Kasmet sausio 4-ąją minima pasaulinė Brailio rašto diena. Ši data saugo atminimą žmogaus, kuris pasaulio neregių bendruomenei sukūrė raštą ir minima per jo išradėjo – Luji Brailio gimimo dieną.
Prancūzas Luji Brailis (Louis Braille, 1809 m. sausio 4 d. – 1852 m. sausio 6 d.) sukūrė aklųjų raštą iš 6 reljefinių taškelių dar tebesimokydamas Paryžiaus aklųjų institute. Jo sukurta rašto sistema vartojama iki šių dienų. Luji Brailis apako ankstyvoje vaikystėje dėl nelaimingo atsitikimo. Miestelio mokykloje jis buvo labai gabus mokinys, nors visko mokėsi tik iš klausos. Vietinis dvarininkas Luji tėvams patarė atiduoti vaiką į Paryžiaus aklųjų institutą. Šiame institute vaikai mokėsi tiflopedagogo Valentino Hajuji abėcėlės.
V. Hajuji raštu išspausdintos knygos buvo nepatogaus formato, Brailis ir jo mokyklos draugai greitai suprato tų knygų trūkumus. Nepaisant to, V. Hajuji pastangos vis tiek davė puikų rezultatą – pedagogai pripažino, kad lytėjimo pojūčio pasitelkimas yra veiksminga aklųjų skaitymo strategija.
Luji Brailis užsibrėžė sukurti skaitymo ir rašymo sistemą, kuri galėtų įveikti regėjimo ir aklųjų bendravimo spragą. Jo paties žodžiais: „Prieiga prie informacijos plačiąja prasme yra prieiga prie žinių, ir tai mums gyvybiškai svarbu, jei mes [aklieji] nenorime ir toliau būti niekinami ar globojami maloningų reginčiųjų. Mums nereikia gailesčio, taip pat nereikia priminti, kad esame pažeidžiami. Su mumis turi būti elgiamasi kaip su lygiais – ir tai gali suteikti informacija”.
1821 m. Brailis sužinojo apie informacijos perdavimo sistemą, kurią sukūrė Prancūzijos armijos kapitonas Šarlis Barbjė (Charles Barbier). Barbjė noriai pasidalijo savo išradimu, vadinamu „naktiniu rašymu“, kuris buvo taškų ir brūkšnių kodas, įspaustas storame popieriuje. Šiuos įspaudus buvo galima visiškai interpretuoti pirštais, todėl kariai galėjo dalytis informacija mūšio lauke, neįžiebdami žibintų ir nekalbėdami. Kapitono kodas pasirodė esąs pernelyg sudėtingas, kad jį būtų galima naudoti pradine karine forma, tačiau jis įkvėpė Luji Brailį sukurti savo sistemą.
Brailiui nenuilstamai dirbant prie savo idėjos, jo sistema buvo iš esmės užbaigta 1824 m., kai jam buvo penkiolika metų. Barbjė naktinio rašymo sistemoje jis daug ką pakeitė, supaprastindamas jos formą ir maksimaliai padidindamas jos efektyvumą. Savo sistemą jis paskelbė 1829 m., o antrajame leidime 1837 m. atsisakė brūkšnių, nes juos buvo per sunku perskaityti. Svarbiausia, kad mažesnius Brailio rašto langelius buvo galima perskaityti kaip raides vienu pirštu. Netrukus sistema buvo išplėsta, įtraukiant Brailio raštu užrašytas natas.
Reikalaujant akliems mokiniams, Brailio rašto sistemą Paryžiaus aklųjų institutas galutinai priėmė 1854 m., praėjus dvejiems metams po jo mirties.
Ir toliau atsiranda naujų Brailio rašto technologijų, įskaitant tokias naujoves kaip Brailio rašto kompiuteriniai terminalai; „RoboBraille“– el. pašto vertimo į Brailio raštą paslauga, sukurtas Nemetho Brailio raštas – išsami matematinių lygčių ir mokslinių duomenų užrašymo sistema. Praėjus beveik dviem šimtmečiams po išradimo, Brailio raštas išlieka patikima, naudinga rašymo sistema viso pasaulio akliesiems.
Brailio raštą lietuviškai abėcėlei pritaikė Pranas Daunys. 1927 m. jį oficialiai patvirtino tuometė Lietuvos švietimo ministerija.
Šiomis dienomis Brailio raštas susiduria su didele konkurencija – naujausiomis technologijomis. Kam tekstą rašyti Brailio mašinėle, jeigu jį galima diktuoti kompiuteriui balsu? Šis iššūkis kelia rimtą pavojų neregių raštingumui ir apie tai kalba neregių bendruomenė. Šiuo metu Brailio raštą galima aptikti ant vaistų ir maisto produktų pakuočių, buitinių prietaisų, liftuose ar autobusų stotyse. Tačiau susiduriama ir su nemažai kliūčių, ypač dėl literatūrinį Brailio rašto standarto rengimo. Brailio rašto standartas, atitinkantis šių dienų realijas sukurtas, tačiau neįteisintas. Šio rašto spaudos reikalavimai yra labai griežti, pakanka suklysti visai nedaug, ir raštas taps neperskaitomas neregiui ir kokybiška literatūra nepasieks tikslinės auditorijos.
Šiuo metu Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) konsultuoja Brailio rašto vartojimo klausimais, bandoma tartis su leidėjais, kad vartotojus, negalinčius skaityti įprasto spausdinto teksto, garsinė ar Brailio raštu atspausdinta knyga pasiektų tuo pačiu metu, kaip ir spausdinta versija – knygynų lentynas.
Kalbant apie regėjimo negalią turinčių studentų į(si)traukimą ir dalyvavimą studijų procese, reikia paminėti, kad Valstybinis studijų fondas vykdo projektą „Studijų prieinamumo didinimas“, kuriuo siekiama užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą ir studijų kokybės gerinimą studentams, turintiems negalią. Siekiama palengvinti sąlygas aukštosiose mokyklose, kurios skatintų žmones, turinčius specialiųjų poreikių, siekti aukštojo mokslo. Tikslingiausia studentams, turintiems negalią, pritaikyti tas erdves, kuriomis galėtų naudotis visų fakultetų studentai: bibliotekų skaityklos, kompiuterių klasės, amfiteatrinės auditorijos, valgyklos. Pabrėžiama ir studijų medžiagos, vadovėlių, knygų pritaikymo ir prieinamumo svarba. Studentai, turintys regos negalią, labai skirtingi, skirtingi ir jų specialieji poreikiai.
Silpnaregiams reikalingi vaizdo didintuvai, specializuota ekrano vaizdą didinanti ir koreguojanti programinė įranga. Šios priemonės silpnaregiui studentui sudaro sąlygas naudotis aukštosios mokyklos turimais resursais – vadovėliais, akademine literatūra. Didesni, stacionarūs vaizdo didintuvai labiau reikalingi skaityklose, o kompaktiškus nešiojamuosius studentas gali pasiimti su savimi ar naudoti paskaitose.
Neregių poreikiai taip pat labai skirtingi – vieni pirmenybę teikia Brailio raštui, kitiems patogiau informaciją gauti iš garsinių knygų. Projekto tikslas – studijų aplinką maksimaliai pritaikyti visiems studentams, sukurti tokias sąlygas aukštojoje mokykloje, kad kiekvienas, nepriklausomai nuo negalios rūšies ar turimų specialiųjų poreikių, galėtų kokybiškai studijuoti. Taigi, norint tinkamai pritaikyti biblioteką – skaityklą regėjimo negalią turinčių studentų poreikiams, reikalinga specializuota IT technika, kaip antai Brailio rašto įtaisai, neregiui galintys atstoti kompiuterio klaviatūrą, skeneriai, programinė įranga, tekstinius dokumentus skaitanti balsu, vaizdo didinimo priemonės, Brailio rašto spausdintuvai, taip pat tinkami aplinkos planų žymėjimai. Visos šios priemonės sukuria pridėtinę vertę aukštojo mokslo įstaigai ir padidina būsimų studentų, turinčių regos negalią, motyvaciją siekti aukštojo mokslo ir galimybes rinktis mėgstamas studijas.
VILNIUS TECH Bibliotekoje regos sutrikimų turintiems asmenims įrengta stacionari vaizdo didinimo priemonė. Taip pat galima rasti Brailio spausdintuvą ir taktilinį spausdintuvą.
Regėjimo negalią turintys asmenys informacinių šaltinių pritaikytomis formomis gali rasti Lietuvos aklųjų bibliotekos sukurtoje virtualioje bibliotekoje ELVIS:
• tūkstančiai pavadinimų populiarių, įgarsintų grožinės literatūros knygų;
• įgarsintos knygos vaikams (tarp jų – ir mokiniams rekomenduojama literatūra);
• įgarsinti žurnalai;
• savišvietai ir studijoms skirti leidiniai skaitmeniniais formatais (PDF, DAISY);
• skaitmeniniai leidiniai Brailio raštu;
• filmai ir spektakliai su garsiniu vaizdavimu;
• garso spektakliai ir tinklalaidės. Taip pat skaitytojai leidinius gali pasirinkti pagal patinkantį diktorių, komentuoti, žymėti bei dalintis.
Daugiau apie Brailio raštą:
• „Brailio rašto standartas“
• „Trumpa Brailio rašto istorija“
• „Brailio raštas technologijose“
• „Brailio raštas. Tinkami ir netinkami sprendimai“
• „Kaip gimsta spauda Brailio raštu“
Parengta pagal Lietuvos aklųjų bibliotekos, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Valstybinio studijų fondo informaciją
Galerija
