Moksleivių išradimai stebina: nuo išmaniosios neregio lazdelės iki modulinių baldų iš antrinių medžiagų

Gegužės 22, 2025
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) vykęs 8–asis nuotolinės ugdymo programos „Ateities inžinerija“ sezono uždarymas subūrė daugiau nei 800 moksleivių iš visos Lietuvos mokyklų – 7-12 klasėse besimokantys talentai pristatė savo išradimus, kurie stebino ir patyrusius mokslininkus, ir į renginį užsukusius svečius. Renginyje buvo galima išvysti moksleivių sukurtus išradimus – nuo išmaniosios neregio lazdelės, modulinių baldų iki programėlės, padedančios įveikti sunkumus ekstremalių situacijų metu.
 
Uždarymo šventėje lankęsis LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Jonas Petkevičius savo sveikinimo kalboje pasidžiaugė mokinių išradingumu bei kūrybiškumu, taip pat akcentavo šios programos svarbą Lietuvos ateičiai.
 
„Šiandien susirinkę mokiniai atvyko parodyti ne tik savo technologines žinias, bet ir gebėjimą kurti naujus sprendimus, juos pritaikyti ateičiai ir realioms problemoms spręsti. Tai yra labai svarbu, kadangi tai juos ugdo ir moko gyventi per realią praktiką. 
 
Labai svarbu, jog dalyvaudami „Ateities inžinerijos“ programoje mokosi ne tik vaikai, bet ir mokytojai. Jie įgyja naujas kompetencijas, plečia mokinių žinias, stiprina bendradarbiavimą. Tikiu, kad ši programa  vystysis toliau dar daug metų bei įtrauks vis daugiau mokinių, ir ateityje mums nebestigs inžinierių. Jau dabar priėmimas į inžinerijos specialybių studijų programas dešimčia procentų didesnis. Tad tikimės, kad greitai Lietuva bus išsilavinusių, technologijas išmanančių ir ateitį kuriančių inžinierių šalimi“, – kalbėjo viceministras.
 
„Ateities inžinerijos“ kuratorė dr. Edita Karosienė dėkojo mokytojams už jų skiriamą laiką, darbą ir atsidavimą ugdant jaunąją kartą bei jos įtraukimą į šią programą. 
 
Programėlės, išradimai, verslo planai
 
Šiandien moksleiviai iš visos Lietuvos pristatė savo projektus, kuriuos rengė visus metus. 
 
Iš viso jie galėjo rinktis iš 21 tematikos, tarp kurių – aplinkos apsauga, aviamodelių, robotų prototipų kūrimas, dirbtinio intelekto taikymas, dizaino technologijos ir inovacijos, filmo kūrimas mobiliuoju įrenginiu, investavimo sprendimai bei verslo planai, mobiliųjų programėlių kūrimas, skaitmeninė gamyba ir kt. Prireikus, moksleivius konsultavo VILNIUS TECH mokslininkai.
 
Šiais metais jaunieji kūrėjai ieškojo tvarių, kasdieninį gyvenimą palengvinančių arba iššūkius įveikti padedančių sprendimų, tyrė aplinkos taršą bei triukšmą, konstravo įvairius išradimus bei prietaisus, praktiškas funkcijas atliekančias namų interjero detales. Iš viso jie sukūrė 205 projektus.
 
Daug teigiamų įvertinimų sulaukė Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos moksleivių sukurta išmanioji neregio lazdelė, įspėjanti apie kliūtis bei turinti vietos nustatymo funkciją. 
 
„Šio projekto metu įsigijome reikalingas priemones, modeliavome ir 3D spausdintuvu spausdinome dalis lazdelei, jas surinkome, jungėme įvairius jutiklius su mikrovaldikliu.Taip pat pritaikėme programos kodą įvairioms funkcijoms atlikti. Sujungtas dalis perkėlėme ant įprastos neregio lazdelės ir pasiekėme projekto darbo rezultatą – pagaminome išmaniąją neregio lazdelę“, – pasakoja išradimo autoriai Luknė, Goda ir Jonas.
 
Jaunosios kūrėjos iš Kėdainių šviesiosios gimnazijos neliko abejingos gyvūnų problemoms – merginų komanda sukūrė inovatyvų antkaklį akliems šunims, vibracijos pagalba padedantį susiorientuoti aplinkoje.
 
„Šiame antkaklyje esantys jutikliai aptinka kliūtis, o įrenginys vibracijos pagalba apie ją įspėja šunį, taip padėdamas išvengti susidūrimų ir suteikdamas gyvūnui daugiau savarankiškumo“, – paaiškina išradėjos.  
 
Tomas iš Alytaus Jotvingių gimnazijos patobulino savo pernai sukurtą išradimą – kelioninį krepšį, kuris saulės energijos pagalba šildo vandenį ir gali tapti puikia pagalba stovyklaujant gamtoje. 
 
„Įvertinęs praėjusių metų projektų patirtį nusprendžiau sukurti lengvai nešiojamą įrenginį su saulės energijos kolektoriumi ir sulankstoma saulės panele. Taip atsirado vandens šildymo krepšys, kuriame vanduo sušyla naudojant saulės energiją kolektoriaus su cirkuliacine pompa dėka. Pompa priklausomai nuo vandens temperatūros valdoma arduino mikrovaldikliu. Bandymo metu, saulėtą dieną per 30 minučių vandens temperatūra 5 litrų talpoje pakilo nuo 17 laipsnių Celsijaus iki 43. Konstrukcija išliko sandari ir patogi naudoti, o vanduo išlaikė šilumą dar dvi valandas po šildymo. Šis krepšys skirtas keliautojams, stovyklautojams ir gamtos mylėtojams, norintiems turėti šiltą vandenį be tradicinių elektros šaltinių“, – paaiškina išradėjas.
 
Moksleiviai Denas ir Justinas iš Šiaulių universitetinės gimnazijos sukūrė mokinių dėmesio valdymo programėlę „Fokusas“, skirtą skatinti savikontrolę ir atsakingą technologijų naudojimą. Ši programėlė stebi mokinių naudojimą pamokų metu ir siunčia priminimus sutelkti dėmesį, kai viršijamas 2 minučių limitas. 
 
Merginų komanda iš Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos sukūrė verslo idėją – programėlę „Ares“, kuri suteiktų pagalbą karo atveju ir kritinėse situacijose bei duotų žinių, vertingų patarimų, padedančių apsaugoti save ir kitus.
 
„Programėlė padėtų rasti slėptuves, komunikuoti be interneto ir gauti svarbią  informaciją apie pavojus. Ji naudoja iš anksto įkeltus žemėlapius ir šifruotus duomenis“, – pasakoja Rugilė, Liucija ir Karina.
 
Kita komanda iš tos pačios gimnazijos rado sprendimą, tausojantį aplinką ir skatinantį žiedinę ekonomiką – senus, medinius langų rėmus jie pavertė į mobilius transformuojamus dizaino objektus.
 
Šio sezoną programos partneriai, įsteigę ir prizus nugalėtojams – „Ignitis“, „FL Technics“, „Eika“, „LTG Grupė“, „Godel technologies“, KUKA, „Scania Lietuva“, LINEŠA, Žinių ekonomikos forumas.

Iš viso vienokius ar kitokius laimėjimus išsivežė 32 skirtingų mokyklų moksleiviai. Iš viso finale dalyvavo moksleiviai iš 67 skirtingų mokyklų. 

Daugiausiai apdovanojimų gavo šios mokyklos:

Vilniaus Žemynos gimnazija – 6
Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazija – 6

Kitos, gavusios po 4-5 apdovanojimus:

Klaipėdos Baltijos gimnazija – 5
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija – 5
Molėtų gimnazija – 4
Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija – 4

Daugiausiai prizinių komisijos išrinktų vietų pelnė:
Vilniaus Žemynos gimnazija – 4
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija – 3
 

VILNIUS TECH „Ateities inžinerija“ – tai programa, skirta 7–12 klasių mokiniams padėti praktiškai ugdyti savo inovacinius gebėjimus, apimančius kūrybingumo, STEAM dalykų, šiuolaikinių technologijų ir antreprenerystės (verslumo) kompetencijas. Programoje dalyvaujantys moksleiviai atlieka integruotus projektinius darbus inžinerijos ir kitų STEAM dalykų srityje, orientuotus į realių gyvenamosios aplinkos problemų tyrimą ir praktinį sprendimą. 
 
Daugiau renginio akimirkų rasite čia

 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau