Meno kolektyvas „Gabija“ švenčia 60-metį: kuo gyvena choras šiandien? (renginio nuotraukų galerija)

Gruodžio 16, 2024
Nuotraukų galerija iš jubiliejinio koncerto „Gabijai – 60“, vykusio gruodžio 12 d.

Taip pat kviečiame apsilankyti virtualioje parodoje „VILNIUS TECH akademiniam chorui „Gabija“ – 60“, kurią parengė VILNIUS TECH Bibliotekos parodų koordinatorė Aušra Šileikienė.

*

Šie metai VILNIUS TECH chorui „Gabija“ ypatingi – sukanka 60 metų nuo jo įkūrimo. Akademinį chorą subūrė kompozitorius, chorvedys ir dirigentas Klemensas Griauzdė, vadovavęs jam nuo 1964 iki 1975 metų. Tuo metu gimusios pirmosios tradicijos – pirmakursių krikštynos, krikšto sutvirtinimo apeigos, paskutinė metų repeticija – išlikę iki šių dienų. 

 
Pradėjęs veiklą, tuomet dar KPI Vilniaus vakarinio fakulteto choras, keliavo po Lietuvą ir  rengė pasirodymus. Vos po metų gavo kvietimą dalyvauti 1965 m. Dainų šventėje. Tačiau tik 1969 metais šiam chorui buvo suteiktas „Gabijos“ vardas. 
 
Vėliau, vadovaujant Feliksui Viskantui (nuo 1975 iki 1995 m.), choras laimėjo daugybę konkursų, keliskart buvo pripažintas geriausiu mišriu choru ir gavo kitų reikšmingų apdovanojimų, surengė koncertus užsienyje bei toliau sėkmingai kėlė savo meninį lygį. 

Nuo 1995 m. iki 2020 m. „Gabijai“ vadovavo meno vadovė Rasa Viskantaitė. Šiuo laikotarpiu choras dalyvavo įvairiuose Lietuvos ir kitų šalių konkursuose ir renginiuose, tokiose šalyse kaip Italija, Ispanija, Švedija, Norvegija ir kt.

 
Ketverius pastaruosius metus chorui vadovauja meno vadovė ir dirigentė Anna Miščenko, o daugiau nei keturiasdešimt choristų turintis kolektyvas tarptautiniuose konkursuose ir toliau laimi prizines vietas. 
 
Dainuoja menininkai ir inžinieriai
 
Šiandieninį „Gabijos“ chorą renkasi neretai nuo pat vaikystės muziką ir dainavimą mylintys jaunuoliai, tarp kurių – ne vien „kūrybininkai“ iš prigimties, bet ir būsimi inžinieriai, informacinių technologijų specialistai ir net pilotai. 
 
„Muzikoje yra labai daug tikslumo, o dainuojant, grojant smegenys dirba tokį patį darbą, kaip ir sprendžiant matematiką, tad į chorą ateina studentai iš įvairiausių programų“, – sako vadovė A. Miščenko.
 
Tam pritaria ir patys choristai. Daugumą jų muzika lydi visą gyvenimą, tad ateiti į universiteto chorą buvo natūralus žingsnis. „Esu iš mažo miestelio Radviliškio. Vienuolika metų ten lankiau muzikos mokyklą, choras buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis, todėl puikiai žinojau, jog baigusi mokyklą, prisijungsiu ir prie universiteto choro“, – pasakoja Architektūros penktakursė Aleksandra Adeikytė.
 
Prisijungus prie choro, naujųjų narių laukia dar pirmojo vadovo laikais atsiradusios tradicijos. Kasmet vyresniųjų kursų studentai organizuoja naujokų krikštynas Aukštadvario sodyboje, kurioje taip pat įvyksta ir sezono uždarymas.
 
Geriausia patirtis – kelionės
 
Kaip pasakoja meno vadovė, choristus geriausiai nuteikia pergalės. „Kai vykome į savo pirmąjį konkursą, buvo sunku: teko anksti keltis, vykti sudėtingomis sąlygomis, buvo daug kitų neišspręstų reikalų, tačiau chorstai puikiai susiėmė ir labai gerai pasirodė. Po šio konkurso jie tapo labiau motyvuoti, pasitempę, pajuto bendrą norą siekti tikslo.“ 
 
A.Miščenko tęsia, jog tai turbūt padėjo jiems šiemet ir konkurse Ispanijoje, Montserato vienuolyne, kuriame taip pat laimėjo pirmąją vietą. „Kai jiems įteikė statulėlę, jų akys žibėjo. Matyt, laimėjus ir ateina suvokimas, jog tam, kad kažką pasiektum, turi labai daug ką padaryti. Šiuo metu jie ypatingai ruošiasi ir jubiliejiniam koncertui, patys viską inicijuoja“. 
 
Kaip geriausią patirtį kelionę į Ispaniją įvardija ir patys studentai. „Choro repeticijų metu neturime pakankamai laiko tarpusavyje pabendrauti ar pažinti vienas kitą. Ši kelionė padėjo mums atsiskleisti, surasti tarpusavio ryšį. Tai ir galimybė pažinti kitas kultūras, megzti ryšius su kitų šalių chorais. Ši kelionė leido suprasti, jog esame stiprus choras ir puikiai garsiname universitetą savo nuopelnais“, – pasakoja studentė A. Adeikytė.
 
Tam, kad pavyktų suvaldyti tokį didelį būrį žmonių, meno vadovė teigia besistengianti su jais rasti šiltą, žmogiškąjį ryšį: „Chore jie turi jausti malonumą, augti kaip asmenybės, tuomet jie ir nori būti jame, dainuoti, siekti tikslo.“
 
Ugningas choras
 
Nors chore dainuoja daugiau kaip keturiasdešimt choristų, ir visi jie – labai skirtingos asmenybės, tačiau, kaip pasakoja jų meno vadovė, visus vienija tos pačios vertybės: atsidavimas darbui dėl bendro tikslo, atsakingumas ir tvarka. 
 
Multimedijos ir kompiuterinio dizaino antrakursis Vytenis Razmus pasakoja, jog atėjus į chorą, jį pakerėjo ugninga bendrystė ir nuostabi vadovė. „Iš pirmo įspūdžio vadovės žvilgsnis pasirodė gąsdinantis, tačiau vėliau supratau, kad iš tiesų ji į mus žvelgia su pagarba, išmone ir rūpesčiu. Mane stebino tas jos pasitikėjimas mumis, nes jau pirmaisiais mano dainavimo metais išvykome į gastroles užsienyje. Gal ir nėra ko stebėtis – juk į šį chorą susirenka daug siekiantys, talentingi žmonės, vėliau šiurpstantys nuo savo sąskambių – gerąja prasme. Čia mes mokomės klausyti viens kito, atsakyti už save, savo natas ir partijas. Chore stengiamės išlaikyti ilgus garsus ir palaikyti bendraminčius savo veiklose. Taip mes skatiname kūrybą ir patenkame į įvairius projektus“, – dalinasi choristas.
 
Jaunuoliai pasakoja, jog dainuodami chore mokosi ne tik naujų dainų, bet ir auga kaip asmenybės, išmoksta pagarbos, kantrybės ir kitų svarbių savybių.
 
„Per šiuos dainavimo chore metus išmokau labiau klausytis kitų nuomonės, rasti įvairius sprendimus. Taip pat labai svarbu ir klausytis, ką dainuoja kiti, nes tam, kad kūrinys atsiskleistų, reikia visų choristų tarpusavio susiklausymo. Nors ir kiekvienas chore esame svarbus, visų svarbiausia – kad kūrinys skambėtų darniai“, – pasakoja Renginių inžinerijos trečiakursis Emilis Vaičiūnas.
 
„Choras man padeda augti kaip asmenybei. Dainavimas yra tik dalis viso proceso. Svarbiausia aplinka, kurioje esi apsuptas beveik penkiasdešimties žmonių. Mes visi esame labai skirtingi, todėl pirmiausiai ugdosi kantrybė ir pagarba vienas kitam. To per šiuos metus labiausiai ir išmokau“, – pasakoja choristė Aleksandra. 
 
Apie kantrybę kalba ir „Gabijos“ vadovė. Paklausus, ko palinkėtų ateinančioms šio choro kartoms, Anna Miščenko atsako: „Kantrybės ir užsispyrimo. Svarbiausia nenuleisti rankų, jei nepasiseka, kad ir po trečio karto. Tik taip pasiekiamas rezultatas.“

Straipsnį parengė VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos vidinės komunikacijos projektų vadovė Milda Mockūnaitė-Vitkienė

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau