Stojantiesiems

MOSTA tyrimas atskleidė – populiarios specialybės lengvos karjeros pradžios negarantuoja

Liepos 16, 2019

Praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo, universitetų absolventų vidutinės pajamos svyruoja nuo 370 iki beveik 1500 Eur (čia ir toliau atlyginimai nurodomi prieš mokesčius), priklausomai nuo baigtų studijų krypties. Analizuojant skirtingas studijų kryptis kolegijose baigusių absolventų taip pat pastebimi ryškūs skirtumai – praėjus 6 mėn. nuo studijų baigimo, vienų krypčių absolventų atlyginimai nesiekia 400 Eur, tuo metu kiti gali pasigirti ir 1300 Eur darbo užmokesčiu. Tokias tendencijas atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta analizė, kurioje nagrinėjami abiturientų studijų pasirinkimai, 2017 m. absolventų pajamos bei įsidarbinimas į aukštos kvalifikacijos darbus, praėjus 6 mėn. po studijų baigimo.

Pasak MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, pagal absolventų pajamas pirmaujančiose pozicijose vyrauja STEM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, matematika) studijų kryptys. Tarp 10 didžiausias pajamas gaunančių universitetų studijų krypčių absolventų – net 7 STEM. Vertinant kolegijų kryptis, ši tendencija dar ryškesnė – net 9 iš 10 didžiausias pajamas gaunančių absolventų baigė STEM sričių studijas.

G. Jakšto teigimu, studijų pasirinkimą lemia ne vienas veiksnys: ir studijų sąsaja su abituriento pomėgiais, ir galimybė po studijų toliau gilintis į dominančią sritį, ir galimybė baigus studijas užsiimti su pomėgiais suderinama veikla. „Nors absolventų pajamos ir nėra vienintelis rodiklis, pagal kurį turėtų būti vertinama studijų sėkmė, visgi patys stojantieji nurodo, kad galimybė įsidarbinti ir po studijų baigimo dirbti gerai apmokamą darbą yra vienas pagrindinių kriterijų renkantis studijas“, – teigia G. Jakštas.

Yra studijų krypčių, kurios pasižymi ir dideliu populiarumu, ir aukštomis abiturientų pajamomis, pavyzdžiui, programų sistemos, vis dėlto, tai veikiau išimtis, o ne taisyklė. „Kita vertus, tai – gera žinia būsimiems abiturientams. Vadinasi, yra gausu santykinai aukštas pajamas žadančių krypčių, kurios sulaukia mažai prašymų studijuoti, todėl į jas įstoti ir gauti valstybės finansavimą studijoms nėra sudėtinga“, – sako G. Jakštas. Analitiko teigimu, tikėtina, kad šiemet augs inžinerinių studijų populiarumas, kadangi apie šių specialistų poreikį ir perspektyvas darbo rinkoje jau ne vienerius metus aktyviai komunikuoja verslo sektorius, o ir Vyriausybė yra pasiryžusi apmokėti studijas visiems jas pasirinkusiems ir pasirengusiems studijuoti.

Lyderių pozicijos neapleidžia programų sistemos

Praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo, didesnėmis nei 1000 Eur pajamomis gali pasigirti 6 studijų krypčių absolventai. Didžiausias pajamas gauna programų sistemų (1455 Eur), gamtos išteklių technologijų (1198 Eur) ir informacijos sistemų (1153 Eur) krypčių absolventai. Taip pat daugiau nei 1000 Eur gauna informatikos (1152 Eur), andragogikos (1065 Eur), visuomenės saugumo (1061 Eur) sričių absolventai.

„Iš visų didžiausias pajamas gaunančių krypčių galima išskirti informacinių technologijų studijų kryptis, kurių absolventai ne tik gauna aukštas vidutines pajamas netrukus po studijų baigimo, tačiau ir įsidarbina į aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus“, – sako G. Jakštas. 

Nors didžiausias pajamas gauna STEM krypčių absolventai, tačiau studijas besirenkantys abiturientai kol kas šių krypčių rinktis neskuba. Populiariausių studijų krypčių dešimtuke – tik 3 STEM studijų kryptys. Kur kas dažniau abiturientai renkasi socialinių ir humanitarinių mokslų kryptis, kurių absolventams įsilieti į darbo rinką sekasi vidutiniškai. G. Jakšto manymu, viena iš priežasčių galėtų būti tai, kad stojant į STEM programas reikalingas stiprus pasirengimas tiksliuosiuose moksluose, tačiau mokinių rezultatai juose prasti – Lietuvos dešimtokų matematikos žinių vidurkis nesiekia net 5 balų. „Šalies moksleivių matematikos rezultatai yra prasti ir pastaraisiais metais negerėjo, mokymo metodai pasenę ir mokiniai nėra sudominami šiuo mokslu, tad nenuostabu, kad didelė dalis abiturientų nenori ateities sieti su profesijomis, kuriose tikslieji mokslai lydės kasdien“, – pažymi G. Jakštas.

Naujiena parengta pagal MOSTA informaciją
 

Galerija

Panašios naujienos

Pirmą kartą Baltijos šalyse: Vilniuje vyks pasaulinis universitetinio teatro kongresas
Pirmą kartą Baltijos šalyse: Vilniuje vyks pasaulinis universitetinio teatro kongresas
VILNIUS TECH kartu su tarptautine universitetų teatrų asociacija (AITU IUTA) kviečia dalyvauti XIII pasauliniame universitetinio teatro kongrese, kuris vyks 2026 m. liepos 8–13 d. Kongreso programa atspindi šiuolaikinio universitetinio teatro įvairovę bei aktualumą – „Universitetinis teatras globalių iššūkių akivaizdoje“. Ji pasirinkta, atsižvelgus į neramų ir įtemptą pasaulinį kontekstą. Akademiniuose pranešimuose bus kalbama apie teatro vaidmenį ugdant pilietiškumą, kuriant dialogą ir reaguojant į tokius iššūkius, kaip karas, politinis nestabilumas ar klimato krizė. Kongresas yra vienas svarbiausių tarptautinių universitetų teatro renginių pasaulyje, rengiamas kas ketverius metus vis kitos šalies universitete. Šiemet – Vilniaus universitete. Kongreso tikslas – suburti plačią tarptautinę bendruomenę: teatro kūrėjus, tyrėjus, dėstytojus, studentus ir kultūros profesionalus, siekiant kartu permąstyti universitetinio teatro kultūrinę bei istorinę raidą ir vietą šiuolaikiniame akademiniame lauke. „Teatras visada buvo vieta, į kurią renkamės, kai užgriūva globalūs iššūkiai, kai reikia kritinio, gilesnio požiūrio ir ieškome atsakymų. Nes jis niekada nebūna neutralus, padeda pačiam išsiaiškinti, kokią poziciją rinktis neramumų drebiname pasaulyje. Net ir šalyse, kuriose nuolatos aidi pavojaus sirenos, žmonės vis tiek renkasi į teatrus priedangose. Šių dienų scena virto mąstymo laboratorija, kurioje kunkuliuoja ne vien kūrybiškumas, bet ir tvirtos vertybės, orumas, bendrystė. Joje gimsta atsakingas menas, kuris padeda mums susiorientuoti ir išlikti žmogumi“, – gyvo dialogo, kritiškumo ir atsakomybės už pasaulį kongreso dalyviams linki VILNIUS TECH rektorius Romualdas Kliukas. Nagrinėjama ir technologijų įtaka scenos menams – nuo dirbtinio intelekto iki po pandemijos kintančių kūrybinių formų. Greta teorinių įžvalgų svarbus dėmesys skiriamas ir praktikai – įvairioms darbų su bendruomenėmis patirtims bei naujų mokymo ir mokymosi būdų paieškoms. Visa tai leidžia pamatyti universitetinį teatrą kaip gyvą, nuolat besikeičiančią erdvę, kur susitinka menas, mokslas ir jautrumas šiandienos temoms. Dalyvių laukia ne tik pranešimai, bet ir tinklaveikos renginiai bei kūrybinės dirbtuvės. Lygiagrečiai kongresui vyks ir Tarptautinis universitetų teatrų festivalis (2026 m. liepos 7–12 d.), kuriame pasirodys universitetų teatrų trupės iš Lietuvos ir užsienio – iš viso iš 9 šalių. Visi programoje pristatomi spektakliai – nemokami. Festivalis taps gyva susitikimų erdve, kurioje persipins sceninė praktika ir akademinė mintis. Visi kongreso renginiai bus organizuojami istorinėse Vilniaus universiteto ansamblio erdvėse, „Lėlės“ teatre ir teatre „Meno fortas“, sukuriant vientisą ir įtraukiančią patirtį dalyviams. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Valstybinis studijų fondas. Renginius globoja UNESCO Nacionalinė komisija Lietuvoje ir Tarptautinis teatro institutas. Partneriai – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), Go Vilnius ir Vilniaus teatras „Lėlė“. Daugiau informacijos apie programą, dalyvavimo sąlygas ir registraciją čia.
Plačiau