Nauja ateities kūrėjų karta – specialistai, kuriems karjera garantuota

Liepos 17, 2024
VILNIUS TECH universiteto koridoriuose, pačiame Vilniaus senamiestyje, istoriniuose Tiškevičių  rūmuose ugdoma drąsi, kūrybiška ir technologiškai išprususi ateities kūrėjų karta, kuri laužo stereotipus ir pramogų sektorių paverčia inovatyviu. Apie VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultetą, jo išskirtinumą, čia rengiamus aukščiausio lygio specialistus bei jų karjeros perspektyvas, pasirinkus vieną iš trijų bakalauro studijų programų – kūrybinių industrijų, pramogų prodiusavimo ir renginių inžinerijos, – kalbamės su fakulteto dekane, doc. dr. Vaida Asakavičiūte, universiteto alumnu Eimantu Rimkumi bei Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ direktoriumi Mantu Tamulioniu.

Augant pasaulinei ekonomikai, plečiasi ir pramogų sektorius

Pramogų sektoriaus augimas pastaraisiais metais – akivaizdus: atsiranda naujos inovatyvios pramogų formos, taip pat plečiasi tradicinės. Sparčiai besivystant technologijoms, didėja įvairaus skaitmeninio turinio poreikis, plečiasi virtuali kino rinka, o interneto ir skaitmeninių transformacijų dėka pramogos įgyja vis naujas formas.

„Šiandien pramogų prodiuseriai kuria vaizdo įrašus, komunikacijos turinį, veda tinklalaides, tiesiogines transliacijas, greta šio – skaitmeninio – turinio auga ir masinių pramogų, festivalių ir kultūrinių renginių populiarumas, taigi didėja ir lanksčių, prie laikmečio rinkos prisitaikančių specialistų poreikis“, – sako Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė doc. dr. Vaida Asakavičiūtė.

Pramogų prodiuserio darbas –  dinamiškas ir kūrybiškas

Anot doc. dr. V. Asakavičiūtės, formuojasi pramogų visuomenė, kuri skatina vis didėjantį poreikį įvairesnėms pramogoms. Dėl to sparčiai auga pramogų verslas, kuriamos įmonės, teikiančios poilsio, pramogų ir laisvalaikio paslaugas. Vis daugiau atsiranda renginių organizavimo įmonių ir pramogų startuolių.

„Stiprėja noras išsiskirti iš konkurentų, taip pat interaktyvaus turinio ir pramogų poreikis, taigi čia į pagalbą ateina technologijos, komunikacija ir kūrybiškumas, o visa tai valdo profesionaliai paruošti pramogų prodiusavimo specialistai, – akcentuoja profesorė V. Asakavičiūtė. – Pramogų industrija nuolat vystosi, todėl pramogų prodiuseriai turi nuolat mokytis naujų įgūdžių, sekti tendencijas ir technologines naujoves. Šiuolaikinis pramogų kūrėjo darbas yra dinamiškas ir itin kūrybiškas, kartu jis reikalauja techninių žinių, vadybos ir strateginio komunikacijos mąstymo bei gebėjimo prisitaikyti prie nuolat kintančios rinkos sąlygų.“

„Būtent studijuodami Kūrybinių industrijų fakultete studentai turi galimybę studijų metu organizuoti savo renginius, kūrybines iniciatyvas mieste, rašyti scenarijus ar kurti filmus, suprasti tikslinės auditorijos poreikius, atlikti rinkodaros ir medijų auditorijų tyrimus. Studijų metu didelį dėmesį skiriame tam, kad išmokytume studentus dirbti su informacinėmis technologijomis, taigi būsimieji specialistai geba pritaikyti šias technologijas ir medijų galimybes kurdami skaitmeninį komunikacijos turinį“, – pabrėžia dekanė

Trys specialybės, kurios apima visą pramogų rinką, ir specialistų stygius kino sektoriuje

Pramogų prodiusavimo studijų programa siūlo tris specializacijas: pramogų komunikacija, kino komunikacija ir sporto komunikacija, kurios apima visą pramogų rinką. Pramogų prodiusavimo specialistai geba ne tik kurti įvairaus turinio ir formato pramogas, bet ir įgyvendinti visą renginio komunikacijos projektą nuo kūrybiško scenarijaus iki komandos subūrimo ir koordinavimo.

„Pramogų prodiuseris  – tai puikus pramogų rinkos analitikas, kuris išmano net tik ką pasiūlyti pramogų vartotojui, bet ir kaip, kokiais kanalais tą pramogą komunikuoti, geba pritaikyti informacinių technologijų ir medijų galimybes kurdamas ir viešindamas pramogines veiklas ar produktus“, – studijų programos privalumus vardija doc. dr. V. Asakavičiūtė ir priduria, kad Kūrybinių industrijų fakultete siūloma pramogų prodiusavimo studijų programa suteikia ateities specialistui visas būtinas kompetencijas, žinias ir praktinius įgūdžius sklandžiai integruotis į dinamišką pramogų industrijų rinką.

„Akivaizdu, kad renginių industrija po pandemijos sparčiai atsigavo, o gyvi renginiai, tokie kaip koncertai, spektakliai, festivaliai ar sporto varžybos, negali vykti be techninių scenos specialistų – renginių inžinierių“, – pastebi dekanė.

„Įsivaizduokite muzikinius koncertus, kurie šiandien buria pilnas arenas žiūrovų, stebina vaizdo, garso, šviesos specialiaisiais efektais ir  teatrališkais šou pasirodymais, – sako doc. dr. V. Asakavičiūtė. – Būtent čia galime matyti pramogų prodiuserių ir renginių inžinierių specialistų komandinį darbą. Jeigu pramogų prodiuseris dirba ant scenos, tai renginių inžinerijos specialistai dirba užkulisiuose: rūpinasi scenos pastatymu ir konstrukcijomis, yra atsakingi už apšvietimo ir garso technologinius sprendimus bei meno instaliacijas. Renginių inžinierius vienu metu sujungia inžineriją, technologijas ir kūrybiškumą.“

Anot dekanės, būtina paminėti ir Lietuvoje augantį kino industrijos specialistų poreikį, todėl fakultete siūloma kino komunikacijos specializacija tampa itin aktuali.

„Studijų metu studentai įsitraukia į praktines kino industrijos veiklas, kuria šiuolaikinį kino komunikacijos turinį bei įgyvendina įvairius projektus kino aikštelėse. Jiems paskaitas veda kino industrijų profesionalai, žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Taip pat paminėtina, kad studentai studijų metu didelę laiko dalį praleidžia VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“, kur yra įsikūrusi „Faux Real Studio“ – virtuali Holivudo lygmens kino studija. Čia studentai mokomi dirbti su naujausiomis filmavimo ir vaizdo kūrimo technologijomis“, – kino komunikacijos specializacijos privalumus akcentuoja dekanė.

Anot Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ direktoriaus Manto Tamulionio, „LinkMenų fabrike“ gerokai prasiplečia VILNIUS TECH studentų karjeros galimybės, profesiniai įgūdžiai tobulinami išties aukščiausio lygio technika, o prototipų ir medijų laboratorijose išbandomos visos technikos galimybės.

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto studentai „LinkMenų fabrike“ turi puikias galimybes tobulėti ir realizuoti savo kūrybinius projektus. Čia jie randa visas reikalingas erdves ir įrankius – nuo 3D spausdintuvų iki modernių foto ir audiostudijų. Įvadiniai instruktažai suteikia studentams reikalingų žinių ir įgūdžių, leidžiančių jiems savarankiškai naudotis visu inventoriumi. Be to, „LinkMenų fabrike“ visada šalia yra profesionalūs specialistai, pasiruošę padėti ir patarti, taip užtikrinant, kad studentai galėtų maksimaliai išnaudoti turimas galimybes. Tokiu būdu studentai ne tik įgyja praktinių įgūdžių, bet ir praturtina savo kūrybinę patirtį, bendradarbiaudami su ekspertais bei kitais talentingais kūrėjais.

„LinkMenų fabrike“ studentai gali įgyti įvairiausios – 3D modeliavimo, garso įrašymo ir montažo, fotografijos techninių ir meninių įgūdžių bei filmavimo ir apšvietimo įrangos valdymo – patirties. Svarbu pastebėti, kad vykdydami verslo partnerių užsakymus mes visada įtraukiame ir studentus – siūlome atlikti praktiką, po kurios, susipažinę su verslo užsakovais, studentai neretai sulaukia darbo pasiūlymų – pastebi Mantas Tamulionis.“
 

„Tiesa, „LinkMenų fabrikas“ žinomas ne tik dėl profesionalios įrangos ir galimybių maksimaliai ugdyti įvairius profesinius įgūdžius, bet ir dėl išskirtinių projektų, pavyzdžiui, vienas tokių – „pOrtalas“, – akcentuoja inovacijų centro direktorius M. Tamulionis. – Ši Benedikto Gylio paramos fondo idėja – puikus „LinkMenų fabriko“ bendradarbiavimo su išorės partneriais pavyzdys, 2021 metais sujungęs Vilnių su Liublinu. Taip pat paminėtinas LinkMenų fabrike net kelias dienas trukęs projektas – BBC laidos „BBC Global Questions“ filmavimas“į laidos filmavimo aikštelę buvo pakviesti ir Kūrybinių industrijų fakulteto studentai, kurie gavo nuo pagrindinio BBC Global laidos režisieriaus Chris Nelson‘o individualias užduotis. Studentai kelias dienas praleido dirbdami su BBC komanda,  galėjo patirti laidos  filmavimo užkuliusius bei įgyti unikalios patirties kaip dirba tarptautinio lygio studija.
 
Universiteto absolventas rinkosi praktinį mokymą ir inovacijas: „Darbas mane susirado pats“

E. Rimkus, VILNIUS TECH absolventas, paklaustas, kuo sužavėjo studijos ir kodėl rinkosi studijuoti būtent Kūrybinių industrijų fakultete, atskleidžia, kad pirmiausia sudomino išskirtinė pramogų prodiusavimo studijų programa, tačiau jam ypač svarbu buvo, kad studijos būtų orientuotos ir į praktinį mokymąsi ir inovacijas. „Tikėjausi, kad studijos padės man įgyti tvirtą teorinį pagrindą bei praktinius įgūdžius, kurie bus naudingi karjeroje, ir mano lūkesčiai pasiteisino – įgytos žinios ir praktinė patirtis leido lengvai prisitaikyti darbo rinkoje“, – sako šiandien sėkmingai pagal profesiją dirbantis VILNIUS TECH alumnas.

„Dėl fakulteto turimų įvairių socialinių partnerių. Prieš 5 metus atsidūriau didžiausiuose šalies muzikos apdovanojimuose M.A.M.A., kur dirbu ir šiandien, – šypsodamasis sako E. Rimkus. – Savanoriavau ten, o po to sulaukiau ir darbo pasiūlymo. Įsilieti nebuvo sunku, juk jei jau dirbi šioje rinkoje, tikrai sugalvosi, kaip užmegzti pokalbį ar save pristatyti, o ir žmonės čia šilti ir bendraujantys.“ Šiandien vyras drąsiai rekomenduoja studijas visiems, kurie jaučia aistrą kūrybai ir yra drąsūs išbandyti naujus dalykus.

Kūrybinių industrijų, pramogų prodiusavimo ir renginių inžinerijos specialistų karjeros galimybės – užtikrintos

Doc. dr. Vaida Asakavičiūtė akcentuoja, kad pramogų industrijos yra viena sparčiausiai augančių sričių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Statista“ prognozuoja, kad iki 2027 m. pasaulyje pramogų industrijos kasmet augs po 6,65 proc., ir 2027 metais ši rinka pasieks apie 40 milijardų Eur. „Toks spartus pramogų industrijų augimas sukuria milžinišką šios srities specialistų poreikį, kurie galėtų dirbti ir individuliai kurdami savo kūrybinį verslą, ir didelėse organizacijose“, – pabrėžia dekanė.

„Kūrybinių industrijų programos aktualumas šalies ir tarptautiniu mastu taip pat auga, – sako doc. dr. Vaida Asakavičiūtė. – Augimo tendencijos Lietuvoje ypač pastebimos filmų ir vaizdo įrašų, taip pat leidybos pramonėje, muzikos, skaitmeninės reklamos versle. Kultūros ir kūrybos sektorius yra reikšmingas darbo vietų ir pajamų šaltinis, jis sukuria reikšmingą  poveikį visai ekonomikai, yra inovacijų varomoji jėga, kūrybinių įgūdžių šaltinis.“

Anot doc. dr. Vaidos Asakavičiūtės, dabartiniu metu galime stebėti, kiek daug uždarų ir atvirų renginių vyksta Lietuvoje, taigi ir specialistai, turintys techninių ir inžinerinių scenos, garso, apšvietimo žinių, yra itin laukiami. VILNIUS TECH – pirmasis ir  vienintelis Lietuvoje siūlo universitetinę renginių inžinerijos studijų programą, kurią baigę profesionalūs specialistai turi integruotus inžinerijos, komunikacijos ir organizavimo įgūdžius.

Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė akcentuoja, kad specialistų poreikis juntamas ir iš fakulteto socialinių partnerių, kurie aktyviai siūlo praktikos vietas fakulteto studentams, dažnai jau turėdami didelį poreikį studentus ir įsidarbinti. Būtent taip nutiko ir universiteto absolventui E. Rimkui: VILNIUS TECH iniciatyva kaip savanoris atsidūręs didžiausiuose šalies muzikos apdovanojimuose M.A.M.A., čia jis pasiliko dirbti. „Apskritai svarbu paminėti, kad net apie 90 proc. baigusių studijas VILNIUS TECH absolventų dirba pagal įgytą specialybę“, – sako prof. dr. Vaida Asakavičiūtė.

Anot jos, iš esmės šių specialistų poreikis yra susijęs ir su technologijų pažanga bei socialinių tinklų ir interneto platformų populiarumu, kadangi nuolat auga kokybiško turinio ir reklamos poreikis. Tai reiškia, kad pramogų prodiusavimo bei kūrybinių industrijų ir renginių inžinerijos specialistai turi itin plačias ir užtikrintas karjeros galimybes.

Kūrybinių industrijų fakultetas – ateities kūrėjams profesionalams

„Kūrybinių industrijų fakulteto studijų programos, – pabrėžia fakulteto dekanė, – skirtos ateityje siekiantiems lyderiauti specialistams, kurie yra kūrybingi, technologiškai išprusę ir geba greitai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių tendencijų ir auditorijos poreikių.“ Čia rengiami kūrėjai, kurie turi tvirtus komunikacinius įgūdžius, geba generuoti idėjas, rasti netradicinius sprendimus, kurti inovatyvų ir patrauklų turinį, naudotis naujausiomis technologijomis ir programine įranga. Kartu studentai įgyja tokius profesijai svarbius gebėjimus kaip dirbti komandoje ir jai vadovauti, megzti ir palaikyti bendradarbiavimo ryšius su klientais ir partneriais, reaguoti į iššūkius.

„Kūrybinės industrijos, pramogų ir renginių inžinerijos industrijos yra dinamiškos ir nuolat keičiasi, todėl gebėjimas mokytis, tobulėti, įvaldyti naujas technologijas, greitai prisitaikyti prie naujų sąlygų ir tendencijų – taip pat tie svarbūs įgūdžiai ir kompetencijos, kuriuos laviname studijų metu“, – svarbiausius studijų programų akcentus sudeda prof. dr. Vaida Asakavičiūtė.

 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau