Stojantiesiems

Modernistinė architektūra – tarp meilės ir neapykantos

Balandžio 29, 2024
Šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja vienareikšmiškas požiūris į modernistinę architektūrą: dalis jos – mylima ir gerbiama, kita – atstumiama. Kas lemia šį kontrastą ir kodėl tai svarbu? Į šiuos klausimus bus atsakyta gegužės 9–10 d. tarptautinėje mokslinėje konferencijoje – „Netobulas Modernizmas“, kurią organizuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultetas (AF).

Konferencijos tema – ypač aktuali, mat dviprasmiškas modernistinės XX a. architektūros vertinimas apsunkina jos pritaikymą šiuolaikiniams poreikiams ir sprendimų priėmimą. Pasak AF tarptautiškumo prodekanės dr. Katerynos Didenko, iššūkiai ypač dideli šalyse, kur dėl posovietinės ar pokolonijinės tautų traumos ir nebaigto tautinio tapatumo formavimosi idėjos buvo politizuotos. 

„Viena vertus, įtaka nusistovėjusioms tradicijoms kūrė naujas tapatybes, kita vertus, modernistinės architektūros paveldas pradėtas sieti su politinių režimų veiklomis ir tragiškais įvykiais, tad formavosi atmetimo jausmas“, – teigia dr. K. Didenko.

Jai antrina ir AF mokslo prodekanė dr. Eglė Bagušinskaitė, teigianti, kad tarpukario modernizmas yra priimtas  ir gerbiamas, o sovietmečio – keliantis ypač daug diskusijų.  Anot jos, svarbu domėtis, kokią įtaką architektūrai, jos vertinimui ir kokybei turi įvairūs kontekstai.

„Pavyzdžiui, tarpukario modernistinė Kauno, Asmaros, Tel Avivo „Baltojo miesto“ architektūra yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir su pasididžiavimu bus pristatyta konferencijoje. Tuo tarpu XX a. II pusės modernizmas neretai kelia neigiamas asociacijas ir kuria nepriimtinos ar neįvertintos architektūros įspūdį“, – dalijasi  VILNIUS TECH mokslininkė.

Kaip dabar vertinti modernistinę architektūrą ir miestovaizdžius, kurie net pasikeitus politiniam kontekstui, atspindi idėjas, prieštaraujančias demokratinei, liberaliai šiuolaikinės visuomenės pasaulėžiūrai? Koks mūsų santykis su šio laikotarpio paveldu?

Konferencijoje bus aptarti politiniai, socialiniai ir kultūriniai modernistinio paveldo vertinimo ir išsaugojimo aspektai. Kadangi modernistinė architektūra, nepaisant tarptautiškumo ir bendrų bruožų, pasižymi įvairove, prie diskusijos prisijungs užsienio šalių atstovai – skirtinga profesinė patirtis ir ekspertinės žinios leis ją įvertinti objektyviau. Į konferenciją atvyks mokslininkai iš Eritrėjos, Izraelio, Kipro, Kosovo, Lenkijos, Libano, Kanados, Portugalijos, Sakartvelo, Vokietijos. Maždaug trečdalis pranešėjų bus Ukrainos mokslininkai, tad Ukrainos modernistinio paveldo išsaugojimui bus skiriamas ypatingas dėmesys. 

„Netobulą Modernizmą“ organizuoja VILNIUS TECH Architektūros fakultetas, tarptautinis partneris – DOCOMOMO International. Konferencijos rėmėjai: Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos, „Domus galerija“. Daugiau informacijos rasite čia.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau