Stojantiesiems

Nauja daktaro disertacija

Sausio 26, 2024
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija, tema „Transporto infrastruktūros bituminės dangos karštojo regeneravimo asfalto maišytuve technologijos procesų valdymo tobulinimas“, kurią parengė VILNIUS TECH doktorantas Mindaugas Martišius. Disertacija rengta 2017–2023 metais. Disertacija ginama eksternu. Mokslinis konsultantas – prof. habil. dr. Henrikas Sivilevičius.

Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2024 m. sausio 26 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto SRA-I posėdžių salėje.

Disertacijos darbo aktualumas yra susijęs su kartotiniu senos bituminės kelio dangos panaudojimu gaminant naujus asfalto mišinius. Tikslas yra pateikti mokslinį įvertinimą dėl senos bituminės kelio dangos remonto metu susidarančių asfalto granulių pakartotinio panaudojimo, jas tinkamai paruošiant pridėjimui į naujų asfalto mišinių gamybą bei šiuos mišinius gaminant. Rengiant darbą buvo kompleksiškai ištirtas senos kelio bituminės dangos pakartotinio naudojimo ūkis Lietuvoje, susidarančių pakartotinai naudojamų dangų technologiniai paruošimo ir pridėjimo asfalto gamybos metu būdai ir principai. Kiekybiškai įvertinta technologinių procesų įtaka gaminamo mišinio savybių kaitai. Šiam tikslui pasiekti išanalizuoti mokslo darbai, atliktas skaitinis modeliavimas ir eksperimentiniai tyrimai. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai, santrauka anglų kalba ir vienas priedas. Įvadiniame skyriuje pateikta tiriamoji problema, darbo aktualumas ir tyrimų objektas. Formuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos. Pirmajame skyriuje išanalizuoti mokslo darbai, susieti su senos asfalto dangos pakartotiniu panaudojimu. Aptariami naudojami būdai ir priemonės, skirti padidinti naudotos asfalto dangos pakartotinį naudojimą ir šio naudojimo ekonominis efektas. Nagrinėjama senos asfalto dangos pakartotinio naudojimo strategija. Antrajame skyriuje pateikiama ekspertų nuomonių suderinamumas ir išgryninamas šalyje asfalto dangos regeneravimo santykinį kiekį didinančių veiksnių reikšmingumas, norminių dokumentų analizė, strategijos grėsmių ir iš jų kylančių iššūkių analizė. Išanalizuoti ir susisteminti senos asfalto dangos pridėjimo skirtinguose gamybos etapuose asfalto gamykloje būdai. Pateiktas karštojo regeneravimo metu vykstančių vandens garinimo matematinis modelis. Trečiajame skyriuje pateikiami eksperimentinių tyrimų rezultatai, aptarti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo būdai. Nagrinėjami ir vertinami asfalto dangos asfalto maišytuve technologijos parametrai ir jų pagerinimo susistemintieji būdai. Disertacijos tema paskelbti šeši straipsniai: trys – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę ir turinčiame citavimo rodiklį, du – tarptautinių konferencijų leidiniuose, referuojamuose kitų tarptautinių duomenų bazių leidiniuose (Elsiever, Springer), vienas – tarptautinės konferencijos referuojame leidinyje.

Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau