Mokslinių duomenų valdymo planai (DVP)

Balandžio 22, 2021

nuotraukos šaltinis – https://dmponline.dcc.ac.uk/

Mokslinių duomenų valdymo planai (DVP)
Šiandien vis daugiau tyrimus finansuojančių organizacijų reikalauja, kad kreipdamiesi dėl projekto finansavimo, tyrėjai kartu pateiktų ir planuojamo tyrimo duomenų valdymo planą (DVP) (angl. Research Data Management Plan, RDM).

DVP – tai formalus dokumentas, aprašantis procesus, kurie bus atliekami su tyrimo metu gautais ar pakartotinai naudotais duomenimis. DVP akcentuoja tyrimo strategijas, kurios bus taikomos tiek aktyviose tyrimo stadijose, tiek pasibaigus tyrimui.

DVP teikiama nauda:

  • Užtikrina finansuojančių institucijų reikalavimų atitikimą: DVP visų pirma parodo, kad tyrimas yra gerai suplanuotas ir yra numatytos aiškios duomenų valdymo ir ilgalaikės prieigos strategijos.
  • Užtikrina tyrimo atvirumą ir skaidrumą: DVP padeda suplanuoti ir įgyvendinti tyrimo duomenų aptinkamumą, prieinamumą, ir pakartotinį panaudojimą.
  • Gerina mokslo kokybę: Tinkamai valdomi duomenys leidžia patikrinti ar patobulinti paskelbtus tyrimų rezultatus, sumažina mokslinio sukčiavimo galimybę, skatina naujus tyrimus naudojant esamus duomenis, suteikia išteklių naujų tyrėjų mokymui ir užkerta kelią netyčiniam mokslinių tyrimų pertekliui.
  • Palengvina tyrimų eigą: Net jei neketinama dalyvauti finansuojamuose tyrimuose, DVP rengimas paskatina gerai apgalvoti savo tyrimų duomenų valdymo poreikius ir atitinkamai planuoti. Tokiu būdu tyrėjai sutaupo laiko ir išvengia galimų problemų tyrimo vykdymo eigoje.

Finansuotojai reikalauja DMP dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
Pirmiausia, siekiama užtikrinti tyrimų skaidrumą ir atvirumą. Didelė dalis finansuotojų yra nacionalinės institucijos, finansuojančios projektus iš viešųjų išteklių. Atitinkamai, tos institucijos privalo užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų panaudoti naudingai ir skaidriai. Todėl tikimasi, kad viešosiomis lėšomis finansuoti projektai bus prieinami ir panaudotini plačiajai visuomenei. DVP, kuriuo reglamentuojama, kokiu būdu bus užtikrintas tyrimo duomenų aptinkamumas, pasiekiamumas ir pakartotinis panaudojimas, padeda užtikrinti šiuos tikslus.

Finansuotojai taip pat siekia padidinti investicinę grąžą. Duomenų aptinkamumo, pasiekiamumo ir pakartotinės panaudos užtikrinimas maksimaliai išplečia tyrimo duomenų potencialą ir tokiu būdu suteikia didesnę investicijų į viešosiomis lėšomis finansuotus tyrimus grąžą.

DVP turinys
DVP turėtų išsamiai aprašyti visus pagrindinius duomenų valdymo aspektus per visą tyrimo gyvavimo ciklą. DVP yra rengiami vadovaujantis bendra struktūra, atsakant į kelis pagrindinius klausimus:

  • Kokie duomenys bus kuriami, generuojami ir renkami?
  • Kokiu formatu duomenys bus kaupiami ir kokia numatoma apimtis?
  • Kaip duomenys bus tvarkomi projekto metu ir jam pasibaigus?
  • Kokie metodai ir metaduomenų standartai bus naudojami? (skirtingose mokslo srityse ir (ar) disciplinose naudojami skirtingi metaduomenų standartai, kuriuos būtina numatyti prieš pradedant kaupti duomenis)
  • Kaip bus užtikrinamas ilgalaikis duomenų saugojimas: kokioje talpykloje duomenys bus patalpinti, kiek tai kainuos?
  • Kokia numatoma duomenų prieiga: ar bus suteikta atviroji prieiga ir kokiu būdu bus dalinamasi duomenimis?

Skaitmeninio kuravimo centras (angl. Digital Curation Center, DCC) pateikia kontrolinį DVP rengimui reikalingų atsakyti klausimų sąrašą (Digital Curation Centre’s Checklist for a Data Management Plan):

  • Kokie duomenys bus renkami ar kuriami?
  • Kaip duomenys bus renkami ar kuriami?
  • Kokie metaduomenys ir papildoma dokumentacija bus pateikiami prie duomenų?
  • Kaip bus sprendžiamos etinės problemos?
  • Kaip bus tvarkomi autorių teisių ir intelektinės nuosavybės teisių klausimai?
  • Kaip bus saugomi ir kuriami duomenys atliekant tyrimus?
  • Kaip bus valdoma prieiga ir duomenų saugumas?
  • Kurie duomenys turėtų būti saugomi, viešinami ir (arba) archyvuojami?
  • Koks yra ilgalaikis duomenų rinkinio išsaugojimo planas?
  • Kaip duomenimis bus dalinamasi?
  • Ar reikalingi dalijimosi duomenimis apribojimai?
  • Kas bus atsakingas už duomenų valdymą?
  • Kokie ištekliai bus reikalingi DVP įgyvendinimui?

DVP kūrimo įrankiai
Yra keletas duomenų valdymo planų kūrimo įrankių, kuriuos galima nemokamai naudoti internete. Plačiausiai naudojami – Kalifornijos universiteto Kalifornijos skaitmeninės bibliotekos kuratorių centro (University of California Curation Center of the California Digital Library) ir JK skaitmeninio kuravimo centro (UK Digital Curation Centre, DCC) sukurti DMPTool ir DMPOnline įrankiai.

Kai kurie DVP komponentai gali būti iš anksto numatyti finansuojančios institucijos reikalavimuose (pvz., rekomenduojamos talpyklos, duomenų atvėrimo sąlygos bei terminai ir kt.). Todėl abu įrankiai teikia rekomendacijas ir šablonus, kaip kurti duomenų valdymo planus, laikantis institucinių ir finansavimo reikalavimų.
Lietuvos mokslininkams DVP rengimas aktualus teikiant paraiškas „Europos-Horizonto“ bei LMT finansuojamiems projektams:

  • DMPonline platformoje yra sukurtas ir viešai pasiekiamas specialiai „Europos-Horizonto“ projektams pritaikytas DVP šablonas.
  • LMT reikalavimai DVP rengimui yra pateikiami čia >>>

Plačiau su Moksliniais duomenimis ir jų valdymu galite susipažinti VILNIUS TECH Bibliotekos Mokslinės komunikacijos skiltyje Moksliniai duomenys.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Bepiločių orlaivių aptikimo ir atpažinimo metodų tyrimas ir kūrimas“ („Research and development of methods for detection and recognition of unmanned aerial vehicles“), kurią parengė doktorantas Tomas Jačionis. Disertacija rengta 2018–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Vytautas Urbanavičius. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 16 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Bepiločių orlaivių (BO) aptikimas tapo itin reikšmingu modernios saugumo sistemos elementu. Jis svarbus užtikrinant nacionalinį saugumą, oro erdvės suverenitetą ir apsaugant ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant energetikos sistemas, karinius objektus, naftos perdirbimo ir saugojimo įrenginius. BO technologijos tampa vis pažangesnės ir labiau prieinamos, tad, siekiant kovoti su kylančiomis naujomis grėsmėmis, ypač svarbu kurti patikimus jų aptikimo metodus. Pastaruoju metu dirbtinio intelekto integravimas į BO valdymo sistemas leidžia BO veikti neskleidžiant jokių radijo ryšio signalų, kuriuos įprastai aptikdavo elektromagnetinio (EM) spektro analizės pagrindu veikiančios BO aptikimo sistemos. Ši technologinė pažanga ypač apsunkina BO, BO spiečių, „kamikadzės“ tipo dronų ir kitų elektrinių BO aptikimą, kai šie veikia neskleisdami radijo ryšio signalų. Disertacijoje siūlomas novatoriškas elektra varomų daugiasraigčių BO aptikimo būdas, pagrįstas jų elektrinių traukos variklių sistemos skleidžiamos EM signatūros analizavimu ir identifikavimu. Elektrinių BO traukos sistemų spinduliuojamas EM spektras sudaro išmatuojamas EM signatūras dėl laiko atžvilgiu kintančios elektros srovės ir įtampos. EM signatūra pasižymi išskirtinėmis dažninėmis, amplitudinėmis ir laiko pokyčio savybėmis, leidžiančiomis aptikti ir identifikuoti BO pagal jų traukos variklių sistemos sukuriamą unikalią EM spinduliuotę. Tokios EM signatūros dinamiškai kinta priklausomai nuo BO skrydžio sąlygų, todėl galima pasiūlyti naują aptikimo būdą, veiksmingą net ir tada, kai įprasti radijo ryšio aptikimu grįsti metodai nebeveikia. Darbe pasiūlyti kvadrokopterio BO elektrinės traukos sistemos EM spinduliuotės ir BO bešepečių nuolatinės srovės (BŠNS) traukos variklių EM signatūros sandaros teoriniai modeliai. Kvadrokopterio modelis leidžia įvertinti spinduliuotės intensyvumą ir kryptiškumą, tuo tarpu EM signatūros sandaros modelis atskleidžia BŠNS variklių dažnio spektro priklausomybę nuo maitinimo srovių impulsų pločio moduliacijos bei fazių komutavimo dažnių. Atlikus eksperimentus išanalizuotos EM signatūros, kurias skrydžio metu skleidžia BO elektrinės traukos sistemos. Išvadose pateikiamas išsamus įvairių BO modelių EM signatūrų ir panašaus tipo buityje naudojamų elektrinių variklių skleidžiamų EM signatūrų palyginimas. Pateikti keturių serijinės gamybos BO EM signatūrų, taip pat ir BO spiečiaus EM signatūros rezultatai. Pasiūlytas matematinis modelis ir eksperimentiniai rezultatai rodo elektra varomų daugiasraigčių BO skleidžiamų EM signatūrų patikimo atpažinimo ir klasifikavimo galimybę. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau