Naujos VGTU studijų programos: be šių specialistų neįsivaizduojama ateitis

Birželio 25, 2018

Šiame technologijų amžiuje viskas keičiasi neįtikėtinai greitai, tad atsižvelgiant į informacinių ir naujųjų technologijų – savivaldžių ir mobiliųjų mašinų, bepiločių orlaivių ir kt. – populiarėjimo tendencijas Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) šiemet siūlo naujas šiuolaikiškas studijų programas bei specializacijas: Informacinių technologijų ir Skaitmeninės gamybos bakalauro studijų programas, Miestų inžinerijos informacinių sistemų bei Inovacijų ir technologijų komunikacijos magistro studijų programas, o taip pat bakalauro studijų Transporto inžinerijos programos specializacijas Savivaldės transporto mašinos ir Mobiliųjų mašinų inžinerija, Avionikos studijų programos specializacijas Bepiločių orlaivių inžinerija ir Aviacinės elektronikos sistemos, o taip pat magistro Finansų inžinerijos studijų programos Fintech specializaciją.

Kviečiame su kiekviena nauja studijų programa ir specializacija susipažinti iš arčiau:

Naujos bakalauro studijų programos ir specializacijos:

INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

Sukurti startuolį, suprasti programavimo kalbą, sukonstruoti kompiuterį – tai tik dalis informacinių technologijų, paprastai vadinamų tiesiog IT, specialisto gebėjimų. Jų sėkmės istorijų pasaulyje yra tūkstančiai, nes ši sritis – itin perspektyvi, o ją išmanančiųjų poreikis nuolat didėja. 

Informacinių technologijų studijų programa suteiks žinių apie šiuolaikines informacines technologijas, informacines ir grafines sistemas, kompiuterių tinklus. Pagal programą parengti informatikos specialistai gaus ir ekonomikos, teisės, verslo pagrindų. 

Programos studentai gali specializuotis IT centrams skirtoje Informacinių technologijų arba IT paslaugas ir infrastruktūrą finansų sričiai pritaikančioje Finansinių technologijų (FinTech) srityse. 

SKAITMENINĖ GAMYBA

Tobulėjančios technologijos pramonėje įmonėms žadami neregėto efektyvumo gamybos procesai, kai tarpusavyje internetu sąveikaujantys gamybos įrenginiai leidžia taupyti resursus ir žaliavą. Manoma, jog per artimiausią dešimtmetį Europos Sąjungoje ir JAV robotais pakeis 800 mln. žmonių. Į tokią naują darbo rinką įsiliejantys jaunuoliai turės ne tik suprasti inžinieriaus amatą, bet ir išmanyti informacines technologijas. 

Kurdama studijų programą VGTU bendruomenė pasitelkė savo bei partnerio, prestižinio Vokietijos Braunšveigo technikos universiteto, akademines ir praktines žinias. Skaitmeninės gamybos studijų programa VGTU absolventams suteiks skaitmeninės gamybos inžinerijos, IT ir elektronikos pagrindų žinias, ugdys tarpdalykines kompetencijas bei inžinerinės analizės vykdymo gebėjimus. 

Šį išsilavinimą įgijusieji pretenduotų užimti skaitmeninės gamybos, gaminių skaitmeninimo inžinierių pozicijas, skaitmeninių, mechatroninių ir robotinių sistemų projektuotojo, skaitmeninės gamybos rinkos analitiko ir kt. pareigybes. 

Naujos Transporto inžinerijos programos specializacijos: Mobiliųjų mašinų inžinerija ir Savivaldės transporto mašinos

Transporto inžinerijos studijų programa ir yra skirta parengti specialistus, gebančius spręsti transporto inžinerijos uždavinius, analizuoti, kurti, tobulinti transporto priemones, mašinas ir technologinę jų įrangą. Taip pat įvertinti transporto priemonių ir mašinų būklę, poveikį aplinkai ar net ekonomikai.

Mobiliosios mašinos tai nėra klasikiniai automobiliai, tai – įvairi technika montuojama ant ratinės, vikšrinės arba žingsniuojančios važiuoklės. Tokios mašinos naudojamos įvairiems darbams atlikti, pavyzdžiui, miestuose gatvių infrastruktūrai prižiūrėti naudojamos gatvių šlavimo, laistymo, kelių ženklinimo mašinos; gaisrams gesinti – gaisrų gesinimo mašinos, mobiliosios kopėčios; statybose – įvairūs kranai, betono maišyklės; statybinių konstrukcijų (pavyzdžiui pastatų sienų, tiltų elementų) transportavimo mašinos; šalies gynybos technika, taip pat yra mobiliosios mašinos – mobilus tiltai, išminuotojai, benzovežiai ir kt. Mobiliųjų mašinų inžinerijos specializacijos studijose susipažįstama su kelių tiesimo ir priežiūros, kėlimo ir transportavimo, kasybos mobiliosiomis mašinomis ir jų sistemų projektavimu, kita sunkiąja ir specialiosios paskirties technika, taip pat ant šių mašinų montuojama ir jomis naudojama technologine įranga. Daug dėmesio skiriama transporto mašinų bei technologinių įrenginių mechaninėms, hidraulinėms, pneumatinėms ir elektros sistemoms.

Transporto priemonių gamintojai visame pasaulyje kuria savivaldžias transporto mašinas ir automobilius, valdomus galingų kompiuterių. Jiems informaciją apie aplinką teikia vaizdo kameros, lazeriniai radarai, ultragarsiniai ir kiti jutikliai, kurie aptinka kelio ribas, pėsčiųjų perėjas, šviesoforus, eismo dalyvius ir kitus objektus. Visa šia įranga aprūpintos savivaldžos transporto mašinos turėtų būti pradėtos gaminti masiškai ir pakeisti tradicines transporto priemones, nes prasideda ketvirtoji pramonės revoliucija. VGTU Transporto inžinerijos studijų programos Savivaldžių transporto mašinų specializacijos studijose įgyjama žinių apie tokių automobilių, darbo mašinų ir jų sistemų automatizuotą valdymą, taip pat apie valdymo ir duomenų apdorojimo algoritmus, saugos reikalavimus, aplinkos ir eismo sąlygų informacijos rinkimo ir perdavimo sistemas.

Naujos Avionikos programos specializacijos: Aviacinės elektronikos sistemos ir Bepiločių orlaivių inžinerija 

Avionika – tai elektronika, pritaikyta aviacijoje. Šios srities specialistai atsakingi už elektromechanines, elektrines, elektronines, skaitmenines orlaivio sistemas. Jie atlieka įvairias sistemų pertvarkas – pradedant laidais, baigiant kompiuteriais. Greta to jie – ir kūrėjai, gebantys pasiūlyti naujų sprendimų orlaivių elektronikos ir automatizuotosioms sistemoms ir jų funkciniams įtaisams.

Aviacinių elektronikos sistemų specializacijos studijose įgyjama žinių apie orlaivių technologijas, skrydžių valdymo ir oro uosto įrenginius, orlaivio sistemų techninę priežiūrą, vadybos procesus, Europos aviacijos saugumo agentūros (EASA) reikalavimus. 

Bepiločių orlaivių inžinerijos specializacijos studijos supažindina su naujausiomis aviacijos technologijomis ir bepiločių orlaivių projektavimu, valdymu, gamybos technologijomis ir įrenginių derinimu, paslaugų teikimo reglamentavimu. Šios specializacijos studijose mokomasi konstruoti bepiločius orlaivius atsižvelgiant į galimą jų pritaikymą žemės ūkiui, sienos apsaugai, fotogeometrijai ar kitoms sritims.

Dar viena naujovė – galimybė studijuojant Ekonomikos inžinerijos bakalauro programoje įgyti dvigubą diplomą: VGTU ir Pietų Korėjos Kyungpook nacionalinio universiteto.

Naujos magistro studijų programos ir specializacijos:

INOVACIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ KOMUNIKACIJA

Inovacijų ir technologijų komunikacijos magistrantūra yra orientuota į visų grandžių vadovų komunikacinių gebėjimų stiprinimą. Šios praktine studentų patirtimi ir ryšiais su verslu grindžiamos studijos suteiks lyderystės, tinklaveikos, rinkodaros ir komunikacijos gebėjimų, reikalingų parduodant produktus, paslaugas ir net idėjas. Kryptingai kuriamas įmonės ir asmeninis įvaizdis, viešųjų ryšių išmanymas leis sėkmingiau dirbti verslo ir valstybinėse įmonėse, technologijų parkuose ir slėniuose, inkubatoriuose, startuoliuose, inovatyvios ekonomikos ir politikos formavimo institucijose ir organizacijose, valstybės ir savivaldos institucijose, tarnybose ir programose, atsakingose už regionų plėtrą. 

Turėdami technologinį, inžinerinį, biomedicininį bakalauro lygmens išsilavinimą ir baigę komunikacijos magistro studijas, absolventai bus itin konkurencingi darbo rinkoje: komunikacijos strategijas išmanantys inžinieriai, biotechnologai, fizinių mokslų atstovai taps tarpine įmonės grandimi tarp technologo ir viešųjų ryšių atstovo ir taip palengvins inovacijų pristatymą verslo partneriams bei visuomenei.  

MIESTŲ INŽINERIJOS INFORMACINĖS SISTEMOS

Studijų programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos inžinerijos specialistus, gebančius planuoti, prognozuoti, projektuoti, valdyti ir prižiūrėti transporto sistemų bei miesto plėtrą regioniniu ir vietiniu lygmenimis, jungti susisiekimo sistemas ir kitą miestų infrastruktūrą planavimo procese, spręsti eismo organizavimo bei saugumo problemas, ekonomiškai įvertinti ir pagrįsti racionalius projektinius, technologinius bei priežiūros sprendinius. 

Absolventai mokės naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis, praktinius analitinius įgūdžius taikyti įvairiose inžinerijos srityse, kvalifikuotai spręsti problemas miesto inžinerijos informacinių sistemų, miesto transporto sistemų ir miestų teritorijų planavimo srityse, atvaizduoti miestą, kurti tematinius skaitmeninius žemėlapius GIS (geografinių informacinių sistemų) priemonėmis. 

Nauja Finansų inžinerijos specializacija: FinTech

Pinigų vertę lemia daugybė veiksnių: šalies politinė ir ekonominė situacija, vartotojų įpročiai, kartais net orai, turintys didelę įtaką kai kurių prekių rinkoms, ir dar nesuskaičiuojama galybė dalykų. Finansų inžinerijos studijų programos tikslas yra rengti specialistus, gebančius finansų srityje taikyti informacines technologijas bei matematinius modelius, o sprendimus grindžiančius galimu pinigų vertės kitimu, rizika ir neapibrėžtumu. 

Finansinių technologijų (FinTech) sritis atsirado didėjant sąsajoms tarp dviejų sektorių – finansinių paslaugų teikimo ir inovatyvių technologijų. Remiantis „Lithuania Fintech Report 2017“ ataskaita, 2017 m. Lietuvoje veikė 117 finansinių technologijų įmonių, 35 iš jų buvo registruotos pernai. Per pastaruosius metus šios srities įmonių skaičius šalyje išaugo beveik 43 procentais. Auganti rinka reikalauja atitinkamos kompetencijos specialistų. FinTech specializacijos absolventai žinos finansų inžinerijos koncepcijas, kiekybinius ir ekspertinius sprendimų metodus bei gebės juos taikyti užsiimant profesionaliąja veikla, analizuojant finansinių išteklių šaltinius, vertybinių popierių ir valiutų rinkas, adekvačiai prognozuojant jų ateities elgseną. Jie taip pat gebės analizuoti, sintetinti ir vertinti tyrimų duomenis, priimti sprendimus rizikos ir neapibrėžtumo sąlygomis bei ugdyti gebėjimus profesionaliai, kūrybingai, inovatyviai ir socialiai atsakingai spręsti įvairius finansų inžinerijos uždavinius, atsižvelgdamas į būtinumą adekvačiai reaguoti į finansų sistemos iššūkius ir poreikius.
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau