Stojantiesiems

Mokslinių duomenų valdymo planai (DVP)

Balandžio 22, 2021

nuotraukos šaltinis – https://dmponline.dcc.ac.uk/

Mokslinių duomenų valdymo planai (DVP)
Šiandien vis daugiau tyrimus finansuojančių organizacijų reikalauja, kad kreipdamiesi dėl projekto finansavimo, tyrėjai kartu pateiktų ir planuojamo tyrimo duomenų valdymo planą (DVP) (angl. Research Data Management Plan, RDM).

DVP – tai formalus dokumentas, aprašantis procesus, kurie bus atliekami su tyrimo metu gautais ar pakartotinai naudotais duomenimis. DVP akcentuoja tyrimo strategijas, kurios bus taikomos tiek aktyviose tyrimo stadijose, tiek pasibaigus tyrimui.

DVP teikiama nauda:

  • Užtikrina finansuojančių institucijų reikalavimų atitikimą: DVP visų pirma parodo, kad tyrimas yra gerai suplanuotas ir yra numatytos aiškios duomenų valdymo ir ilgalaikės prieigos strategijos.
  • Užtikrina tyrimo atvirumą ir skaidrumą: DVP padeda suplanuoti ir įgyvendinti tyrimo duomenų aptinkamumą, prieinamumą, ir pakartotinį panaudojimą.
  • Gerina mokslo kokybę: Tinkamai valdomi duomenys leidžia patikrinti ar patobulinti paskelbtus tyrimų rezultatus, sumažina mokslinio sukčiavimo galimybę, skatina naujus tyrimus naudojant esamus duomenis, suteikia išteklių naujų tyrėjų mokymui ir užkerta kelią netyčiniam mokslinių tyrimų pertekliui.
  • Palengvina tyrimų eigą: Net jei neketinama dalyvauti finansuojamuose tyrimuose, DVP rengimas paskatina gerai apgalvoti savo tyrimų duomenų valdymo poreikius ir atitinkamai planuoti. Tokiu būdu tyrėjai sutaupo laiko ir išvengia galimų problemų tyrimo vykdymo eigoje.

Finansuotojai reikalauja DMP dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
Pirmiausia, siekiama užtikrinti tyrimų skaidrumą ir atvirumą. Didelė dalis finansuotojų yra nacionalinės institucijos, finansuojančios projektus iš viešųjų išteklių. Atitinkamai, tos institucijos privalo užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų panaudoti naudingai ir skaidriai. Todėl tikimasi, kad viešosiomis lėšomis finansuoti projektai bus prieinami ir panaudotini plačiajai visuomenei. DVP, kuriuo reglamentuojama, kokiu būdu bus užtikrintas tyrimo duomenų aptinkamumas, pasiekiamumas ir pakartotinis panaudojimas, padeda užtikrinti šiuos tikslus.

Finansuotojai taip pat siekia padidinti investicinę grąžą. Duomenų aptinkamumo, pasiekiamumo ir pakartotinės panaudos užtikrinimas maksimaliai išplečia tyrimo duomenų potencialą ir tokiu būdu suteikia didesnę investicijų į viešosiomis lėšomis finansuotus tyrimus grąžą.

DVP turinys
DVP turėtų išsamiai aprašyti visus pagrindinius duomenų valdymo aspektus per visą tyrimo gyvavimo ciklą. DVP yra rengiami vadovaujantis bendra struktūra, atsakant į kelis pagrindinius klausimus:

  • Kokie duomenys bus kuriami, generuojami ir renkami?
  • Kokiu formatu duomenys bus kaupiami ir kokia numatoma apimtis?
  • Kaip duomenys bus tvarkomi projekto metu ir jam pasibaigus?
  • Kokie metodai ir metaduomenų standartai bus naudojami? (skirtingose mokslo srityse ir (ar) disciplinose naudojami skirtingi metaduomenų standartai, kuriuos būtina numatyti prieš pradedant kaupti duomenis)
  • Kaip bus užtikrinamas ilgalaikis duomenų saugojimas: kokioje talpykloje duomenys bus patalpinti, kiek tai kainuos?
  • Kokia numatoma duomenų prieiga: ar bus suteikta atviroji prieiga ir kokiu būdu bus dalinamasi duomenimis?

Skaitmeninio kuravimo centras (angl. Digital Curation Center, DCC) pateikia kontrolinį DVP rengimui reikalingų atsakyti klausimų sąrašą (Digital Curation Centre’s Checklist for a Data Management Plan):

  • Kokie duomenys bus renkami ar kuriami?
  • Kaip duomenys bus renkami ar kuriami?
  • Kokie metaduomenys ir papildoma dokumentacija bus pateikiami prie duomenų?
  • Kaip bus sprendžiamos etinės problemos?
  • Kaip bus tvarkomi autorių teisių ir intelektinės nuosavybės teisių klausimai?
  • Kaip bus saugomi ir kuriami duomenys atliekant tyrimus?
  • Kaip bus valdoma prieiga ir duomenų saugumas?
  • Kurie duomenys turėtų būti saugomi, viešinami ir (arba) archyvuojami?
  • Koks yra ilgalaikis duomenų rinkinio išsaugojimo planas?
  • Kaip duomenimis bus dalinamasi?
  • Ar reikalingi dalijimosi duomenimis apribojimai?
  • Kas bus atsakingas už duomenų valdymą?
  • Kokie ištekliai bus reikalingi DVP įgyvendinimui?

DVP kūrimo įrankiai
Yra keletas duomenų valdymo planų kūrimo įrankių, kuriuos galima nemokamai naudoti internete. Plačiausiai naudojami – Kalifornijos universiteto Kalifornijos skaitmeninės bibliotekos kuratorių centro (University of California Curation Center of the California Digital Library) ir JK skaitmeninio kuravimo centro (UK Digital Curation Centre, DCC) sukurti DMPTool ir DMPOnline įrankiai.

Kai kurie DVP komponentai gali būti iš anksto numatyti finansuojančios institucijos reikalavimuose (pvz., rekomenduojamos talpyklos, duomenų atvėrimo sąlygos bei terminai ir kt.). Todėl abu įrankiai teikia rekomendacijas ir šablonus, kaip kurti duomenų valdymo planus, laikantis institucinių ir finansavimo reikalavimų.
Lietuvos mokslininkams DVP rengimas aktualus teikiant paraiškas „Europos-Horizonto“ bei LMT finansuojamiems projektams:

  • DMPonline platformoje yra sukurtas ir viešai pasiekiamas specialiai „Europos-Horizonto“ projektams pritaikytas DVP šablonas.
  • LMT reikalavimai DVP rengimui yra pateikiami čia >>>

Plačiau su Moksliniais duomenimis ir jų valdymu galite susipažinti VILNIUS TECH Bibliotekos Mokslinės komunikacijos skiltyje Moksliniai duomenys.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau