Stojantiesiems

Naujas VGTU ir Vilniaus savivaldybės projektas – paslaugų kokybę vertins per emocijas

Vasario 4, 2020

Kaip jaučiatės atėję į Vilniaus miesto savivaldybę ir kokios nuotaikos išeinate – nuo vasario 3 d. savivaldybės svečių emocijų pokyčius matuoja Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ROCK projekto komanda. Sostinės pagrindiniame paslaugų centre Konstitucijos pr. 3 įrengti 4 jutikliai, fiksuojantys lankytojų fiziologinius duomenis prie pagrindinių įėjimų į pastatą.

„Pilotinio projekto metu bus ne tik naudojami emocijas fiksuojantys jutikliai, bet specialiais algoritmais apdorojus nuasmenintus duomenis bus siekiama suprasti, kaip savivaldybėje teikiamų paslaugų kokybė susijusi su bendra čia esančių darbuotojų, miestiečių bei miesto svečių emocine būkle ir kaip ją lemia žmogų supanti aplinka ir pojūčiai. Tokie tyrimai pasaulyje nėra naujovė, tačiau tobulinant jų atlikimo metodus jie vis tiksliau leidžia realiai išmatuoti, kaip teikiamos paslaugos susijusios su nuotaikos pokyčiu, ir stebėti, kaip sprendimai sukurti laimingesnę aplinką pasiteisina praktiškai“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėja IT klausimais, ROCK projekto darbo grupės narė Eglė Radvilė.

Tyrimas skirtas padėti savivaldybei susikurti patogesnę, geriausiai gyventojų ir miesto svečių poreikius atitinkančią aplinką ir pasiūlyti tikslesnį paslaugų spektrą. Taip pat svarbu bus sužinoti, kokie veiksniai daro įtaką žmonėms (darbuotojams, klientams, interesantams, lankytojams, svečiams ir kitiems), apsilankiusiems savivaldybės pastate, kaip keičiasi jų emocijos išeinant.

Specialios įrangos pagalba bus fiksuojamos asmenų, patenkančių į vaizdo stebėjimo lauką, emocijos (linksmas, nuliūdęs, piktas, nustebęs, pasibaisėjęs, pasišlykštėjęs, neutralus būvis; taip pat valentingumas ir sužadinimas), afektines būkles (nuobodulio, susidomėjimo ir painiavos), fiziologinius duomenis: vidutinė praeivių sudėtis pagal lytį ir amžiaus grupes, pulsas, kvėpavimo dažnis.

Unikalaus ROCK projekto Vilniaus komanda savo sprendimais  jau ne kartą nustebino ne tik kolegas iš kitų Europos miestų. Sostinės gyventojai ir svečiai turėjo galimybę jutiklius išbandyti esamuoju laiku – jų emocijomis, atspindėtomis spalvomis, buvo apšviestas Trijų Kryžių paminklas per sostinės gimtadieniui skirtą šviesų festivalį. Tuo komanda neapsiriboja –  toliau plečia šio projekto panaudojimo sritis, o naujausia iš jų – sostinės teikiamų paslaugų kokybės matavimas.


Jau daugiau nei dvejus metus įgyvendinamo ROCK projekto komanda tiki, kad naudojant neuroanalitikos sistemos jutiklius sukaupta nuasmeninta informacija ateityje galėtų praversti ne tik miesto planavimo specialistams ar vertinant savivaldybės paslaugų kokybę, ja galėtų pasinaudoti  kuriantys individualizuotas paslaugas verslo atstovai. Šie duomenys galėtų padėti ieškant sprendimų, kaip suaktyvinti tam tikras Senamiesčio vietas ar kokioms žmonių grupėms ir kokiu metu geriausia siūlyti vienas ar kitas paslaugas.

Šiuo metu jau kuriama skaitmeninė programa, skirta vilniečių laimės rodikliui suskaičiuoti. Pirmieji bandymai  pavyko –  realiu laiku kas tris sekundes skaičiuojama vidutinė 6 miesto vietų laimės išraiška. Taip pat artimiausiu metu bus galima pamatyti ir paskutinių metų, mėnesių, dienų bei valandų (pagal dienos cirkadinį ciklą) vidutinę, 6 miesto vietų žiemos metus ir 8 vietų vasaros laikotarpiu, laimės išraišką.

Pastaba: Visi tyrimo metu surinkti duomenys yra nuasmeninti ir nepažeidžia bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir kitų asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų. Vaizdo stebėjimo įrangos perduodamas vaizdas nėra įrašomas.

Projektą įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybė kartu su VGTU mokslininkais.

Galerija

Panašios naujienos

Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Artėjanti vasara dvyliktokams reiškia ne tik ilgai lauktas atostogas, bet ir vieną svarbiausių gyvenimo etapų. Valstybiniai brandos egzaminai, o iškart po jų – stojimai į aukštąsias mokyklas daugeliui tampa nemenku išbandymu. Bendrojo priėmimo sistema abiturientams dažnai primena painų labirintą, kuriame nesunku suklysti net dėl smulkmenų. Ką apie 2026 metų stojimus būtina žinoti kiekvienam abiturientui, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai ir kaip jų išvengti, DELFI pasakojo VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. [caption id="attachment_118183" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Svarbiausi 2026 m. stojimų terminai Pagrindinė stojimų sistema Lietuvoje – nacionalinė stojimų platforma LAMA BPO. Ji startuoja jau pačioje vasaros pradžioje, o visas priėmimo procesas vyksta keliais etapais: Pirmasis pagrindinis etapas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki liepos 23 d. Šiuo laikotarpiu stojantieji gali teikti, keisti ir koreguoti savo prašymus. Pirmasis papildomas etapas vyks rugpjūčio 4–7 d. Jis truks vos kelias dienas, o prašymų sąrašą reikės pildyti iš naujo. Antrasis papildomas etapas: paskutinė galimybė stoti – rugpjūčio 14–17 d. „Prašymus galima pildyti, keisti, koreguoti ar net stabdyti tiek anksčiau, tiek vėliau. Jeigu po pirmojo etapo, kuriame išdalinama daugiausia valstybės finansuojamų vietų, rezultatas netenkina arba nepavyksta įstoti ten, kur norėjote, lieka dar du papildomi etapai. Vis dėlto geriausia suskubti jau pirmajame etape – tuomet galimybės didžiausios. Vėliau dar galima „įšokti į važiuojantį traukinį“, tačiau rizika gauti ne visai tokį rezultatą, kokio tikitės, tampa gerokai didesnė“, – sako dr. J. Rožėnė. VILNIUS TECH atstovė pastebi, kad stojimų įkarštis jaučiamas dar pavasarį – sparčiai auga konsultacijų poreikis, o prie viešų pristatymų ir informacinių renginių aktyviai jungiasi ne tik moksleiviai, bet ir jų tėvai, mokytojai bei karjeros specialistai. Dažniausios abiturientų klaidos Nors apie stojimo tvarką kalbama daug, kasmet moksleiviai suklumpa tose pačiose vietose. Dr. J. Rožėnė išskiria kelias dažniausias klaidas, kurių galima išvengti skyrus šiek tiek daugiau laiko ir atidumo. Viena jų – delsimas pildyti prašymą. „Daugelis galvoja, kad jei sistema atvira beveik du mėnesius, skubėti nėra kur. Tai – klaida. Prisijungti verta iškart sistemai atsidarius – taip moksleivis susipažįsta su aplinka, gali ramiai įkelti papildomas veiklas, už kurias skiriami papildomi balai. Be to, LAMA BPO sistemoje vyksta registracija į stojamuosius egzaminus, kuriuos praleidus kelias į tam tikras programas užsidaro. Čia pasitaiko ir kuriozų: stojantieji kartais sumaišo miestus ar datas ir užsiregistruoja egzaminui Kaune, nors planavo laikyti Vilniuje“, – pasakoja pašnekovė. Pasak jos, būtina atkreipti dėmesį ir į raides NL bei I, žyminčias nuolatines ir ištęstines studijas, nes nuo jų priklauso, kaip bus išdėstytos paskaitos ir kiek metų truks mokslas. Galiausiai dr. J. Rožėnė ragina būsimus studentus nepasiduoti vien skambiems programų pavadinimams ir atidžiai patikrinti kitas prie programos kodo pažymėtas detales – pavyzdžiui, ar pasirinkta programa suteikia universitetinį bakalaurą, ar profesinį bakalaurą, įgyjamą kolegijoje. Konkursinių balų subtilybės Stojant į aukštąsias mokyklas taikomi minimalūs stojimo reikalavimai. Pretenduojantys į universitetines studijas, išskyrus menus, privalo turėti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei trečio laisvai pasirinkto VBE įvertinimų aritmetinį vidurkį, ne mažesnį nei 50 balų. Stojantiems į kolegijas kartelė kiek žemesnė – reikalingas bent 41 balo vidurkis. Konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių sudedamųjų dalių, tačiau jų svoris priklauso nuo pasirinktos studijų krypties. „Jeigu pretenduojate į technologijų, inžinerijos, matematikos ar informatikos studijas, matematikos egzaminas sudarys net 40 proc. konkursinio balo. Socialiniuose moksluose daugiau svorio tenka lietuvių kalbai. Abiturientai kartais sutrinka manydami, kad nepasirinkę fizikos negali stoti į inžineriją. Tačiau iš tiesų galima įstoti ir išlaikius geografijos, informacinių technologijų ar kitus egzaminus – sistema automatiškai parinks stojančiajam palankiausią, aukščiausią įvertinimą“, – aiškina dr. J. Rožėnė. Šių dienų tendencijos: kas populiaru 2026-aisiais? Technologijų amžius diktuoja ir naujas stojimų tendencijas. Pasak VILNIUS TECH atstovės, šiemet išankstiniuose stojimuose fiksuojamas itin didelis susidomėjimas dirbtinio intelekto bei kibernetinio saugumo studijų programomis. Tarp populiariausių pasirinkimų išlieka ir klasikinės informatikos bei programavimo studijos. Vis dėlto jaunimą traukia ne tik technologijos. Vis daugiau dėmesio sulaukia kūrybinės industrijos ir tarpdisciplininės studijų programos, tokios kaip medicinos ar renginių inžinerija, kurios leidžia išsiskirti darbo rinkoje. Dr. J. Rožėnė pabrėžia, kad sėkminga karjera prasideda dar studijų metais, o vien lankyti paskaitas šiandien jau nebepakanka. Anot jos, didelę studijų dalį sudaro savarankiškas darbas, praktinės patirtys ir papildomų galimybių paieška. „Universitete yra numatyta, kiek kartų atliksite pažintines, gamybines ar profesines praktikas. Tačiau jei norite tapti labai geru specialistu, verta „šešėliuoti“ įvairių sričių profesionalus, imtis papildomų veiklų ir dėti daugiau pastangų. Tuomet baigus studijas ir rašant pirmąjį gyvenimo aprašymą jau turėsite realių patirčių“, – pataria specialistė. Galiausiai abiturientams, kuriems pildant prašymus kyla klausimų, pašnekovė rekomenduoja nebijoti kreiptis pagalbos – visą vasarą konsultacijas teikia tiek LAMA BPO specialistai, tiek aukštųjų mokyklų priėmimo skyriai. Šis tekstas buvo publikuotas portale DELFI.
Plačiau