Nauja daktaro disertacija

Gegužės 21, 2026

VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Būsenas išlaikančių mikropaslaugų patikimumo didinimas koordinuotai valdomose konteinerių sistemose“ („Increasing availability of stateful micro-services in orchestrated container systems“), kurią parengė doktorantas Kęstutis Pakrijauskas. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Dalius Mažeika.

Disertacija bus ginama viešame Informatikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. gegužės 21 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje.

Būsenas išlaikantys mikroservisai yra esminiai komponentai šiuolaikinėse debesų kompiuterijos aplinkose. Šiame tyrime gilinamasi į kompleksiškumą ir iššūkius, kylančius užtikrinant būsenas išlaikančių mikroservisų pasiekiamumą ir prieinamumą konteinerių koordinuoto valdymo sistemose, tokiose kaip „Kubernetes“ ir „Docker Swarm“.

Skirtingai nuo būsenos nelaikančių mikroservisų, būsenas išlaikantieji tvarko duomenis, todėl jų valdymas ir atkūrimas yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau pastangų. Tyrime analizuojamos įvairios egzistuojančios metodikos, skirtos padidinti šių paslaugų patikimumą, įskaitant išteklių optimizavimą, mašininio mokymosi prognozes ir tinkintus planuoklius.

Vienas iš svarbių tyrimo dėmesio objektų yra priežiūros darbų poveikis būsenos turinčių mikroservisų prieinamumui. Disertacijoje siūlomas žemos sąsajos, skaidraus mazgų perjungimo metodas, sumažinantis prastovas, grįstas duomenų bazės klientų aktyvumo stebėjimu ir nenaudojamų klientų sesijų nutraukimu. Taip užklausos yra nukreipiamos į kitus mazgus su minimaliu poveikiu klientui. Šis metodas buvo patvirtintas eksperimentu, pasiekiant nereikšmingo dydžio įtaką mazgų perjungimo metu.

Kitas svarbus nagrinėjamas aspektas yra būsenas išlaikančių mikroservisų atsparumas staigiai padidėjusiai apkrovai. Siūlomas taisyklėmis paremtas metodas grįstas rašymo užklausų masteliavimu ir apkrovos balansavimu, paskirstant padidėjusį darbo krūvį tarp kelių mazgų. Šis metodas sumažina nepavykusių užklausų skaičių ir pailgina veikimo laiką staigiai ir reikšmingai pakilusios apkrovos sąlygomis, žymiai pagerindamas paslaugų prieinamumą.

Eksperimentiniai rezultatai rodo, kad šis metodas leidžia būsenas išlaikantiems mikroservisams atlaikyti padidėjusią apkrovą beveik dvigubai ilgiau nei taikant tradicinius metodus. Taip pat tyrime nagrinėjama įvairių veiksnių, tokių kaip apkrovos intensyvumas, apkrovos balansavimo įrenginio tipas, užklausos ilgis ir ryšio tipas, įtaka duomenų bazių klasterių prieinamumui perjungimo tarp mazgų metu.

Išvados rodo, kad apkrovos balansavimo įrenginiai, veikiantys 1-ajame OSI lygyje, užtikrina didesnį prieinamumą, palyginti su apkrovos balansavimo įrenginiais, veikiančiais 4-ajame OSI lygyje. Disertacijos rezultatai buvo paskelbti 4 moksliniuose straipsniuose, iš kurių 2 – recenzuojamuose mokslo žurnaluose, indeksuotuose Web of Science duomenų bazėje, ir pristatyti 2 tarptautinėse konferencijose.

Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.

Panašios naujienos

Orleano universiteto jubiliejus subūrė Europos akademinę bendruomenę
Orleano universiteto jubiliejus subūrė Europos akademinę bendruomenę
VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas lankėsi Orleano universitete (Université d’Orléans), kuris šiemet mini 720-ąsias įkūrimo ir 60-ąsias atkūrimo metines. Vizito metu Europos universitetų ATHENA aljanso atstovai ir universitetų vadovai aptarė Europos mokslo ateities perspektyvas, mokslinių tyrimų finansavimą ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. [caption id="attachment_133294" align="alignnone" width="2048"] VILNIUS TECH delegacija lankėsi Orleane[/caption] Diskusijose – Europos mokslo prioritetai „Simboliška, kad universiteto sukaktį lydėjo diskusijos apie ateitį. ATHENA aljanso ir universitetų vadovai dalijosi patirtimi, kaip pritraukti finansavimą moksliniams tyrimams, stiprinti jų poveikį visuomenei ir plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą. Daug dėmesio skirta žaliajai transformacijai, Europos mokslinių tyrimų politikai ir universitetų tinklų bendradarbiavimui. Šios temos išlieka svarbios siekiant, kad universitetuose kuriamos žinios ir inovacijos prisidėtų prie visuomenei aktualių iššūkių sprendimo“, – apie apsilankymą Prancūzijoje pasakojo VILNIUS TECH rektorius. [caption id="attachment_133293" align="alignnone" width="1180"] VILNIUS TECH rektorius prof. dr. R. Kliukas, Studijų prorektorė prof. dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė ir ATHENA institucinė projekto vadovė doc. dr. A. Radzevičienė (viduryje)[/caption] Kartu su juo į Orleaną vyko ir VILNIUS TECH Studijų prorektorė prof. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė ir ATHENA institucinė projekto vadovė doc. dr. Asta Radzevičienė. Vizito metu taip pat vyko iškilminga Garbės daktaro vardo ir insignijų įteikimo ceremonija. Šis akademinis įvertinimas skirtas trims iškiliems mokslininkams: prof. dr. Ermanno Calzolaio iš Italijos, prof. dr. Peteriui Haringui Bolívarui ir prof. dr. Petrai Reinke iš Vokietijos. Jų moksliniai pasiekimai, profesinis atsidavimas ir tarptautinis bendradarbiavimas reikšmingai prisidėjo prie mokslo pažangos ir tarptautinės mokslinių tyrimų sklaidos. [caption id="attachment_133292" align="alignnone" width="1179"] VILNIUS TECH delegacija lankėsi Orleane[/caption] „Ačiū šeimininkams ir ypatingai – Éric Blond, Orléans universiteto rektoriui, ir mokslo prorektorei Camelia Turcu už svetingumą, kūrybiškumą ir įkvėpimą. Linkėjimai partneriams – ATHENA aljansas yra vienas sėkmingiausių Europos universitetų bendradarbiavimo pavyzdžių!“, – po kelionės dalijosi prof. dr. Romualdas Kliukas. ATHENA – bendradarbiavimas, kuriantis vertę VILNIUS TECH dalyvavimas ATHENA aljanso veikloje stiprina universiteto tarptautinius ryšius ir sudaro sąlygas bendroms iniciatyvoms mokslo, studijų ir inovacijų srityse. Universitetų bendradarbiavimas leidžia telkti skirtingų šalių akademines bendruomenes, dalytis patirtimi ir ieškoti bendrų sprendimų Europos ateičiai svarbiems klausimams. Tokie susitikimai taip pat padeda stiprinti partnerystes ir kurti naujas bendrų mokslinių tyrimų galimybes.
Plačiau
Startavo unikali kartu su MIT įgyvendinama programa RE:CREATE
Startavo unikali kartu su MIT įgyvendinama programa RE:CREATE
Spalio 14–16 d. Pušyno poilsiavietėje Kauno rajone vyksta programos „Rethinking Energy: Combining Research, Economics, and Technology“ (RE:CREATE) atidarymo stovykla. Joje susitinka bandomosios tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės programos dalyviai: studentai, dėstytojai, universitetų atstovai ir RE:CREATE kūrėjai. Programą kartu kuria ir įgyvendina septyni universitetai: Kauno technologijos universitetas, VILNIUS TECH, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Klaipėdos universitetas ir Mykolo Romerio universitetas. Kartu su jais dirba verslo partneriai: AB „Ignitis grupė“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Novian“. Programa įkvėpta Masačusetso technologijos instituto (MIT) „Mens et Manus“ („protas ir ranka“) filosofijos. Dėstytojai čia veikia kaip mentoriai, o studentai – kaip realių energetikos transformacijos sprendimų kūrėjai. Mažiau teorijos, daugiau bendro kūrimo, eksperimentavimo ir sprendimų, kurie turi vertę realiame pasaulyje. [caption id="attachment_133148" align="alignnone" width="2560"] VILNIUS TECH komanda[/caption] VILNIUS TECH programoje atstovauja penki Elektros energetikos inžinerijos studentai: Emilis Eriksonas, Robertas Stasiūnas, Rokas Šadauskas, Timofej Gaivoronskij, Dovilė Greičiūtė. „Nusprendžiau dalyvauti RE:CREATE programoje, nes esu labai motyvuotas ir siekiu įgyti kuo daugiau žinių ir kvalifikacijų. Programa mane labai sudomino dėl to, kad bendradarbiauja net septyni Lietuvos universitetai ir visame pasaulyje pripažintas technologijų universitetas MIT. Man dar labai svarbu, kad prie programos prisideda verslai“, – sakė VILNIUS TECH studentas Robertas. Šią savaitę startavusi stovykla pradeda 15 mėnesių (3 semestrų) 30 ECTS programą, kuri vyks nuo 2026 m. spalio iki 2028 m. sausio. Studentų laukia mišrios studijos: vyks užsiėmimai skirtinguose universitetų miesteliuose bei integruoti, sertifikuojami skaitmeniniai MITx moduliai. „Kiekvienas universitetas ves savo 5 ECTS teminį bloką, o temos apims energijos sistemų transformaciją, tvarų energijos naudojimą, politiką ir reguliavimą, atsinaujinančiosios energetikos infrastruktūros projektavimą, išmaniuosius miestus ir verslumą. Studentai dirbs su realiais, verslo partnerių suformuluotais iššūkiais“, – sako programos kuratorė VILNIUS TECH prof. dr. Sonata Tolvaišienė. [caption id="attachment_133149" align="alignnone" width="1920"] S. Tolvaišienė su VILNIUS TECH studentais[/caption] Kartu su ja dirbantis VILNIUS TECH doc. dr. Audrius Grainys įsitikinęs, kad šioje programoje dėstytojas nebėra tik tas, kuris perduoda žinias. „Esame mentoriai, kurie padeda studentams eiti nuo idėjos iki sprendimo. Džiaugiuosi, kad nuo pirmos stovyklos dienos matau komandas, kurios nebijo eksperimentuoti. Studentai čia dirba su realiais verslo iššūkiais, todėl jų sprendimai nėra tik mokymosi užduotis. Mūsų tikslas yra sukurti tokias studijas, kuriose mažiau teorijos ir daugiau bendro kūrimo“, – sako doc. dr. A. Grainys. Apie programą „MISTI Lithuania“ Masačiusetso technologijų instituto tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programa Lietuvoje skirta skatinti mokslinių ir meninių tyrimų, technologinės plėtros bei inovacijų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Masačiusetso technologijų instituto (JAV, Bostonas). Programos tikslas – skatinti Lietuvos mokslo institucijų, verslo įmonių ir kitų tyrimų organizacijų tarptautinį bendradarbiavimą su MIT, plėtoti MISTI programą Lietuvoje, sudaryti sąlygas kompetencijų stiprinimui ir kurti naujas inovatyvias galimybes abiejų šalių tyrimų ir technologijų srityse. „MISTI Lithuania“ programą įgyvendina Lietuvos konsorciumas. Jo nariai – universitetai, mokslo institutai ir įmonės: VILNIUS TECH, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Ignitis grupė, LTG Grupė, „Northway Biotech“, „Euromonitor International“ ir „Novian“. Konsorciumo veiklą remia Lietuvos mokslo taryba. Masačusetso technologijos institutas (MIT) nuolat yra geriausių pasaulio universitetų sąrašo lyderis, užimantis pirmąją vietą įvairiuose reitinguose jau daugiau nei dešimtmetį. Instituto absolventai yra įkūrę daugiau nei 30 tūkst. įmonių, kurios sukuria apie 4,6 trilijono JAV dolerių metinių pajamų ir daugiau nei 3,3 mln. darbo vietų visame pasaulyje. Tarp MIT absolventų yra daugiau nei 100 Nobelio premijos laureatų, daugybės kitų prestižinių apdovanojimų laimėtojai. Instituto alumnai yra pasaulinio garso lyderiai įvairiose srityse – nuo dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, kompiuterijos, biotechnologijų iki robotikos, energetikos ir ekonomikos.
Plačiau