MOSTA tyrimas atskleidė – populiarios specialybės lengvos karjeros pradžios negarantuoja

Liepos 16, 2019

Praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo, universitetų absolventų vidutinės pajamos svyruoja nuo 370 iki beveik 1500 Eur (čia ir toliau atlyginimai nurodomi prieš mokesčius), priklausomai nuo baigtų studijų krypties. Analizuojant skirtingas studijų kryptis kolegijose baigusių absolventų taip pat pastebimi ryškūs skirtumai – praėjus 6 mėn. nuo studijų baigimo, vienų krypčių absolventų atlyginimai nesiekia 400 Eur, tuo metu kiti gali pasigirti ir 1300 Eur darbo užmokesčiu. Tokias tendencijas atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta analizė, kurioje nagrinėjami abiturientų studijų pasirinkimai, 2017 m. absolventų pajamos bei įsidarbinimas į aukštos kvalifikacijos darbus, praėjus 6 mėn. po studijų baigimo.

Pasak MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, pagal absolventų pajamas pirmaujančiose pozicijose vyrauja STEM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, matematika) studijų kryptys. Tarp 10 didžiausias pajamas gaunančių universitetų studijų krypčių absolventų – net 7 STEM. Vertinant kolegijų kryptis, ši tendencija dar ryškesnė – net 9 iš 10 didžiausias pajamas gaunančių absolventų baigė STEM sričių studijas.

G. Jakšto teigimu, studijų pasirinkimą lemia ne vienas veiksnys: ir studijų sąsaja su abituriento pomėgiais, ir galimybė po studijų toliau gilintis į dominančią sritį, ir galimybė baigus studijas užsiimti su pomėgiais suderinama veikla. „Nors absolventų pajamos ir nėra vienintelis rodiklis, pagal kurį turėtų būti vertinama studijų sėkmė, visgi patys stojantieji nurodo, kad galimybė įsidarbinti ir po studijų baigimo dirbti gerai apmokamą darbą yra vienas pagrindinių kriterijų renkantis studijas“, – teigia G. Jakštas.

Yra studijų krypčių, kurios pasižymi ir dideliu populiarumu, ir aukštomis abiturientų pajamomis, pavyzdžiui, programų sistemos, vis dėlto, tai veikiau išimtis, o ne taisyklė. „Kita vertus, tai – gera žinia būsimiems abiturientams. Vadinasi, yra gausu santykinai aukštas pajamas žadančių krypčių, kurios sulaukia mažai prašymų studijuoti, todėl į jas įstoti ir gauti valstybės finansavimą studijoms nėra sudėtinga“, – sako G. Jakštas. Analitiko teigimu, tikėtina, kad šiemet augs inžinerinių studijų populiarumas, kadangi apie šių specialistų poreikį ir perspektyvas darbo rinkoje jau ne vienerius metus aktyviai komunikuoja verslo sektorius, o ir Vyriausybė yra pasiryžusi apmokėti studijas visiems jas pasirinkusiems ir pasirengusiems studijuoti.

Lyderių pozicijos neapleidžia programų sistemos

Praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo, didesnėmis nei 1000 Eur pajamomis gali pasigirti 6 studijų krypčių absolventai. Didžiausias pajamas gauna programų sistemų (1455 Eur), gamtos išteklių technologijų (1198 Eur) ir informacijos sistemų (1153 Eur) krypčių absolventai. Taip pat daugiau nei 1000 Eur gauna informatikos (1152 Eur), andragogikos (1065 Eur), visuomenės saugumo (1061 Eur) sričių absolventai.

„Iš visų didžiausias pajamas gaunančių krypčių galima išskirti informacinių technologijų studijų kryptis, kurių absolventai ne tik gauna aukštas vidutines pajamas netrukus po studijų baigimo, tačiau ir įsidarbina į aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus“, – sako G. Jakštas. 

Nors didžiausias pajamas gauna STEM krypčių absolventai, tačiau studijas besirenkantys abiturientai kol kas šių krypčių rinktis neskuba. Populiariausių studijų krypčių dešimtuke – tik 3 STEM studijų kryptys. Kur kas dažniau abiturientai renkasi socialinių ir humanitarinių mokslų kryptis, kurių absolventams įsilieti į darbo rinką sekasi vidutiniškai. G. Jakšto manymu, viena iš priežasčių galėtų būti tai, kad stojant į STEM programas reikalingas stiprus pasirengimas tiksliuosiuose moksluose, tačiau mokinių rezultatai juose prasti – Lietuvos dešimtokų matematikos žinių vidurkis nesiekia net 5 balų. „Šalies moksleivių matematikos rezultatai yra prasti ir pastaraisiais metais negerėjo, mokymo metodai pasenę ir mokiniai nėra sudominami šiuo mokslu, tad nenuostabu, kad didelė dalis abiturientų nenori ateities sieti su profesijomis, kuriose tikslieji mokslai lydės kasdien“, – pažymi G. Jakštas.

Naujiena parengta pagal MOSTA informaciją
 

Galerija

Panašios naujienos

Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Šiemet VILNIUS TECH partneriai, verslo įmonės įsteigė 5 stipendijas būsimiems studentams.  Jei turite klausimų dėl stipendijų galite kreiptis į savo pageidaujamos studijuoti/studijuojamos programos fakulteto dekanatą arba Strateginės Partnerystės Centro vyriausiąją specialistę gintare.bycenkaite@vilniustech.lt. Pateikta informacija yra apie 2026-2027 mokslo metus. Bakalauro studijos: Studijų programa Fakultetas Įmonė Kursas Stipendijos dydis / mėn. Aviacijos mechanikos inžinerija Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Avionika Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Pastatų energetikos sistemų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Ignitis grupė AB „Miesto gijos” I-II I 300 € 300 € Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Fegda grupė I-IV 200 € Automatika Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Elektros energetikos inžinerija Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Programų inžinerija Fundemantinių mokslų fakultetas „Eldorado Market” internetinė parduotuvė I 300 € Jūrinių vėjo jėgainių inžinerija Lietuvos jūreivystės akademija Ignitis grupė I-II 300 € Statybos inžinerija Statybos fakultetas Inž. Dariaus ir Arūno Zubų vardinė stipendija I 200 € 300 € 500 € Ekonomikos inžinerija Finansų inžinerija Organizacijų strategijos ir lyderystė Verslo vadyba Verslo vadybos fakultetas Metso Outotec Global Business Services I (pav. sem.) 290 €
Plačiau
Balsuokime už VILNIUS TECH projektą, pretenduojantį į „Europos burių 2026“ apdovanojimą
Balsuokime už VILNIUS TECH projektą, pretenduojantį į „Europos burių 2026“ apdovanojimą
VILNIUS TECH dalyvauja Lietuvos Respublikos finansų ministerijos inicijuotame konkurse „Europos burės 2026“, kuriame renkami ryškiausi Europos Sąjungos fondų ir programos „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuoti projektai. Universitetas konkursui pateikė projektą „Aukštos kvalifikacijos vandens transporto sektoriaus specialistų rengimo kokybės, efektyvumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimas, reorganizuojant VšĮ Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą prijungimo prie VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto būdu“. Šis projektas yra viena reikšmingiausių pastarojo meto investicijų į Lietuvos aukštąjį mokslą ir jūrinio sektoriaus specialistų rengimą. Reorganizavus Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą ir įsteigus Lietuvos jūreivystės akademiją VILNIUS TECH sudėtyje, Klaipėdoje kuriamas modernus jūrų inžinerijos ir jūrinės energetikos kompetencijų centras, atitinkantis tarptautinius GWO ir IRATA standartus. Projektas sprendžia vieną aktualiausių šalies iššūkių – kvalifikuotų jūrinės pramonės ir jūrinio vėjo energetikos specialistų trūkumą. Sukurtos naujos studijų programos, atnaujintos specializacijos bei modernizuota laboratorinė bazė sudaro sąlygas rengti aukščiausios kvalifikacijos inžinierius, kurie bus reikalingi vystant jūrinio vėjo parkus Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę. Ilgalaikę projekto vertę kuria ne tik moderni studijų infrastruktūra, bet ir glaudus bendradarbiavimas su verslo partneriais, užtikrinantis studijų kokybę bei studentų pasirengimą darbo rinkai. Klaipėdos regionui ši iniciatyva tampa strategine investicija, stiprinančia miesto ekonominį potencialą, pritraukiančia studentus, dėstytojus ir naujas bendradarbiavimo galimybes. Balsuoti už VILNIUS TECH projektą galima čia. Apie konkursą „Europos burės 2026“ „Europos burės“ – kasmetinis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos organizuojamas konkursas, kviečiantis pristatyti sėkmingiausius ES investicijų projektus ir jų kuriamą naudą žmonėms, bendruomenėms bei valstybei. Šiemet vertinimo komisija didžiausią dėmesį skirs projektams, kurie jau pasiekė apčiuopiamų rezultatų ir kuria ilgalaikį poveikį. Vertinant paraiškas bus atsižvelgiama į sukurtą pokytį, jo tvarumą, inovatyvumą bei gebėjimą pasiekti tikslines grupes. 2026 metų konkurse projektai varžosi septyniose kategorijose: „Inovacijų versle“, „Darnios aplinkos“, „Šiuolaikinės mokyklos“, „Šiuolaikinės medicinos“, „Investicijų į žmogų“, „Bendruomeniškumo“ bei atskiroje inovatyvių smulkiojo ir vidutinio verslo projektų kategorijoje. Konkurse gali dalyvauti projektai, finansuojami pagal 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. ES fondų investicijų programas bei planą „Naujos kartos Lietuva“. Pretenduoti į apdovanojimus gali ne tik visiškai užbaigti, bet ir didžiąja dalimi įgyvendinti projektai, jau galintys pagrįsti savo rezultatus ir poveikį. Konkurso laureatai bus paskelbti rugsėjo 24 dieną Vilniuje vyksiančioje apdovanojimų ceremonijoje.
Plačiau