Nauja VILNIUS TECH elektroninė knyga

Moterų vadovaujami giliųjų technologijų (angl. deep tech) startuoliai kviečiami teikti paraiškas Europos Sąjungos finansuojamai programai „Women TechEU 2“. Ši iniciatyva skirta stiprinti moterų verslumą technologijų srityje, skatinti inovacijų plėtrą ir padėti perspektyviems startuoliams pasirengti tolimesniam augimui bei papildomo finansavimo pritraukimui. Atrinkti programos dalyviai gaus 75 000 eurų dotaciją bei galimybę dalyvauti šešių mėnesių trukmės individualiai pritaikytoje verslo plėtros programoje. Jos metu startuoliams bus teikiamos mentorystės, konsultavimo ir mokymų paslaugos, padėsiančios spartinti verslo augimą ir stiprinti konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Bendras programos „Women TechEU 2“ biudžetas siekia 12 mln. eurų. Planuojama finansuoti 160 moterų vadovaujamų startuolių iš visos Europos. Paraiškų teikimo tvarka Naujojo kvietimo paraiškų teikimo procesas vyksta dviem etapais. Pirmiausia pareiškėjai turi pateikti tinkamumo vertinimo paraišką (Eligibility Strand), kurios metu tikrinama, ar startuolis atitinka programos reikalavimus. Tinkamais pripažinti pareiškėjai bus pakviesti teikti išsamią paraišką (Full Proposal). Tinkamumo vertinimo etapas prasidėjo 2026 m. birželio 1 d. Paraiškos priimamos nuolat, o vertinimas vykdomas kas savaitę – paraiškų pateikimo terminas yra kiekvieną antradienį iki 18.00 val. (17.00 val. CEST). Pirmasis terminas – 2026 m. birželio 30 d., galutinis – 2027 m. liepos 13 d. Tinkamumo vertinimo rezultatai pareiškėjams pateikiami ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo paraiškos pateikimo termino. Kas gali dalyvauti? Programa skirta moterų vadovaujamiems ankstyvosios stadijos giliųjų technologijų startuoliams. Norint pretenduoti į finansavimą, turi būti įvykdytos šios sąlygos: bent viena startuolio įkūrėja arba bendrakūrėja yra moteris, moteris eina aukščiausio lygio vadovaujančias pareigas (generalinės direktorės, technologijų direktorės ar kitas lygiavertes pareigas), moterims priklauso ne mažiau kaip 25 proc. įmonės akcijų. Programos tikslai „Women TechEU 2“ siekia: skatinti moterų verslumą giliųjų technologijų srityje, padėti inovatyviems startuoliams plėstis ir pritraukti papildomą Europos Sąjungos finansavimą, stiprinti Europos inovacijų ekosistemas, remti naujų technologijų kūrimą ir komercializavimą. Potencialūs pareiškėjai raginami iš anksto susipažinti su paraiškų teikimo gairėmis ir nelaukti paskutinės paraiškų pateikimo dienos. Daugiau informacijos rasite čia: https://womentecheurope.eu/active-calls/ 

VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Maisto nuostolių ir atliekų vertinimo maisto tiekimo grandinėje sistema: lietuvos atvejis“ („A framework for assessing food loss and waste along the food supply chain: the case of Lithuania“), kurią parengė doktorantė Ovidija Eičaitė. Disertacija rengta 2025–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – dr. Tomas Baležentis. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 11 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Maisto nuotoliai ir atliekos yra pasaulinė problema. Prarandant ir iššvaistant maistą, neefektyviai panaudojami ištekliai, didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir finansiniai nuostoliai visoje maisto tiekimo grandinėje, taip pat ribojamos pastangos siekti maisto pakankamo užtikrinimo. Jungtinės Tautos yra nustačiusios Darnaus vystymosi tikslą 12.3, kuriuo iki 2030 m. siekiama per pusę sumažinti pasaulinį maisto švaistymą mažmeniniu ir vartotojų lygmeniu ir sumažinti maisto nuostolius gamybos ir tiekimo grandinėse. Šiam tikslui įgyvendinti būtinas išsamus maisto nuostolių ir atliekų įvertinimas ir sistemingas duomenų rinkimas visuose maisto tiekimo grandinės etapuose. Šioje disertacijoje parengta ir pritaikyta maisto nuostolių ir atliekų vertinimo pagrindiniuose Lietuvos maisto tiekimo grandinės etapuose sistema. Vertinimo sistemoje aiškiai apibrėžta, kas yra laikoma maisto nuostoliais ir atliekomis, nustatyta vertinimo apimtis ir pateikta metodika jiems kiekybiškai įvertinti ir analizuoti, pagrįsta pirminių duomenų rinkimu, naudojant anketines apklausas pirminėje gamyboje, maisto pramonėje ir mažmeninėje prekyboje bei maisto atliekų dienoraščius namų ūkiuose. Taikant parengtą vertinimo sistemą, pirmą kartą gauti išsamūs maisto nuostolių ir atliekų įverčiai Lietuvos žemės ūkyje, maisto pramonėje ir namų ūkiuose bei tikslesni nei anksčiau nustatyti maisto atliekų įverčiai mažmeninėje prekyboje. Rezultatai rodo, kad maisto nuostolių įverčiai pirminėje gamyboje labai skiriasi priklausomai nuo produktų – nuo mažiau kaip 1 proc. pienui iki 20,1 proc. burokėliams. Augalininkystėje nuostoliai daugiausia susidaro dėl aplinkos veiksnių ir griežtų vartotojų ar pirkėjų reikalavimų, o gyvulininkystėje gyvūnų dažniausiai netenkama dėl ligų. Maisto pramonėje kasmet prarandama 10,9 tūkst. tonų tinkamo žmonėms vartoti maisto, arba 4 kg vienam gyventojui per metus, daugiausia dėl problemų, susijusių su perdirbimo operacijomis, ir produktų neatitikties komerciniams standartams. Mažmeninėje prekyboje kasmet susidaro 36,4 tūkst. tonų maisto atliekų, arba 13 kg vienam gyventojui per metus, daugiausia dėl maisto pasibaigusio galiojimo termino ir sugedimo. Namų ūkiuose vidutiniškai per metus vienam gyventojui tenka 74,5 kg valgomo maisto atliekų, ir pagrindinės maisto švaistymo priežastys – maisto sugedimas ir per didelis paruošto bei patiekto maisto kiekis. Šiame tyrime gauti maisto nuostolių ir atliekų įverčiai pagrindiniuose Lietuvos maisto tiekimo grandinės etapuose nustato atskaitos tašką, taip sudarant galimybes stebėti pokyčius ir atlikti tikslesnius ir labiau palyginamus vertinimus, laikui bėgant. Be to, šie įverčiai suteikia empirinį pagrindą, rengiant ir vertinant priemones, skirtas maisto nuostoliams ir atliekoms mažinti. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.