Išmanieji telefonai ar nešiojamieji kompiuteriai neretai pedagogų vis dar yra matomi kaip mokymo(si) priešai. Vis tik, keičiantis kiekvienos studentų kartos poreikiams, daugėja mokytojų ir dėstytojų, pasitelkiančių šias technologijas ir savo mokymo metodikoje.
Apie tai, kaip ir kokios edukacinės technologijos yra naudojamos Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH), kalbamės su Statybos fakulteto (SF) dėstytoja doc. dr. Natalija Lepkova.
Priemonių daug, kaip ir iššūkių
Šiais metais VILNIUS TECH Geriausių dėstytojų apdovanojimuose doc. dr. N. Lepkova buvo įvertinta kaip Edukacinių technologijų lyderė. Šis įvertinimas suteikiamas už nuolatines pastangas rasti būdų, kaip aktyviau įtraukti studentus užsiėmimų metu pasitelkiant technologijas bei spartų tobulėjimą skaitmeninių kompetencijų srityje.
„Edukacinės technologijos – tai inovatyvių metodų taikymas mokymo(si) procese, kuris plėtoja besimokančiojo kritinį mąstymą, problemų sprendimą ir kūrybiškumą. Tam pasitelkiamos kompiuterinės įrangos, programinės įrangos ir ugdymo teorijos bei praktikos naudojimasis mokymuisi palengvinti“, – paaiškina 23-jus darbo su studentais patirties turinti docentė.
Savo paskaitose doc. dr. N. Lepkova naudoja Apverstos klasės metodą (interaktyvų ir mišrų mokymosi metodą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas individualiam ir aktyviam mokymuisi, o ne tradiciniam grupiniam mokymuisi) bei tokius įrankius, kaip skaitmeninio bendradarbiavimo platformą „Miro“, sužaidybintą mokymosi platformą „Kahoot“, turinio kūrimui skirtą „H5P“ kryžiažodį, korteles, interaktyvaus mokymosi aplikaciją „Mentimeter“ ir kitus. Taikant šias priemones, keičiasi mokymosi procesas, nes užduotys yra atitinkamai pritaikytos, o to rezultatas – didesnis studentų įsitraukimas.
Visas šias priemones VILNIUS TECH mokslininkė pradėjo naudoti palaipsniui, lankant įvairius mokymus, organizuotus universitete ir tobulėjant savarankiškai . Dėl tokios galimybės ir suteiktos pagalbos. doc. dr. N. Lepkova dėkoja VILNIUS TECH Akademinės paramos centrui, Edukacinių kompetencijų grupei, Elektroninių studijų grupei.
„Tai įdomu, tuo pačiu tai ir iššūkis. Yra ir sunkumų – reikia bandyti įvairius įrankius. Jei tai nemokami internetiniai įrankiai, juos visada reikia tikrinti, ypač kokios funkcijos atsirado arba pasikeitė. Nemokami įrankiai dažniausiai yra ribotų funkcijų. Taikant MOODLE įrankius tiesiog reikia juos įsisavinti“, – pasakoja doc. dr. N. Lepkova.
Naudojant įvairias edukacines technologijas, keičiasi ir tai, kaip vyksta pasiruošimas paskaitoms. Pasak dėstytojos, tai užima labai daug laiko, kadangi reikia parinkti įrankius ir paruošti medžiagą. Tačiau tai kartu prideda ir kūrybos, nes kursas formuojamas visiškai kitaip. Be to, tai skatina nuolatinį dėstytojų ir studentų tobulėjimą.
Įvertina ir studentai
Pasitelkiant naujas priemones paskaitų metu, svarbu ir tai, kaip jas vertina studentai. Dėstytoja doc. dr. N. Lepkova teigia, jog tai visuomet priklauso nuo grupės.
„Paprastai studentams patinka šios priemonės. Tiems studentams, kuriems dėstant yra taikomos tokios technologijos, mokytis yra įdomiau, nes jie įvairiais metodais gilina žinias, praktiškai taiko įvairius metodus ir įrankius. Vis tik viskas turi būti taikoma saikingai“, – pabrėžia doc. dr. N. Lepkova.
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl dėstydama doc. dr. N. Lepkova pradėjo naudoti edukacines technologijos, yra kartų kaita. Pasak jos, studentams šiais laikais labiau patinka interaktyvios paskaitos, todėl dėstytojas taip pat turi keistis.
„Edukacines technologijas taikyti paskaitų metu yra tiesiog būtina, nes keičiasi studentų kartos. Vien tik kalbėti auditorijoje šiais laikais neužtenka. Mano studijų laikais dėstytojams tiesiog nebuvo tokių galimybių, o nuo mano dėstymo pradžios atsirado įvairių technologijų, kurios anksčiau paprasčiausiai neegzistavo. Šiais laikais mes tam turime visas galimybes. O kliūčių visada bus, viena iš jų – dėstytojų pasipriešinimas investuoti savo laiką, kurio šiam reikalui tikrai reikia nemažai“, – pasakoja dėstytoja doc. dr. N. Lepkova.
Tekstą rengė VILNIUS TECH Viešosios Komunikacijos Direkcijos vidinės komunikacijos projektų vadovė Milda Mockūnaitė-Vitkienė.
Nuotrauka Alekso Jauniaus.
Galerija
