Nauja daktaro disertacija

Š. m. Gegužės 27 d. 18:10 val. Vadybos katedros lektorės dr. Liudmilos Lobanovos kvietimu Cognizant Lietuva komandų lyderiai Lech Jaroš ir Eglė Butkienė skaitys paskaitą „Vadovavimas komandai naudojant KPI pagrįstą valdymą“. Paskaita vyks lietuvių kalba S3(SRK-I) 108 auditorijoje. Šioje interaktyvioje sesijoje komandų vadovai iš „Cognizant“ pristatys pagrindinius veiklos rodikliais (KPI) pagrįsto valdymo principus ir pasidalins žiniomis, kaip tinkamai parinkti rodikliai gali pakeisti komandų darbo organizavimą. Bus aptarti svarbiausi KPI, tokie kaip produktyvumas, užimtumas ir paslaugų lygio susitarimai (SLA), sužinosite kaip svarbu juos veiksmingai matuoti, kad padidėtų komandų darbo našumas, o operacijų planavimas taptų paprastesnis. Taip pat bus pasidalyta gerąja žmogiškųjų išteklių valdymo praktika ir pristatyti realūs pajėgumų poreikio skaičiavimo pavyzdžiai. Sesijoje taip pat bus aptariamas darbuotojų veiklos valdymas pasitelkiant KPI: kaip nustatyti prasmingus KPI tikslus, kaip aiškiai įvardyti KPI matavimo naudą vadovams ir darbuotojams, kokie įmonėje naudojami įrankiai skirti KPI rezultatams sekti ir peržiūrėti, bei kaip konstruktyviai aptarti veiklos vertinimo rezultatus su darbuotojais. Gausite praktinių patarimų, kaip vesti 1:1 pokalbius, ką „daryti“ ir ko „nedaryti“, taip pat išgirsite realių pavyzdžių ir išmoktų pamokų iš verslo praktikos, vadovaujant komandoms taikant KPI pagrįstą valdymą. Nepraleiskite šios vertingos ir įtraukiančios paskaitos! Paskaitos moderatorė: Dr. Liudmila Lobanova

VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Būsenas išlaikančių mikropaslaugų patikimumo didinimas koordinuotai valdomose konteinerių sistemose“ („Increasing availability of stateful micro-services in orchestrated container systems“), kurią parengė doktorantas Kęstutis Pakrijauskas. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Dalius Mažeika. Disertacija bus ginama viešame Informatikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. gegužės 21 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Būsenas išlaikantys mikroservisai yra esminiai komponentai šiuolaikinėse debesų kompiuterijos aplinkose. Šiame tyrime gilinamasi į kompleksiškumą ir iššūkius, kylančius užtikrinant būsenas išlaikančių mikroservisų pasiekiamumą ir prieinamumą konteinerių koordinuoto valdymo sistemose, tokiose kaip „Kubernetes“ ir „Docker Swarm“. Skirtingai nuo būsenos nelaikančių mikroservisų, būsenas išlaikantieji tvarko duomenis, todėl jų valdymas ir atkūrimas yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau pastangų. Tyrime analizuojamos įvairios egzistuojančios metodikos, skirtos padidinti šių paslaugų patikimumą, įskaitant išteklių optimizavimą, mašininio mokymosi prognozes ir tinkintus planuoklius. Vienas iš svarbių tyrimo dėmesio objektų yra priežiūros darbų poveikis būsenos turinčių mikroservisų prieinamumui. Disertacijoje siūlomas žemos sąsajos, skaidraus mazgų perjungimo metodas, sumažinantis prastovas, grįstas duomenų bazės klientų aktyvumo stebėjimu ir nenaudojamų klientų sesijų nutraukimu. Taip užklausos yra nukreipiamos į kitus mazgus su minimaliu poveikiu klientui. Šis metodas buvo patvirtintas eksperimentu, pasiekiant nereikšmingo dydžio įtaką mazgų perjungimo metu. Kitas svarbus nagrinėjamas aspektas yra būsenas išlaikančių mikroservisų atsparumas staigiai padidėjusiai apkrovai. Siūlomas taisyklėmis paremtas metodas grįstas rašymo užklausų masteliavimu ir apkrovos balansavimu, paskirstant padidėjusį darbo krūvį tarp kelių mazgų. Šis metodas sumažina nepavykusių užklausų skaičių ir pailgina veikimo laiką staigiai ir reikšmingai pakilusios apkrovos sąlygomis, žymiai pagerindamas paslaugų prieinamumą. Eksperimentiniai rezultatai rodo, kad šis metodas leidžia būsenas išlaikantiems mikroservisams atlaikyti padidėjusią apkrovą beveik dvigubai ilgiau nei taikant tradicinius metodus. Taip pat tyrime nagrinėjama įvairių veiksnių, tokių kaip apkrovos intensyvumas, apkrovos balansavimo įrenginio tipas, užklausos ilgis ir ryšio tipas, įtaka duomenų bazių klasterių prieinamumui perjungimo tarp mazgų metu. Išvados rodo, kad apkrovos balansavimo įrenginiai, veikiantys 1-ajame OSI lygyje, užtikrina didesnį prieinamumą, palyginti su apkrovos balansavimo įrenginiais, veikiančiais 4-ajame OSI lygyje. Disertacijos rezultatai buvo paskelbti 4 moksliniuose straipsniuose, iš kurių 2 – recenzuojamuose mokslo žurnaluose, indeksuotuose Web of Science duomenų bazėje, ir pristatyti 2 tarptautinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.