Stojantiesiems

Nauja daktaro disertacija

Gegužės 31, 2024
VILNIUS TECH didžiuojasi doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija anglų kalba, tema „Assessment of Blockchain’s Impact on Crowdfunding“, kurią parengė doktorantė Santautė Venslavienė. Disertacija rengta 2019–2024 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – prof. dr. Jelena Stankevičienė.

Disertacijos tema lietuvių kalba: „Blokų grandinės poveikio sutelktiniam finansavimui vertinimas“.

Disertacija bus ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2024 m. gegužės 31 d. 13 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto SRA-I posėdžių salėje.

Per 2008 m. pasaulinę finansų krizę bankrutavo daug didelių bankų pažangiausiose pasaulio ekonomikose, todėl didžiausios finansinės institucijos tapo nebepatikimos. Be to, pasitikėjimą sugriovė ir pasikartojantys įsilaužimo į kompiuterių sistemas atvejai. Todėl decentralizuotos sistemos, tokios kaip blokų grandinės technologija, tapo labai patrauklios. Pastaruoju metu sutelktinis finansavimas ir blokų grandinės technologija, būdami labai svarbūs finansinių technologijų (angl. fintech) pramonės segmentai, gali sutrikdyti tradicinį finansinį tarpininkavimą ir tapti alternatyvomis naujoms įmonėms finansuoti. Neseniai blokų grandinės technologija pagrįstas sutelktinis finansavimas tapo reikšmingu ekonominiu reiškiniu ir svarbiu verslo finansavimo metodu. Blokų grandinė gali padėti sutelktiniam finansavimui visiškai eliminuoti finansinius tarpininkus, sumažinti išlaidas ir sandorių dokumentaciją. Pagrindinis šio darbo tikslas – sukurti ir empiriškai patikrinti integruotą modelį, skirtą įvertinti, kokį poveikį blokų grandinė daro sutelktiniam finansavimui, ir kurio taikymas leistų priimti racionalius ekonominius ir investicinius sprendimus. Taigi buvo pasiūlyta teorinė blokų grandinės poveikio sutelktiniam finansavimui vertinimo sistema. Sistemoje rekomenduojama įvertinti blokų grandinės poveikį investuotojų ir sutelktinio finansavimo platformų požiūriu. Be to, pasiūlytas naujas blokų grandinės poveikio sutelktiniam finansavimui vertinimo modelis apima tokias modeliavimo priemones kaip ARIMA – sutelktinio finansavimo pajamoms prognozuoti, VASMA ir modifikuoto VASMA-L kriterijų svorių metodų, kuriuose atsižvelgiama į WASPAS-SVNS (subjektyvųjį) ir informacijos entropijos (objektyvųjį) svorius, taikymą. Modifikuota VASMA-L kriterijų svorių nustatymo metodika yra naujovė mokslinėje literatūroje, nes ji buvo sukurta formuluojant šį tyrimą. Pagal šią metodiką, modifikuotą VASMA-L kriterijų svėrimo metodiką galima taikyti didelėms kriterijų aibėms, išskaidant jas į mažesnius poaibius, o vėliau lyginant rezultatus visus kartu, kad būtų gauti svarbiausi visos kriterijų aibės veiksniai. Šiame tyrime buvo įgyvendintas ir išbandytas praktinis vertinimo modelio tinkamumas blokų grandinės poveikiui sutelktiniam finansavimui vertinti ir empirinio tyrimo metodika. Rezultatai rodo, kad blokų grandinės technologija daro įtaką sutelktinio finansavimo platformoms ir jų techninei struktūrai, o investuotojai, investuodami į sutelktinio finansavimo kampanijas, nemato didelio blokų grandinės technologijos poveikio skirtumo. Galiausiai šis tyrimas įrodo, kad blokų grandinės technologija gali padėti sutelktinio finansavimo platformoms.

Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau