Stojantiesiems

Naujas VGTU ir Vilniaus savivaldybės projektas – paslaugų kokybę vertins per emocijas

Inovacijos ir pasiekimai Naujienos Naujienos - mano.vilniustech.lt VILNIUS TECH Naujienų portalas Vasario 4, 2020

Kaip jaučiatės atėję į Vilniaus miesto savivaldybę ir kokios nuotaikos išeinate – nuo vasario 3 d. savivaldybės svečių emocijų pokyčius matuoja Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ROCK projekto komanda. Sostinės pagrindiniame paslaugų centre Konstitucijos pr. 3 įrengti 4 jutikliai, fiksuojantys lankytojų fiziologinius duomenis prie pagrindinių įėjimų į pastatą.

„Pilotinio projekto metu bus ne tik naudojami emocijas fiksuojantys jutikliai, bet specialiais algoritmais apdorojus nuasmenintus duomenis bus siekiama suprasti, kaip savivaldybėje teikiamų paslaugų kokybė susijusi su bendra čia esančių darbuotojų, miestiečių bei miesto svečių emocine būkle ir kaip ją lemia žmogų supanti aplinka ir pojūčiai. Tokie tyrimai pasaulyje nėra naujovė, tačiau tobulinant jų atlikimo metodus jie vis tiksliau leidžia realiai išmatuoti, kaip teikiamos paslaugos susijusios su nuotaikos pokyčiu, ir stebėti, kaip sprendimai sukurti laimingesnę aplinką pasiteisina praktiškai“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėja IT klausimais, ROCK projekto darbo grupės narė Eglė Radvilė.

Tyrimas skirtas padėti savivaldybei susikurti patogesnę, geriausiai gyventojų ir miesto svečių poreikius atitinkančią aplinką ir pasiūlyti tikslesnį paslaugų spektrą. Taip pat svarbu bus sužinoti, kokie veiksniai daro įtaką žmonėms (darbuotojams, klientams, interesantams, lankytojams, svečiams ir kitiems), apsilankiusiems savivaldybės pastate, kaip keičiasi jų emocijos išeinant.

Specialios įrangos pagalba bus fiksuojamos asmenų, patenkančių į vaizdo stebėjimo lauką, emocijos (linksmas, nuliūdęs, piktas, nustebęs, pasibaisėjęs, pasišlykštėjęs, neutralus būvis; taip pat valentingumas ir sužadinimas), afektines būkles (nuobodulio, susidomėjimo ir painiavos), fiziologinius duomenis: vidutinė praeivių sudėtis pagal lytį ir amžiaus grupes, pulsas, kvėpavimo dažnis.

Unikalaus ROCK projekto Vilniaus komanda savo sprendimais  jau ne kartą nustebino ne tik kolegas iš kitų Europos miestų. Sostinės gyventojai ir svečiai turėjo galimybę jutiklius išbandyti esamuoju laiku – jų emocijomis, atspindėtomis spalvomis, buvo apšviestas Trijų Kryžių paminklas per sostinės gimtadieniui skirtą šviesų festivalį. Tuo komanda neapsiriboja –  toliau plečia šio projekto panaudojimo sritis, o naujausia iš jų – sostinės teikiamų paslaugų kokybės matavimas.


Jau daugiau nei dvejus metus įgyvendinamo ROCK projekto komanda tiki, kad naudojant neuroanalitikos sistemos jutiklius sukaupta nuasmeninta informacija ateityje galėtų praversti ne tik miesto planavimo specialistams ar vertinant savivaldybės paslaugų kokybę, ja galėtų pasinaudoti  kuriantys individualizuotas paslaugas verslo atstovai. Šie duomenys galėtų padėti ieškant sprendimų, kaip suaktyvinti tam tikras Senamiesčio vietas ar kokioms žmonių grupėms ir kokiu metu geriausia siūlyti vienas ar kitas paslaugas.

Šiuo metu jau kuriama skaitmeninė programa, skirta vilniečių laimės rodikliui suskaičiuoti. Pirmieji bandymai  pavyko –  realiu laiku kas tris sekundes skaičiuojama vidutinė 6 miesto vietų laimės išraiška. Taip pat artimiausiu metu bus galima pamatyti ir paskutinių metų, mėnesių, dienų bei valandų (pagal dienos cirkadinį ciklą) vidutinę, 6 miesto vietų žiemos metus ir 8 vietų vasaros laikotarpiu, laimės išraišką.

Pastaba: Visi tyrimo metu surinkti duomenys yra nuasmeninti ir nepažeidžia bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir kitų asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų. Vaizdo stebėjimo įrangos perduodamas vaizdas nėra įrašomas.

Projektą įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybė kartu su VGTU mokslininkais.
 

Galerija

Panašios naujienos

„Rail Baltica“ – naujas Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburas, iš esmės pakeisiantis regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį
„Rail Baltica“ – naujas Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburas, iš esmės pakeisiantis regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį
Šiandien geopolitiniai iššūkiai ir sparčiai kintantys jų diktuojami nauji ekonominiai poreikiai verčia iš naujo įvertinti Lietuvos geležinkelių sistemos reikšmę. Nors ši infrastruktūra mūsų teritorijoje atsirado dar XIX amžiuje, jos raida ilgą laiką buvo formuojama ne Lietuvos žmonių ar jų verslų poreikių, bet svetimų imperinių interesų. Todėl šiandien turime tinklą, kuriame vis dar juntami istoriniai sprendimai – nuo vėžės pločio iki maršrutų logikos. Vis dėlto, prasidėję pradėti globalūs pokyčiai ir ambicingi projektai, tokie kaip „Rail Baltica“, atveria galimybę iš esmės perkurti šalies susisiekimo geležinkelių žemėlapį.  Apie tai, kodėl geležinkelių modernizacija šiandien yra ne tik techninis, bet ir strateginis valstybės sprendimas, lemsiantis Lietuvos mobilumą susisiekimą, ekonomiką ir saugumą ateinantiems dešimtmečiams, pasakoja VILNIUS TECH mokslininkas dr. Gediminas Vaičiūnas. [caption id="attachment_115070" align="alignnone" width="683"] Doc. dr. Gediminas Vaičiūnas (autorius Audrius Žilėnas)[/caption] Istorinis kontekstas: kodėl geležinkelių modernizacija tokia svarbi? Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių katedros docento dr. Gedimino Vaičiūno, istoriškai geležinkelių transporto infrastruktūra Lietuvos teritorijoje buvo daugiausia formuojama ne pagal mūsų šalies poreikius. XIX amžiuje nutiesta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linija, kaip ir daugelis kitų tuo laikotarpiu nutiestų linijų, buvo imperinis projektas, pirmiausia skirtas teritorijų integracijai į Rusijos imperiją, ir tik iš dalies regiono gyventojų mobilumui ar ekonomikai stiprinti. Geležinkelių atsiradimas paskatino didesnių ir mažesnių miestų augimą, tačiau jų struktūra iki šiol lemia nevisai racionalų susisiekimą šalies viduje, sako docentas: „Pavyzdžiui, neturime tiesioginės linijos tarp Kauno ir Klaipėdos, o susisiekimas traukiniu su Europa yra komplikuotas dėl skirtingų geležinkelio sistemų, kadangi Lenkija, išsivadavusi iš Rusijos imperijos XX-ame amžiuje, nedelsdama pasikeitė geležinkelio linijas pagal europinius standartus. Deja, bet Lietuvą prijungus prie Sovietų Sąjungos (SSRS), visi geležinkeliai buvo pritaikyti prie rusiškos vėžės standartų. Atkūrus Nepriklausomybę ir juos perėmus iš SSRS pavaldumo, dideliu iššūkiu tapo šią atgyvenusią sistemą išlaikyti, ypač kai tuo metu žlugo dauguma sovietinių įmonių“, – pasakoja Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkas dr. G. Vaičiūnas. Pasibaigus šaltajam karui, geležinkeliams atsivėrė tranzito Rytai–Vakarai galimybės: iš buvusių SSRS teritorijų į Baltijos uostus gabenti nebrangius masinius krovinius, daugiausia resursus – metalą, medieną, anglį, naftos produktus ar baltarusiškas trąšas. Toks verslas Lietuvos geležinkeliams leido to meto sąlygomis palyginus neblogai išgyventi: buvo aptvarkyta infrastruktūra, įsigyta šiek tiek naujų riedmenų. „Vis dėlto, šio resurso nepakako esminiams proveržiams, tokiems kaip ruožų elektrifikacija ar radikalus riedmenų parko atnaujinimas. Ką jau kalbėti apie naujų geležinkelio linijų tiesimą ar esamų linijų modernizavimą iš esmės pritaikant didesniems greičiams. Tam nepakanka vien tik pagerinti bėgių kelio konstrukciją – tam daug kur reikia kapitaliai rekonstruoti sankasą, tiltus, viadukus, o tai didžiulės investicijos. Todėl ilgą laiką situacija geležinkeliuose buvo kompromisas tarp norų ir galimybių, bei kurį laiką visuomenę ir politikus tenkino. Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva galutinai nusigręžė nuo Rusijos ir Baltarusijos krovinių tranzito, prioritetu tapo „Rail Baltica“ tiesimas ir visiškas turimo tinklo elektrifikavimas“, – paaiškina docentas. Nauji pokyčiai – naujos galimybės verslui ir gyventojams „Rail Baltica“ iš esmės keičia iki šiol egzistavusią paradigmą. Tai – moderni, europinio standarto (1435 mm vėžės) geležinkelio linija, kuri sujungs Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio ir Vakarų Europa. Taip ji taps svarbia transporto arterija ne tik Šiaurės–Pietų kryptimi, bet ir sujungs Baltijos šalis geležinkelio linijomis Rytų–Vakarų kryptimis, pavyzdžiui, Varšuva–Berlynas. Prie šios linijos ateityje bus galima jungti kitas, naujai tiesiamas europinio standarto geležinkelio linijas, formuosiančias naują Baltijos šalių geležinkelių transporto infrastruktūrą, jau nebepriklausomą nuo 1520 mm geležinkelių sistemos. Nutiestose linijose bus galima atidaryti naujus maršrutus, labiau orientuotus į Lietuvos miestų ir miestelių interesus nei dabartinis geležinkelių tinklas. Doc. dr. G. Vaičiūnas pabrėžia, kad dažnai viešojoje erdvėje keliami klausimai dėl planuojamo traukinių greičio (iki 240 km/h) nėra vienintelis projekto vertinimo kriterijus. Geležinkelių efektyvumas priklauso nuo atstumų tarp stočių, maršrutų struktūros ir integracijos į bendrą sistemą. „Labai svarbu tai, kad šioje geležinkelio linijoje važinės nauji, patikimi ir keleiviams patogūs traukiniai, kurie bus varomi elektros energija – tai ir pigiau, ir švariau nei dyzeline trauka. Todėl visumoje „Rail Baltica“ sprendiniai atitinka racionalius Europos transporto planavimo principus, tokius kaip tvarumas ir ekologiškumas, sanglauda ir pasiekiamumas.“ Projektas taip pat atveria naujas galimybes gyventojams ir verslui. Prognozuojama, kad kelionės tarp Baltijos šalių sostinių taps kasdienybe, o Varšuva ir kiti didieji Vidurio Europos miestai bus pasiekiami per vieną dieną. Tai skatins darbų bei verslų mobilumą, turizmą ir regionų ekonominę integraciją. Ne mažiau svarbus ir technologinis aspektas. „Rail Baltica“ linijoje bus įdiegtos pažangios eismo valdymo sistemos, o europinio standarto infrastruktūra leis naudoti vakarietišką riedmenų parką bei modernias geležinkelių technologijas, kurios iki šiol buvo ribotai prieinamos dėl skirtingų sistemų. „Rail Baltica“ strateginė reikšmė ir iššūkiai Projektas taip pat turi ir aiškią strateginę reikšmę gynybos srityje. NATO reikalavimus atitinkanti 1435 mm vėžė sudarys sąlygas efektyvesniam kariniam mobilumui regione, o tai tampa vis svarbesniu veiksniu vertinant infrastruktūros projektus, sako docentas. „Suprantama, šią geležinkelio transporto liniją reikės saugoti ir kaip strateginės infrastruktūros objektą, ypač turint galvoje, kad ji eina per Suvalkų koridorių. Geležinkelio tiltai, viadukai ar tuneliai agresijos atveju gali tapti vienais iš pirmųjų taikinių, siekiant atkirsti regioną nuo kitų  NATO šalių, todėl jų apsaugai turės būti skiriamas ypatingas dėmesys“, – priduria mokslininkas. Vis dėlto, jis taip pat atkreipia dėmesį, kad projekto įgyvendinimo tempai išlieka iššūkiu. Nors oficialiai planuojama pagrindinius darbus Lietuvoje užbaigti iki 2028 m., o visą projektą – iki 2030 m., šie terminai vertinami atsargiai. „Dėl infliacijos keičiasi planuotos projekto darbų sąmatos, po kiekvieno didesnio pokyčio jas reikia vėl derinti. Be to, projekte dalyvauja skirtingos valstybės, jos turi šiek tiek skirtingus prioritetus, todėl šalių pažanga netolygi. Neretai projektavimo ir žemės paėmimo procedūros užtrunka ilgiau nei tikimasi. Visi šie veiksniai lemia, jog projektas juda ne visai tokiu tempu, kaip norėtųsi.“ „Rail Baltica“ nėra tradicinis verslo projektas – tai strateginis geopolitinis sprendimas, kurio vertė matuojama ne vien finansine grąža, bet ilgalaike Baltijos šalių integracija į Europos transporto, ekonomikos ir saugumo sistemas, teigia doc. dr. Gediminas Vaičiūnas. Taip pat šis projektas atvers galimybę Baltijos šalims ateityje sklandžiai pereiti prie europinio standarto ir vietiniame geležinkelio tinkle. „Ateityje „Rail Baltica“ taps naujuoju Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburu, iš esmės pakeisiančiu regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį“, – apibendrina VILNIUS TECH mokslininkas. Iliustracinės nuotr. autorius Jonas Balčiūnas
Plačiau