Stojantiesiems

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja apie galimą tymų atvejį

Gruodžio 5, 2019

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informavo apie galimą tymų atvejį VGTU KIF. Kol kas ši diagnozė nėra patvirtinta, tačiau mes norime atkreipti dėmesį, kad pastebėjus panašius simptomus reikėtų pasitikrinti sveikatą. 

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro puslapyje informuojama, kad tymai yra ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Ši infekcija valdoma skiepais.

Vienas sergantis asmuo gali užkrėsti apie 18 žmonių. Tymų virusas yra ypač lakus, plinta oro srautais pastatuose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, virusas su seilių lašeliais patenka į aplinką ir labai greitai pasklinda. Uždaroje patalpoje virusas gali išsilaikyti iki 2 valandų. Sergantis žmogus kitus gali užkrėsti 3–5 dienas iki bėrimo ir 4 dienas po bėrimo. Jeigu asmuo nėra sirgęs tymais ir nėra skiepytas nuo tymų, jam tikimybė užsikrėsti po kontakto su sergančiu asmeniu siekia net 90–95 proc.

Simptomai

Staigus karščiavimas (38–39 °C), kosulys, sloga, akių junginių uždegimas (pasireiškia jautrumu šviesai).
Po kelių dienų atsiranda specifinis makulopapulinis bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3–7 ligos dieną. Pirmieji bėrimo elementai išryškėja ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas.

Tymų komplikacijos kyla arba dėl tiesioginio viruso poveikio, arba dėl bakterinės superinfekcijos. Tymai labai sumažina sergančiojo atsparumą bakterinėms infekcijoms, todėl dažniausia tymų komplikacija ir mirties nuo tymų priežastis yra pneumonija.

Gydymas

Specifinio tymų gydymo nėra, taikomas simptominis gydymas. Jei pastebėjote, kad vaiką išbėrė, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Bendrosios rekomendacijos

Pajutus pirmuosius ligos požymius, nedelsiant užsidėti ir ligos užkrečiamumo laikotarpiu (4–5 dienos iki ir 4 dienos po bėrimo atsiradimo) dėvėti medicininę kaukę, kad kuo mažiau virusų patektų į aplinką.

Laikytis kosulio etiketo ir nepamiršti rankų higienos reikalavimų.

Tinkamai valyti ir vėdinti patalpas.

Vengti masinių susibūrimų uždarose patalpose, daugiau būti gryname ore.

Sąlytį su sergančiuoju tymais turėjusiems asmenims, įsivertinus savo skiepijimų ar sirgimo būklę, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti per 72 val. nuo sąlyčio. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir pasiskiepyti, jeigu nesusergama.

Jeigu nežinote savo skiepų istorijos, nežinote, ar esate sirgę tymais, rekomenduojama įsivertinti savo specifinį imunitetą prieš tymus, t. y. atlikti kraujo ėminio serologinį tyrimą dėl tymų IgG antikūnų kiekio nustatymo.

Asmenys, turėję sąlytį su sergančiuoju tymais, gali aktyviai konsultuotis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento specialistais šiais telefonais: +370 6 719 0518 arba +370 6 183 1645.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau