Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentinių mokslų fakulteto docentas Vitalijus Karabanovas, kartu su Vilniaus universiteto bei Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos mokslininkais ir Kanados Nacionalinio mokslinių tyrimų instituto nanotechnologijų kūrimo laboratorija, vadovaujama profesoriaus F. Vetrone, pademonstravo lantanoidų grupės metalų nanodalelių vėžinių susirgimų teranostikoje galimybes.
Teranostika yra nauja medicinos sritis, dažniausiai siejama su nanotechnologijomis, kadangi jas pasitelkiant, galima sukurti nanodaleles, kurios pagerintų navikų diagnostiką, užtikrintų tikslesnį ligos eigos stebėjimą bei kartu turėtų ir terapinį poveikį.
Mokslininkų grupės parengtoje publikacijoje pristatyta originali metodika, padėsianti išspręsti esminius esamų vėžio gydymo bei diagnostikos metodų trūkumus, žengia tolesnį technologinį žingsnį kuriant vieningą vėžinių darinių vaizdinimo ir kontroliuojamos terapijos modelį. Originali metodikos ypatybė yra daugiasluoksnė nanodalelių struktūra, įgalinanti jas vaizdinti audinių skaidrumo srityje, ir, parinkus tam tikrą IR spinduliuotės bangos ilgį, keičiantį sužadinimo energijos virsmus nanodalelėse, sukelti navikinių ląstelių žūtį.
Doc. V. Karabanovo nuomone, šis darbas – tai vienas iš gražių pavyzdžių, kaip išlaikant Lietuvos mokslinių laboratorijų tamprų ryšį su pasaulinio lygio moksliniais centrais užsienyje, yra pasiekiami aukščiausio lygio mokslinių tyrimų rezultatai. Šie moksliniai rezultatai pristatyti žurnale „Advanced Functional materials“, kuris įeina į fizikinės chemijos, taikomosios ir kondensuotų medžiagų fizikos bei nanomokslų ir nanotechnologijos kategorijų aukščiausio citavimų lygio žurnalų dešimtuką.
Straipsnio „Decoupling Theranostics with Rare Earth Doped Nanoparticles“ idėja sudomino prestižinio medžiagotyros bei nanotechnologijų žurnalo „Advanced Functional Materials“ redaktorių kolektyvą, todėl selektyvaus optinio valdymo tarp diagnostikos ir terapijos perjungimo idėja realizuota teranostikos nanoplatformoje, kaip viena iš įdomiausių ir aktualiausių vėžinių susirgimų diagnostikai ir gydymui, buvo pasiūlyta atvaizduoti šio žurnalo kovo 21 d. viršelyje.
Tyrimo autoriai: Artiom Skripka (Kvebeko nacionalinis mokslinių tyrimų universitetas, Kanada), Vitalijus Karabanovas (VGTU, Lietuva), Greta Jarockytė (Nacionalinis vėžio centras ir VU, Lietuva), dr. Riccardo Marin (Kvebeko nacionalinis mokslinių tyrimų universitetas, Kanada), Vivienne Tam (Kvebeko nacionalinis mokslinių tyrimų universitetas ir McGill universitetas, Kanada), prof. Marta Cerruti (McGill universitetas, Kanada), prof. Ričardas Rotomskis (Biofotonikos grupė, Lazerinių tyrimų centras, VU, Lietuva) ir prof. Fiorenzo Vetrone (Kvebeko nacionalinis mokslinių tyrimų universitetas, Kanada).
Tekstas parengtas pagal doc. V. Karabanovo informaciją
Galerija
