Stojantiesiems

Naujame VGTU AGAI Treniruoklių ir laboratorijų korpuse – XIII-oji mokslinė konferencija „Aviacija 2017“

Balandžio 14, 2017
Šią savaitę naujame Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) Treniruoklių ir laboratorijų korpuse vyko XIII-oji mokslinė konferencija „Aviacija 2017“. Ir, nors aviacijos pasaulyje lietus nieko gera nežada, tačiau vakar jis nesutrukdė į konferenciją susirinkti gausiam VGTU bendruomenės bei aviacijos verslo atstovų būriui. 
 
Konferencijoje aviacijos bendruomenės nariai, VGTU AGAI mokslininkai ir studentai perskaitė daugiau nei 50 pranešimų įvairiomis temomis, susijusiomis su orlaiviais, jų konstrukcijomis, projektavimu, skydžių valdymo technologijos ir kt. Naują infrastruktūrą apžiūrėjo bei konferencijos atidaryme dalyvavo Civilinės aviacijos administracijos direktorius Joris Gintilas, VĮ Oro navigacija l.e. generalinio direktoriaus pareigas Mindaugas Gustys, VĮ Oro navigacija Strateginės plėtros direktorius dr. Vaidotas Kondroška, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Aviacijos valdybos viršininkas Deividas Kaminskas
 
Konferenciją atidarė VGTU mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys bei VĮ Oro navigacija l.e.p. generalinis direktorius Mindaugas Gustys. Plenariniame posėdyje savo patirtimi ir įžvalgomis apie antžeminio aptarnavimo sektorių aviacijos industrijoje pasidalino UAB „Litcargus“ generalinis direktorius Saulius Batavičius. Apie kuriamus saulės energija varomus bepiločius skraidančius aparatus ir iš jų gimstančias naujas idėjas papasakojo AGAI Avionikos mokomosios laboratorijos vedėjas Aleksandr Lapušinskij. Vykdomus mokslinius tyrimus ir gautus jų rezultatus pristatė VGTU mokslinės bendruomenės nariai – dr. Vytautas Rimša, dr. Vytautas Paulauskas ir doktorantai Ramūnas Kikutis, Anrieta Dudoit bei Laurynas Mačiulis. Plenarinis posėdis baigėsi įspūdingu lakūno-konstruktoriaus Vytauto Radavičiaus pristatymu, kuriuo jis pademonstravo savo konstruojamą sraigtasparnį. 

Galerija

Panašios naujienos

Konferencijoje „Kurkime ateitį kartu su VILNIUS TECH ’26“ – moksleivių tyrimai, išradimai ir praktiniai sprendimai
Konferencijoje „Kurkime ateitį kartu su VILNIUS TECH ’26“ – moksleivių tyrimai, išradimai ir praktiniai sprendimai
VILNIUS TECH vyko moksleivių projektinių darbų pristatymo konferencija „Kurkime ateitį kartu su VILNIUS TECH ’26“, subūrusi jaunuosius tyrėjus, kūrėjus ir inovatorius iš visos Lietuvos. Visus metus beveik 60 moksleivių komandose arba po vieną atliko įvairius tyrimus, analizes, gilino žinias įvairiose mokslo srityse, ugdė gebėjimus praktiškai spręsti aktualias problemas bei lavino kūrybiškumą. Jaunieji mokslininkai projektus pristatė keturiose kryptyse – gamtos mokslų, inžinerijos, matematikos ir socialinių mokslų bei technologijų, menų ir kūrybos. Darbuose atsiskleidė platus temų spektras – nuo technologinių sprendimų ir aplinkosauginių tyrimų iki kūrybinių interpretacijų bei biologinių eksperimentų. Projektus vertino komisija, kurią sudarė Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) Fizikos katedros vedėja doc. dr. Milda Pečiulienė, Elektronikos fakulteto (EF) studijų prodekanas, Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros doc. dr. Martynas Šapurov, Plėtros projektų skyriaus vedėjas, Verslo vadybos fakulteto (VVF) Finansų inžinerijos katedros asistentas dr. Grigorij Žilinskij bei FMF Grafinių sistemų katedros docentė doc. dr. Ingrida Leščauskienė. Projektuose – praktiniai sprendimai, sudėtingi tyrimai ir išradimai  Technologijų, menų ir kūrybos kryptyje pristatyti projektai nagrinėjo itin skirtingas temas: vieni mokiniai analizavo biomimikrijos pritaikymą hipergarsinio orlaivio fiuzeliažo konstrukcijoje, kiti tyrinėjo matematikos ir muzikos sąsajas ar kūrė matematinius fraktalus. Tarp darbų buvo ir istorinių fotografijų atkūrimo, šachmatų figūrų maketavimo bei aplinkos tematikos projektų. Kūrybiškumu išsiskyrė ir komisijos geriausiu šioje srityje pripažintas projektas projektas „Ateities anatomija šešėliuose“, kuriame Vilniaus Žemynos gimnazijos mokiniai meninėmis priemonėmis interpretavo žmogaus ir technologijų santykį ateityje. Inžinerijos kryptyje mokiniai ieškojo praktinių technologinių sprendimų ir pristatė atliktus tyrimus. Vieni konstravo aplinkos akustinės taršos matavimo įrenginį, kiti analizavo atominio laikrodžio reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje. Taip pat pristatytas išmanus spintelės užraktas bei laboratorinis mini šaldytuvas. Šioje kategorijoje geriausiai įvertintas Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos moksleivių sukurtas projektas „Gėrimų dozatorius“. Matematikos ir socialinių mokslų kryptyje moksleiviai gilinosi į finansinio raštingumo bei geometrijos temas. Šioje srityje daugiausia komisijos balsų sulaukė Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos moksleivės projektas „Matematinis požiūris į skolinimąsi“, kuriame analizuoti skolinimosi principai ir jų poveikis finansiniams sprendimams.  Gamtos mokslų kryptyje dominavo eksperimentiniai ir aplinkosauginiai tyrimai. Mokiniai tyrė maisto produktų cukraus kiekį, vandens rūgštingumą bei nitratų koncentraciją daržovėse, taip pat fermentų aktyvumą, gilinosi į tekstilės atliekų tvarkymą, drabužių termoizoliacines savybes ir vandens druskingumo įtaką augalams. Šioje kategorijoje laimėjo Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos moksleiviai, atlikę akustinės aplinkos kartografavimą. Specialų dėstytojų komisijos prizą pelnė Vilniaus Užupio gimnazijos moksleivės projektas „Drugelio metamorfozės“. „MERGINOS TECH“ atstovės pasirinkimu tapo Vilniaus Žirmūnų gimnazijos mokinės projektas „Natūralaus ir sintetinio plauko makiažo šepetėlių įtaka bakterijų kolonijų kiekiui“, o „Ateities inžinerijos“ atstovas specialų prizą skyrė Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos moksleivio projektui „Išmanus spintelės užraktas“.
Plačiau