Stojantiesiems

Miesto baldų dirbtuvės: gyventojų įsitraukimas į rajonų gaivinimą

Birželio 5, 2021

Kūrybinių industrijų fakulteto tyrėjai kartu su fakulteto studentais vykdo Šnipiškių daugiabučių dalies rajono tyrimą ir gaivinimo iniciatyvas, į kurias įtraukia gyventojus. Projektas  „Kultūrinis miesto planavimas“ (Urban Cultural Planning), kuris vykdomas kartu su Baltijos jūros regiono partneriais, siekia pagerinti rajonų ir kaimynijų gyvenimą per įtraukias kultūrines veiklas. 

Kaip pabrėžia šio projekto  vadovė dr. Jekaterina Lavrinec, „teigiami pokyčiai rajonuose gali vykti per minkštąsias veiklas, kurios atskleidžia rajonų ekologinį potencialą, gerina socialinį klimatą, pagyvina kultūrinį gyvenimą. Atlikdami 2019-2020 m. Šnipiškių daugiabučių dalies tyrimą, pamatėme, kad gyventojai vertina atvirų žalių kiemų sistemą, daugelyje rajonų gyventojai patys aktyviai plėtoja kultūrines veiklas“. Kultūriniam planavimui skirtų iniciatyvų tikslas – įveiklinti esamą kiemų potencialą, bendradarbiaujant su kiemų aktyviais gyventojais, ir įtraukti tuos kas anksčiau neturėjo galimybės aktyviau dalyvauti savo rajono gyvenime. 

Rajono kiemų gaivinimo prototipų kūrimui ir kontakto su gyventojais užmezgimui buvo sukurta „Savas kieme“ grupė (kuratorė Ieva Šimkonytė). Sausio pabaigoje vyko nuotolinės dirbtuvės su Šnipiškių rajono gyventojais, siekiant apžvelgti daugiabučių kiemų ir žalių zonų potencialą ir išvystyti kiemų gaivinimo idėjas. Dirbtuvių idėjas iliustravo Šnipiškėse gyvenantis ir kuriantis menininkas Pijus Čeikauskas. Gyventojų viena iš idėjų buvo sukurti introvertiškas erdves, skirtas gamtos stebėjimui.  

Gegužės mėnesį viename iš Šnipiškių kiemų vyko serija veiklų, kurioms vadovavo kiemo gyventojai, o talkininkavo Kūrybinių industrijų fakulteto tyrėjai. Pasakoja kuratorė Ieva Šimkonytė ir Ineta Pliekaitytė: „Kartu su biologe aptarus gyventojų poreikius ir pastebėjimus buvo nuspręsta formuoti kiemo kraštovaizdį keliomis skirtingomis priemonėmis. Visų pirma, pasitelkiant augalus atskirti kiemą nuo mašinų stovėjimo aikštelės. Tada užsodinti veją siekiant sumažinti dulkių kiekį dėl smėlingo dirvožemio. Taip pat papildėme žemėmis jau egzistuojančius darželius po pirmo aukšto langais, nes vyresnio amžiaus sodininkėms yra ganėtinai sudėtinga savarankiškai atsigabenti didesnį kiekį taip reikiamų žemių. Prasidėję maži, bet matomi pokyčiai pritraukia vis daugiau vietinių prisijungti prie „Savas kieme“ vykdomų veiklų, kurios kuria galimybes megztis naujiems ryšiams ir bendroms patirtims kieme“. 

Gegužės 16 d. įvykusios sodininkystės dirbtuvės buvo paremtos gyventojų idėja sukurti gyvus barjerus nuo automobilių bei konsultuojančios biologės įžvalgomis, o gegužės 29-30 d. buvo pradėta konstruoti miesto baldus. Vadovaujantis gyventojų siūlytomis idėjomis gegužę vyko kūrybinės miesto baldų gaminimo dirbtuvės, kurių metų skirtingo amžiaus gyventojai įvaldė naują miestų baldų kūrimo techniką – ir suko savo kiemuose lizdus primenančias konstrukcijas, kurioms vaikai jau sugalvojo naujas funkcijas. 

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultetas yra projekto „Kultūrinis planavimas kaip miesto socialinių inovacijų įrankis“ (santrumpa UrbCulturalPlanning) partneris, ir džiaugiasi galėdamas prisidėti prie tvaresnių miestų kūrimo. Projektu siekiama ištirti ir įdiegti kūrybines metodikas, skirtas įtraukiam kaimynijų vystymui, sukurti sąlygas gyventojams ir institucijų atstovams suformuoti ir taikyti kultūrinio planavimo metodus. Tokiu būdu stiprinamas Baltijos jūros regiono valstybinių institucijų, gyventojų ir vietos NVO bendradarbiavimas. Tarptautinis projektas jungia 14 projekto partnerių ir 35 asocijuotas organizacijas 8 šalyse. Projektas finansuojamas Interreg Baltic Sea Region programos lėšomis. Projekto trukmė: 2019 m. sausis – 2021 m. birželis (pratęsta).
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau