Nauja daktaro disertacija

Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.

Naujoji VILNIUS TECH priėmimų kampanija „Žaidimai ir išradimai“ būsimus studentus kviečia į universitetą pažvelgti kaip į suaugusiųjų žaidimų aikštelę, kurioje savo eksperimentus galima paversti realiomis inovacijomis. Akimirkos, kai žaidimai virsta realiais išradimais, įamžintos įvaizdiniuose klipuose, kuriuos kuriant pasitelktas ne vienas nestandartinis sprendimas.  Pagrindinis vaizdo klipų išskirtinumas – juose, siekiant visiško autentiškumo, nėra nė vieno samdyto aktoriaus: visus herojus įkūnijo, o rodomas inovacijas savo rankomis sukonstravo patys universiteto bendruomenės nariai – studentai, mokslininkai ir dėstytojai. Pasak VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos vadovės Dovilės Juršytės, aktyvus bendruomenės įsitraukimas kuriant kampaniją atspindi universiteto filosofiją ir vertybes. „Žaidimai ir išradimai“ – pirmasis universiteto žingsnis įgyvendinant platesnę TECH KULTŪROS strategiją, kuria siekiama parodyti, kad technologinis mąstymas šiandien tampa universalia kompetencija. Vis dėlto, net DI laikais svarbiausi išlieka žmonės, kurie kelia klausimus ir eksperimentuoja“, – sako D. Juršytė. Tikslas – užfiksuoti žaidybinį momentą  Įvaizdinius kampanijos klipus kūrusios video agentūros „TURBO“ bendraįkūrėjo Airido Šaulio teigimu, sprendimas atsisakyti profesionalių aktorių buvo rizikingas, bet būtinas norint sukurti autentišką atmosferą. „Savanoriškas ir geranoriškas realių dėstytojų ir studentų įsitraukimas klipams suteikia nuoširdumo pojūtį, o institucijai – gyvybingumo. Nors šis sprendimas sukėlė kūrybinių iššūkių, sukurta vertė juos atsvėrė“, – sako kūrėjas. Šioje kampanijoje jo komandai taip pat buvo svarbu išryškinti žaidybinius kūrybinio proceso momentus, kurie sukelia stipriausias emocijas, ir atskleisti TECH KULTŪRĄ.  „Realybėje išradimus dažnai kuria žmonės, sėdintys prie kompiuterių. Tai – daugiausiai protinis darbas, kuris gali atrodyti nuobodžiai. Mūsų tikslas buvo atrasti tuos žaismingus akcentus, sukelti intrigą ir papasakoti istorijas. Pavyzdžiui, krepšinio kamuolys visuomet įkrenta, ir tik pabaigoje paaiškėja, koks techninis sprendimas už to slypi.  TECH KULTŪRA – tai gebėjimas technologijas pritaikyti įvairiuose kontekstuose ir skirtingose disciplinose. Mums, kaip VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto absolventams, visada buvo svarbu, kad technologijos persipintų su kūrybiškumu“, – dalijasi A. Šaulys.  Šis projektas jam tapo savotišku sugrįžimu namo, kur nestigo erdvės bandymams ir mėgėjiškiems projektams, prisidėjusiems prie jo profesinio kelio. „Yra labai įdomu grįžti į universitetą ir pamatyti jo progresą. Tai palyginčiau su augančiu vaiku – kai matai jį kiekvieną dieną, dažnai nepastebi tų mažų žingsnių į priekį, priešingai nei tada, kai jį matai retai. Ši kampanija leido parodyti universitetą tokį, kokį matome dabar – atvirą erdvę, kurioje technologinis mąstymas atsiskleidžia natūraliai“, – dalijasi klipų kūrėjas. Išradimai, gimę universiteto laboratorijose Vienas įspūdingiausių kampanijos akcentų – robotų rankų lenkimo varžybos. Tai – ne specialieji efektai, o realus VILNIUS TECH Mechatronikos ir robotikos laboratorijos inovatorių darbas. Laboratorijos vedėjas Mantas Makulavičius kartu su dviem studentais kelias savaites praleido programuodami pramoninius robotus, kad šie imituotų žmogaus judesius. Didžiausiu iššūkiu jis įvardija sinchroniškumą – net menkiausias programavimo netikslumas galėjo sugadinti natūralaus judesio iliuziją. „Įgyvendinant idėją reikėjo sujungti kūrybiškumą su inžinerija: programuoti trajektorijas, derinti robotų tarpusavio veikimą, judėjimo greičius, reakcijas į kito roboto veiksmus“, – pasakoja M. Makulavičius. Tokie projektai, anot jo, geriausiai parodo, kad universitetas teikia ne tik sausas teorines žinias – čia studentai mokosi kurti, eksperimentuoti, spręsti problemas ir dirbti su technologijomis, kurios naudojamos realiame gyvenime. „Mano tikslas buvo ne tik parodyti pačius robotus kaip sudėtingą techninį sprendimą, bet ir sukurti įtraukiančią demonstraciją, kuri būsimiems studentams parodytų, ką realiai galima išmokti universitete.  Kai jaunas žmogus pamato realiai veikiančius robotus, jis supranta, kad tai nėra tolima ar nepasiekiama sritis – tai yra tai, ko galima išmokti ir ką galima kurti pačiam. Tai motyvuoja mus rodyti universiteto potencialą per modernius, praktiškus sprendimus“, – teigia projekto vadovas. Filmavimo aikštelė – geriausia paskaita Prie kampanijos pasiruošimo darbų prisidėjusi KIF Pramogų prodiusavimo studentė Amelija Žakšauskaitė pasakoja, kad šis projektas jai tapo neįkainojama profesine praktika. Iš pradžių prisidėjusi prie savanorių „aktorių“ paieškos ir organizacinių darbų, galiausiai pati atsidūrė filmavimo aikštelėje. „Pasisiūliau nusifilmuoti masinėje scenoje ir tai buvo puiki patirtis – pavyko pamatyti dalykų, kurių niekada nebuvau mačiusi. Įdomiausia, kad tai, apie ką kalbėdavome per paskaitas, galėjau pamatyti gyvai. Tai padėjo geriau suprasti, kaip realybėje vyksta operatoriaus, režisieriaus darbas. Manau, tai buvo puiki profesinė patirtis tiek man, tiek kitiems bendrakursiams“, – pasakoja studentė. Ji priduria, kad galimybė prisidėti prie universitetui svarbių projektų – ne tik puiki proga įgyti praktinių žinių, bet ir užmegzti stipresnį ryšį su universiteto bendruomene.  „Tik įstojusi į VILNIUS TECH supratau, kad bendruomenė čia yra linkusi bendrauti ir bendradarbiauti su studentais. Kiekviena iniciatyva, prie kurios prisijungiau, man leido geriau į ją įsilieti, todėl esu be galo dėkinga, kad mano iniciatyva visada pastebima“, – šypsosi A. Žakšauskaitė.