Stojantiesiems

Naujos VGTU studijų programos: be šių specialistų neįsivaizduojama ateitis

Birželio 25, 2018

Šiame technologijų amžiuje viskas keičiasi neįtikėtinai greitai, tad atsižvelgiant į informacinių ir naujųjų technologijų – savivaldžių ir mobiliųjų mašinų, bepiločių orlaivių ir kt. – populiarėjimo tendencijas Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) šiemet siūlo naujas šiuolaikiškas studijų programas bei specializacijas: Informacinių technologijų ir Skaitmeninės gamybos bakalauro studijų programas, Miestų inžinerijos informacinių sistemų bei Inovacijų ir technologijų komunikacijos magistro studijų programas, o taip pat bakalauro studijų Transporto inžinerijos programos specializacijas Savivaldės transporto mašinos ir Mobiliųjų mašinų inžinerija, Avionikos studijų programos specializacijas Bepiločių orlaivių inžinerija ir Aviacinės elektronikos sistemos, o taip pat magistro Finansų inžinerijos studijų programos Fintech specializaciją.

Kviečiame su kiekviena nauja studijų programa ir specializacija susipažinti iš arčiau:

Naujos bakalauro studijų programos ir specializacijos:

INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

Sukurti startuolį, suprasti programavimo kalbą, sukonstruoti kompiuterį – tai tik dalis informacinių technologijų, paprastai vadinamų tiesiog IT, specialisto gebėjimų. Jų sėkmės istorijų pasaulyje yra tūkstančiai, nes ši sritis – itin perspektyvi, o ją išmanančiųjų poreikis nuolat didėja. 

Informacinių technologijų studijų programa suteiks žinių apie šiuolaikines informacines technologijas, informacines ir grafines sistemas, kompiuterių tinklus. Pagal programą parengti informatikos specialistai gaus ir ekonomikos, teisės, verslo pagrindų. 

Programos studentai gali specializuotis IT centrams skirtoje Informacinių technologijų arba IT paslaugas ir infrastruktūrą finansų sričiai pritaikančioje Finansinių technologijų (FinTech) srityse. 

SKAITMENINĖ GAMYBA

Tobulėjančios technologijos pramonėje įmonėms žadami neregėto efektyvumo gamybos procesai, kai tarpusavyje internetu sąveikaujantys gamybos įrenginiai leidžia taupyti resursus ir žaliavą. Manoma, jog per artimiausią dešimtmetį Europos Sąjungoje ir JAV robotais pakeis 800 mln. žmonių. Į tokią naują darbo rinką įsiliejantys jaunuoliai turės ne tik suprasti inžinieriaus amatą, bet ir išmanyti informacines technologijas. 

Kurdama studijų programą VGTU bendruomenė pasitelkė savo bei partnerio, prestižinio Vokietijos Braunšveigo technikos universiteto, akademines ir praktines žinias. Skaitmeninės gamybos studijų programa VGTU absolventams suteiks skaitmeninės gamybos inžinerijos, IT ir elektronikos pagrindų žinias, ugdys tarpdalykines kompetencijas bei inžinerinės analizės vykdymo gebėjimus. 

Šį išsilavinimą įgijusieji pretenduotų užimti skaitmeninės gamybos, gaminių skaitmeninimo inžinierių pozicijas, skaitmeninių, mechatroninių ir robotinių sistemų projektuotojo, skaitmeninės gamybos rinkos analitiko ir kt. pareigybes. 

Naujos Transporto inžinerijos programos specializacijos: Mobiliųjų mašinų inžinerija ir Savivaldės transporto mašinos

Transporto inžinerijos studijų programa ir yra skirta parengti specialistus, gebančius spręsti transporto inžinerijos uždavinius, analizuoti, kurti, tobulinti transporto priemones, mašinas ir technologinę jų įrangą. Taip pat įvertinti transporto priemonių ir mašinų būklę, poveikį aplinkai ar net ekonomikai.

Mobiliosios mašinos tai nėra klasikiniai automobiliai, tai – įvairi technika montuojama ant ratinės, vikšrinės arba žingsniuojančios važiuoklės. Tokios mašinos naudojamos įvairiems darbams atlikti, pavyzdžiui, miestuose gatvių infrastruktūrai prižiūrėti naudojamos gatvių šlavimo, laistymo, kelių ženklinimo mašinos; gaisrams gesinti – gaisrų gesinimo mašinos, mobiliosios kopėčios; statybose – įvairūs kranai, betono maišyklės; statybinių konstrukcijų (pavyzdžiui pastatų sienų, tiltų elementų) transportavimo mašinos; šalies gynybos technika, taip pat yra mobiliosios mašinos – mobilus tiltai, išminuotojai, benzovežiai ir kt. Mobiliųjų mašinų inžinerijos specializacijos studijose susipažįstama su kelių tiesimo ir priežiūros, kėlimo ir transportavimo, kasybos mobiliosiomis mašinomis ir jų sistemų projektavimu, kita sunkiąja ir specialiosios paskirties technika, taip pat ant šių mašinų montuojama ir jomis naudojama technologine įranga. Daug dėmesio skiriama transporto mašinų bei technologinių įrenginių mechaninėms, hidraulinėms, pneumatinėms ir elektros sistemoms.

Transporto priemonių gamintojai visame pasaulyje kuria savivaldžias transporto mašinas ir automobilius, valdomus galingų kompiuterių. Jiems informaciją apie aplinką teikia vaizdo kameros, lazeriniai radarai, ultragarsiniai ir kiti jutikliai, kurie aptinka kelio ribas, pėsčiųjų perėjas, šviesoforus, eismo dalyvius ir kitus objektus. Visa šia įranga aprūpintos savivaldžos transporto mašinos turėtų būti pradėtos gaminti masiškai ir pakeisti tradicines transporto priemones, nes prasideda ketvirtoji pramonės revoliucija. VGTU Transporto inžinerijos studijų programos Savivaldžių transporto mašinų specializacijos studijose įgyjama žinių apie tokių automobilių, darbo mašinų ir jų sistemų automatizuotą valdymą, taip pat apie valdymo ir duomenų apdorojimo algoritmus, saugos reikalavimus, aplinkos ir eismo sąlygų informacijos rinkimo ir perdavimo sistemas.

Naujos Avionikos programos specializacijos: Aviacinės elektronikos sistemos ir Bepiločių orlaivių inžinerija 

Avionika – tai elektronika, pritaikyta aviacijoje. Šios srities specialistai atsakingi už elektromechanines, elektrines, elektronines, skaitmenines orlaivio sistemas. Jie atlieka įvairias sistemų pertvarkas – pradedant laidais, baigiant kompiuteriais. Greta to jie – ir kūrėjai, gebantys pasiūlyti naujų sprendimų orlaivių elektronikos ir automatizuotosioms sistemoms ir jų funkciniams įtaisams.

Aviacinių elektronikos sistemų specializacijos studijose įgyjama žinių apie orlaivių technologijas, skrydžių valdymo ir oro uosto įrenginius, orlaivio sistemų techninę priežiūrą, vadybos procesus, Europos aviacijos saugumo agentūros (EASA) reikalavimus. 

Bepiločių orlaivių inžinerijos specializacijos studijos supažindina su naujausiomis aviacijos technologijomis ir bepiločių orlaivių projektavimu, valdymu, gamybos technologijomis ir įrenginių derinimu, paslaugų teikimo reglamentavimu. Šios specializacijos studijose mokomasi konstruoti bepiločius orlaivius atsižvelgiant į galimą jų pritaikymą žemės ūkiui, sienos apsaugai, fotogeometrijai ar kitoms sritims.

Dar viena naujovė – galimybė studijuojant Ekonomikos inžinerijos bakalauro programoje įgyti dvigubą diplomą: VGTU ir Pietų Korėjos Kyungpook nacionalinio universiteto.

Naujos magistro studijų programos ir specializacijos:

INOVACIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ KOMUNIKACIJA

Inovacijų ir technologijų komunikacijos magistrantūra yra orientuota į visų grandžių vadovų komunikacinių gebėjimų stiprinimą. Šios praktine studentų patirtimi ir ryšiais su verslu grindžiamos studijos suteiks lyderystės, tinklaveikos, rinkodaros ir komunikacijos gebėjimų, reikalingų parduodant produktus, paslaugas ir net idėjas. Kryptingai kuriamas įmonės ir asmeninis įvaizdis, viešųjų ryšių išmanymas leis sėkmingiau dirbti verslo ir valstybinėse įmonėse, technologijų parkuose ir slėniuose, inkubatoriuose, startuoliuose, inovatyvios ekonomikos ir politikos formavimo institucijose ir organizacijose, valstybės ir savivaldos institucijose, tarnybose ir programose, atsakingose už regionų plėtrą. 

Turėdami technologinį, inžinerinį, biomedicininį bakalauro lygmens išsilavinimą ir baigę komunikacijos magistro studijas, absolventai bus itin konkurencingi darbo rinkoje: komunikacijos strategijas išmanantys inžinieriai, biotechnologai, fizinių mokslų atstovai taps tarpine įmonės grandimi tarp technologo ir viešųjų ryšių atstovo ir taip palengvins inovacijų pristatymą verslo partneriams bei visuomenei.  

MIESTŲ INŽINERIJOS INFORMACINĖS SISTEMOS

Studijų programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos inžinerijos specialistus, gebančius planuoti, prognozuoti, projektuoti, valdyti ir prižiūrėti transporto sistemų bei miesto plėtrą regioniniu ir vietiniu lygmenimis, jungti susisiekimo sistemas ir kitą miestų infrastruktūrą planavimo procese, spręsti eismo organizavimo bei saugumo problemas, ekonomiškai įvertinti ir pagrįsti racionalius projektinius, technologinius bei priežiūros sprendinius. 

Absolventai mokės naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis, praktinius analitinius įgūdžius taikyti įvairiose inžinerijos srityse, kvalifikuotai spręsti problemas miesto inžinerijos informacinių sistemų, miesto transporto sistemų ir miestų teritorijų planavimo srityse, atvaizduoti miestą, kurti tematinius skaitmeninius žemėlapius GIS (geografinių informacinių sistemų) priemonėmis. 

Nauja Finansų inžinerijos specializacija: FinTech

Pinigų vertę lemia daugybė veiksnių: šalies politinė ir ekonominė situacija, vartotojų įpročiai, kartais net orai, turintys didelę įtaką kai kurių prekių rinkoms, ir dar nesuskaičiuojama galybė dalykų. Finansų inžinerijos studijų programos tikslas yra rengti specialistus, gebančius finansų srityje taikyti informacines technologijas bei matematinius modelius, o sprendimus grindžiančius galimu pinigų vertės kitimu, rizika ir neapibrėžtumu. 

Finansinių technologijų (FinTech) sritis atsirado didėjant sąsajoms tarp dviejų sektorių – finansinių paslaugų teikimo ir inovatyvių technologijų. Remiantis „Lithuania Fintech Report 2017“ ataskaita, 2017 m. Lietuvoje veikė 117 finansinių technologijų įmonių, 35 iš jų buvo registruotos pernai. Per pastaruosius metus šios srities įmonių skaičius šalyje išaugo beveik 43 procentais. Auganti rinka reikalauja atitinkamos kompetencijos specialistų. FinTech specializacijos absolventai žinos finansų inžinerijos koncepcijas, kiekybinius ir ekspertinius sprendimų metodus bei gebės juos taikyti užsiimant profesionaliąja veikla, analizuojant finansinių išteklių šaltinius, vertybinių popierių ir valiutų rinkas, adekvačiai prognozuojant jų ateities elgseną. Jie taip pat gebės analizuoti, sintetinti ir vertinti tyrimų duomenis, priimti sprendimus rizikos ir neapibrėžtumo sąlygomis bei ugdyti gebėjimus profesionaliai, kūrybingai, inovatyviai ir socialiai atsakingai spręsti įvairius finansų inžinerijos uždavinius, atsižvelgdamas į būtinumą adekvačiai reaguoti į finansų sistemos iššūkius ir poreikius.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams
Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams
Pastarųjų savaičių kibernetiniai incidentai dar kartą priminė, kad tokios krizės gali paliesti ne tik technologijų įmones ar valstybės registrus. Po incidentų Registrų centre ir Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje vis daugiau organizacijų vadovų nebekelia klausimo: ar tai gali nutikti ir mums? Vis dažniau klausiama: kada tai nutiks ir ar organizacija tam pasirengusi? Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos duomenimis, 2025 m. Lietuvoje dėl asmens duomenų saugumo pažeidimų buvo paveikta daugiau kaip 1,2 mln. duomenų subjektų. Daugiau kaip pusė jų – 57 proc., arba 713 644 asmenys – buvo paveikti būtent dėl kibernetinių incidentų. Skiriasi veiklos sritys, duomenų pobūdis ir incidentų mastas, tačiau visais atvejais kyla tas pats klausimas: kas organizacijoje atsakingas už kibernetinį saugumą? VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto docentas dr. Paulius Šūmakaris teigia, kad kibernetinis saugumas yra klausimas, kurį šiandien turi spręsti praktiškai visos įmonės. Nors ilgą laiką buvo įprasta manyti, kad tai daugiausia IT skyriaus atsakomybė, dabar kibernetinis saugumas vis dažniau tampa aukščiausio lygio vadovų strateginės darbotvarkės dalimi. Kibernetinis incidentas nėra vien techninė problema Pasak jo, kibernetinis incidentas nėra vien techninė problema. Dažnai tai signalas, kad organizacijoje trūko aiškiai paskirstytų atsakomybių, tinkamų procesų ir žmonių, gebančių kibernetinį saugumą valdyti ne reaktyviai, o sistemiškai – dar prieš incidentui įvykstant. „Organizacijų veikla vis labiau priklauso nuo skaitmeninių technologijų – debesijos sprendimų, automatizuotų procesų, dirbtinio intelekto įrankių ir duomenų sistemų. Tai didina efektyvumą, tačiau kartu reiškia ir didesnį pažeidžiamumą: kibernetinis incidentas šiandien gali sustabdyti paslaugų teikimą, sutrikdyti tiekimo grandines, atverti jautrius duomenis ar tapti reputacine krize. Dėl to vadovų atsakomybė už kibernetinį saugumą nebėra tik geroji praktika ar reputacijos klausimas – ji vis aiškiau įtvirtinama ir teisės aktuose. Vadovybė nebegali kibernetinio saugumo vertinti kaip vien IT skyriaus problemos: ji turi suprasti pagrindines rizikas, patvirtinti jų valdymo priemones, užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos, ir paskirti už tai atsakingus žmones“, – teigia docentas. [caption id="attachment_119889" align="alignnone" width="2048"] VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto docentas dr. Paulius Šūmakaris[/caption] Tokį požiūrį įtvirtina tiek europinis reguliavimas, tiek nacionaliniai teisės aktai. NIS2 direktyva numato, kad organizacijų valdymo organai turi prižiūrėti kibernetinio saugumo rizikos valdymą ir gali būti laikomi atsakingais už pareigų nesilaikymą. Finansų sektoriuje DORA reglamentas pabrėžia vadovybės atsakomybę už skaitmeninių ir kibernetinių rizikų valdymą. Lietuvoje šią atsakomybę sukonkretina Kibernetinio saugumo įstatymas: kibernetinio saugumo subjektais priskirtų organizacijų vadovai privalo paskirti už kibernetinį saugumą atsakingus asmenis, o už reikalavimų nevykdymą atsakomybė tenka pačiam subjektui ir jo vadovybei. Praktikoje tai reiškia, kad vadovams nepakanka vien įsigyti saugumo technologijų ar pavesti šį klausimą IT skyriui. Organizacijoje turi būti aiškiai paskirta, kas atsakingas už kibernetinio saugumo valdymą, patvirtintas incidentų valdymo planas, reguliariai vertinamos rizikos ir testuojamas pasirengimas galimiems sutrikimams. Ne mažiau svarbu užtikrinti darbuotojų kompetenciją, nes dalis incidentų prasideda ne nuo technologinių spragų, o nuo žmogiškųjų klaidų. Galiausiai kibernetinis saugumas turi turėti aiškų biudžetą ir vietą vadovybės darbotvarkėje – kitaip jis lieka deklaracija, o ne realiai valdoma rizika. Incidentai brangsta, o biudžetai auga Pasaulinės „Fortinet“ organizacijų vadovų apklausos duomenimis, 80 proc. organizacijų per pastaruosius 12 mėnesių patyrė bent vieną kibernetinio saugumo incidentą, 19 proc. susidūrė su penkiais ar daugiau tokių incidentų, o 40 proc. vadovų nurodė, kad incidentų suvaldymas jų organizacijoms kainavo daugiau nei 1 mln. JAV dolerių. Pasak doc. dr. P. Šūmakario, kibernetinis saugumas organizacijoms reiškia vis didesnes ir labiau apčiuopiamas išlaidas. Incidento kaina šiandien apima ne tik techninių sistemų atkūrimą, bet ir veiklos prastovas, duomenų apsaugos rizikas, klientų pasitikėjimo praradimą, teisinius procesus ir reputacinę žalą. Todėl investicijos į kibernetinį saugumą vis dažniau vertinamos ne kaip papildomos IT išlaidos, o kaip veiklos tęstinumo ir rizikos valdymo dalis. Vienos didžiausių pasaulyje internetinių rinkos tyrimų, verslo įžvalgų ir statistikos platformų „Statista“ duomenimis, 2026 m. vidutinės išlaidos kibernetiniam saugumui Lietuvoje turėtų siekti apie 61 eurą vienam darbuotojui, iš kurių apie 40 eurų tenka technologiniams sprendimams, o 20 eurų – saugumo paslaugoms. Iki 2030 m. ši suma turėtų išaugti iki 80 eurų vienam darbuotojui. Tai rodo, kad organizacijos vis daugiau investuoja ne tik į technines apsaugos priemones, bet ir į paslaugas, procesus, konsultacijas bei kompetencijų stiprinimą. Kitaip tariant, kibernetinis saugumas tampa nebe pavieniu IT pirkiniu, o nuolatine organizacijos veiklos sąnaudų ir valdymo dalimi. Dėl to vis svarbesnis tampa vadovų gebėjimas strategiškai suprasti kibernetines rizikas, incidentų valdymą ir organizacijos atsparumą. Šiuolaikinėje organizacijoje už kibernetinį saugumą atsakingas ne tik IT skyrius, bet organizacijos vadovas su komanda. Būtent jie turi formuoti kultūrą, kurioje kibernetinis saugumas nėra laikomas vien techniniu nesklandumu, paskirti atsakingus žmones, suteikti jiems aiškius įgaliojimus ir užtikrinti, kad visa organizacija būtų pasirengusi atpažinti bei valdyti rizikas. Specialistų trūkumas didina spaudimą vadovams „Statista“ duomenimis, 2024 m. pasaulyje dirbo apie 5,46 mln. kibernetinio saugumo specialistų, iš jų Europoje – apie 1,3 mln. Vis dėlto specialistų paklausa auga greičiau nei jų pasiūla: pasaulinė IT rinka susiduria su nuolatiniu daugiau nei 3,5 mln. darbuotojų trūkumu šioje srityje. Ši tendencija kelia didelį iššūkį organizacijoms, siekiančioms stiprinti kibernetinį saugumą. JAV kibernetinio saugumo įmonės „Fortinet“ tyrimo duomenimis, 60 proc. organizacijų pripažįsta, kad joms sunku pritraukti kibernetinio saugumo talentus, o 52 proc. nurodo, kad net įdarbinus tokius specialistus sunku juos išlaikyti. Pasak doc. dr. P. Šūmakario, kibernetinio saugumo srityje vis aiškiau matyti, kad organizacijoms reikia ne tik techninių specialistų. Joms reikia ir žmonių, gebančių suprasti rizikas, koordinuoti incidentų valdymą, planuoti veiklos tęstinumą ir priimti sprendimus krizinių situacijų sąlygomis. Tos pačios apklausos duomenimis, 95 proc. respondentų teigia, kad išsilavinimas šioje srityje daro teigiamą poveikį tiek jų pačių darbui, tiek visos komandos pasirengimui, o 81 proc. vadovų teikia pirmenybę kandidatams, turintiems tokį išsilavinimą ar tai patvirtinančius sertifikatus. Vis dėlto čia išryškėja ir kita problema: 78 proc. organizacijų pripažįsta, kad išsilavinusių ir sertifikuotų specialistų rinkoje rasti sunku. Todėl vis daugiau organizacijų yra pasirengusios investuoti į savo darbuotojų kompetencijas kibernetinio saugumo valdymo srityje. Pasak doc. dr. P. Šūmakario, kibernetinis saugumas šiandien tampa ne tik technologijų, bet ir nuoseklaus kompetencijų ugdymo klausimu. Todėl tikėtis, kad šią problemą pavyks išspręsti vien naujo specialisto paieška rinkoje, darosi vis sunkiau – kvalifikuotų kibernetinio saugumo vadovų trūksta. Organizacijose kibernetinis saugumas vis labiau tampa vadovavimo, procesų, atsakomybės pasidalijimo ir darbuotojų pasirengimo klausimu, todėl joms reikalingi vadovai, suprantantys ne tik technologijas, bet ir kibernetinio saugumo valdymą. Daugeliui organizacijų teks nuosekliai auginti kompetencijas savo viduje: stiprinti vadovų supratimą apie kibernetines rizikas, aiškiau paskirstyti atsakomybę ir reguliariai tikrinti organizacijos pasirengimą incidentams. Kitaip tariant, vadovai nebegali laukti, kol kibernetinio saugumo problemą „sutvarkys IT“ – nuo jų sprendimų vis labiau priklausys ne tik technologinis saugumas, bet ir veiklos tęstinumas bei reputacija.
Plačiau
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau