tarp lituotojo ir programuotojo, nors šios dvi sritys jiems taip pat atrodo sunkiai apjungiamos. Nei kiek nesistebiu, kad skirtingų kartų žmonės mąsto skirtingai – elektronikos sritis keičiasi kiekvieną dieną. Gali būti, kad kai pats būsiu vyresnio amžiaus ir mano supratimas apie elektroniką bus netikslus, nors ir stengsiuosi neatsilikti nuo naujovių“, – sako jis.
Traukė tikslieji mokslai, bet apsisprendęs nebuvo
Andžėjus prisipažįsta – nebuvo iš tų, kurie dar vaikystėje žinojo, kuo nori būti užaugę, ir to nuosekliai siekė. Priešingai – galutinį lemtingą sprendimą priėmė ko ne paskutinę minutę. „Ilgai nežinojau, kokia sritis mane domina, buvau susikoncentravęs tik ties brandos egzaminais. Tačiau mokykloje visada buvau „tiksliukas“, patiko matematika, fizika, chemija. Klasikinis derinys tam, kad savo ateitį siečiau su technikos mokslais. Pats esu iš mažo miestelio, todėl specialybę rinkausi tik iš VGTU siūlomų, buvau įsitikinęs, kad sostinėje atsiveria didžiausios galimybės. Ir dėl to visiškai neklydau“, – pasakoja VGTU studentas.
Paklaustas, ar pasikeitė požiūris į elektronikos sritį vos ėmus studijuoti ir jau baigus studijas, jis sako, kad pirmas įspūdis buvo apgaulingas. „Iš pradžių atrodė, jog šios studijos ruošia mokslininkus, kurie tiria elektronikos reiškinius. Esminis žodis čia buvo „tiria“, maniau, kad labiau mokysimės fizikos bei chemijos darinius ir reiškinius. Tęsiant studijas pamačiau, kad visos tos žinios buvo skirtos bendram suvokimui sudaryti. Likusi studijų dalis yra skirta praktinių žinių kaupimui. Juo toliau, juo labiau supratau, kaip įgytas žinias pritaikyti ir atlikti užduotis“, – sako jis.
Studijų metu labiausiai įkvėpė aplinkiniai žmonės
Pasak Andžėjaus, jam studijų metu buvo svarbiausia dėstytojai, kurie yra savo srities profesionalai, o tobulėti padėjo kurso draugai. „Nepažįstu nei vieno žmogaus fakultete, kuris mokėtų už studijas, manau, tai viena iš priežasčių, kodėl tarp mūsų nėra visiškai jokios konkurencijos. Dėl to telefono adresų knygelėje turiu daug puikių specialistų kontaktų, kurie visada padeda, konsultuoja kilus neaiškumams. Tik dabar suprantu, kaip sunku apibūdinti studijas VGTU – čia yra visko: nuo gerų savo srities specialistų, kurie užkrečia tave ta aistra sužinoti, iki įvairiausių galimybių, kurias net visas sunku įvardyti. Apibendrintai sakyčiau, kad universitete labiausiai mokėmės mokytis – gavome žinių bagažą, su kuriuo galėsime toliau tobulėti savarankiškai“, – pasakoja VGTU studentas.
Elektronikos sritis – labai plati, todėl daugelis gali rasti sau įdomių sričių. Pasak A. Kuldoš, jam įdomiausia projektuoti ir sudarinėti schemas, gilinantis į fizikos mokslą, programuoti ir naudojant mažus mikrovaldiklius įgyvendinti naujus įdomius projektus. „Labiausiai man patinka spręsti esamas problemas, pasitelkiant elektroniką. Kurti įrenginius, kurie palengvintų arba paįvairintų mūsų gyvenimą“, – akcentuoja jis.
Iššūkiai ir pamokos „Meikerių akademijoje“
Viena iš galimybių, kuria pasinaudojo Andžėjus studijuodamas universitete, buvo dalyvavimas „Meikerių akademijoje“ – kasmet orgaizuojamoje 3 mėn. trukmės tobulėjimo programoje techninės kūrybos entuziastams. Ji vyko VGTU kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“. Vaikinas pripažįsta, kad iššūkių netrūko ir mokytis buvo ko ir tai teko daryti labai sparčiai. „Akademijos metu projektavau plazminį garsiakalbį. Tai toks įrenginys, kuris veikia Teslos ritės pagrindu. Jis generuoja labai aukštą įtampą, kuri jonizuoja orą ir dėl to mes matome, kaip iš įrenginio sklinda kažkas panašaus į „žaibukus“. Plazma greitai plečiasi judindama orą, dėl to yra girdimas specifinis garsas. Akademijos metu dar pagaminau ir valdymo pultą, kuris valdo plazmą ir jo garsus, tokiu būdu per plazmą yra girdimos melodijos, kurios prieš tai buvo įrašytos ir apdorotos mikrovaldiklio“, – apie savo projektą pasakoja A. Kuldoš.
Gaminant šį įrenginį teko išlipti iš komforto zonos ir pradėti mokytis naujų dalykų, susipažinti su iki šiol nepažintomis sritimis: „Vienas iš naujų išmoktų gebėjimų buvo 3D spausdinimas. Ši technologija man taip patiko, kad greitai pats nusipirkau savo nuosavą trimatį spausdintuvą. Taip pat teko dirbti su metalu, virinti, pjaustyti akrilą lazeriu, dažyti traukos spintoje. Didžiausia patirtis, kurią gavau, tai darbas su savo sričių ekspertais. Iš jų gavau daug patarimų, kaip galima patobulinti kuriamą įrenginį“.
„Meikerių akademijoje“ teko išmokti projekto valdymo proceso, kaip jį padalinti į mažesnius darbus, apskaičiuoti terminus. „Pavyzdžiui, viena iš užduočių buvo antrinės ritės sukimas, reikėjo vielą užsukti ant vamzdžio. Vien šis sukimas užtruko daugiau nei 50 valandų. Dabar net keista prisiminti, kiek darbo ir mokymosi pareikalavo šis projektas, tačiau nei kiek nesigailiu, kad dalyvavau,“ – sako jis. Projekto metu įdėtas darbas nenuėjo veltui – plazminis garsiakalbis tapo A. Kuldoš baigiamuoju bakalauro darbu, įvertintu aukščiausiu pažymiu, jį teko demonstruoti ir parodose, įvairiuose renginiuose.
Planuose – tolimesnės studijos
A. Kuldoš sako prie elektronikos praleidžiantis nemažai ir savo laisvo laiko įsitraukdamas į vieną ar kitą projektą, dirba su startuoliais padėdamas jiems pagaminti prototipus. „Dabar dar pradėjau gilinti savo žinias 3D modeliavime, nors tai nėra mano specialybė, bet neretai praverčia šios žinios, kartu sujungtos su elektronikos žiniomis. Be šių veiklų dar groju, sportuoju, dalyvauju studentų atstovybės veikloje“, – pasakoja Andžėjus.
Artimiausiuose planuose – toliau tęsti studijas VGTU magistrantūroje, gilinti elektronikos žinias. Taip pat – tęsti darbus „Meikerių akademijoje“. „Turiu puikią komandą ir tikiu, kad ir po akademijos tęsime darbus judėdami link savo užsibrėžtų tikslų“, – sako A. Kuldoš.
Galerija
