Naujosios Šnipiškės – architektūros studentų tyrimas

Vasario 23, 2021

2020-2021 mokslo metų rudens semestro metu pirmą kartą vykdytas VILNIUS TECH Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros kuruojamas architektūros studijų programos studijų modulis „Architektūra ir inovacija“ (ARURA16008), kurio metu susipažįstama su naujausiomis urbanistinio projektavimo tendencijomis. Šiais mokslo metais studentai turėjo įsijausti į situaciją, kurios metu, veikdami kaip Vilniaus miesto savivaldybės pasitelktos tyrėjų grupės nariai, nagrinėjo galimybes iki 2050 metų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje papildomai apgyvendinti 50 tūkst. gyventojų. Užduotis skaidyta į tris etapus: erdvinės analizės, urbanistinio modeliavimo ir rezultatų pateikimo. Studentai buvo skatinti naujai pažvelgti į būsto fondo plėtros principus bei viso darbo metu taikyti pažangius technologinius sprendimus (GIS, parametrinis modeliavimas, virtualioji realybė).

Šį kartą kviečiame susipažinti su pirmosios tyrėjų komandos parengtos studijos rezultatais.

NAUJOSIOS ŠNIPIŠKĖS – naujas sparčiai besikeičiančios miesto dalies veidas

Tyrėjų grupė, kurią sudarė Simonas Kazlauskas, Arūnas Murnikovas, Vilius Priščepionokas ir Jovaras Šateika, atliko kryptingą Vilniaus miesto urbanistinio audinio fizinių parametrų analizę. Be įprastai urbanizuotų teritorijų naudojimo efektyvumą perteikiančių užstatymo tankumo ir intensyvumo rodiklių, tyrėjai apskaičiavo papildomas daugiafunkciškumo ir integruotumo indeksų reikšmes. Buvo siekiama identifikuoti gatvių tinklo požiūriu integruotas, tačiau miesto plėtros dokumentuose nustatytų maksimalių užstatymo rodiklių nesiekiančias teritorijas. Pastarųjų vystymas traktuotas kaip prioritetinis ir galintis užtikrinti efektyvesnį viešųjų investicijų ir išteklių naudojimą. Nustačius, kad šio tipo teritorijose matuojant galimą gyventojų skaičiaus prieaugį išsiskiria Šnipiškių rajonas, jis buvo pasirinktas tolesniam nagrinėjimui.

Nors pastaruoju metu Šnipiškių rajonas sparčiai keičiasi, susiduriama su vieningo šios miesto dalies įvaizdžio formavimo iššūkiais. Dabartinį fragmentiškų užstatymo struktūros transformacijų sąlygojamą pavidalą siekiama atnaujinti pasitelkiant modernumo ir istorijos ženklų sambūvį, kuris būtų raiškiausiai suvokiamas judant atnaujintomis rajono viešosiomis erdvėmis. Siekiant efektyviau išnaudoti Vilniaus miesto centrinėje dalyje išsidėsčiusio Šnipiškių rajono potencialą, jo užstatymo struktūros formavimui siūlomi du scenarijai, kurie skiriasi užstatymo aukščio reguliavimo principu.

Kontrasto scenarijus atitinka šiuo metu miesto planavimo dokumentuose įtvirtintą statiško aukščio zonomis grįstą teritorijos erdvinio charakterio su jame dominuojančia „Urbanistine kalva“ formavimą. Niuanso scenarijaus atveju siekiama niveliuoti susiklosčiusį ir gana prieštaringą aukštybinio ir mažaaukščio užstatymo santykį, pastatų aukštį modeliuojant švelniais peraukštėjimais. Nors pasirinkus šį scenarijų tektų koreguoti šiuo metu nustatytus teritorijos užstatymo rodiklius, tačiau jų ribojimas vienose vietose būtų kompensuotas leidžiant aukštesnį užstatymą miestovaizdžio kompozicijos atžvilgiu reikšmingose vietose. Studijos autorių skaičiavimais, niuanso scenarijaus atveju atsiradusios papildomo užstatymo galimybės leistų Šnipiškių rajone apgyvendinti iki 26 tūkst. gyventojų (apie 16 % daugiau), nors bendras pastatų plotas lyginant su kontrasto scenarijaus rodikliais didesnis tik apie 7 %. Nepaisant to, kad scenarijai pasižymi skirtingu vizualiniu poveikiu, abiem atvejais gali būti formuojamas gana išskirtinis šios modernėjančios miesto dalies įvaizdis.

O kuris Šnipiškių raidos scenarijus patraukliausias jums? Susipažinkite su studentų komandos parengtos studijos rezultatais virtualiai pasivaikščiodami po „Naująsias Šnipiškes“: http://urban.vilniustech.lt/snipiskes/.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Plieniniais strypais ir plaušu armuotų betoninių sijų momentų-kreivių analizė“ („Moment–curvature analysis of concrete beams reinforced with steel bars and fibres“), kurią parengė doktorantas Amarjeet Kumar. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas. Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 16 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas plieno strypais ir plaušais armuotų betoninių (A/PPAB) sijų supaprastinto analitinio kreivių modelio kūrimas. Esami analitiniai ir norminiai metodai dažnai paremti liekamojo tempiamojo stiprio parametrais ir supaprastintomis prielaidomis, todėl deformacijų prognozės gali būti netikslios. Dėl šios priežasties darbo tikslas – sukurti analitinį modelį, leidžiantį tiksliai prognozuoti A/PPAB elementų momento ir kreivio priklausomybę, tiesiogiai nenaudojant liekamojo tempiamojo stiprio bandymų rezultatų. Pirmajame skyriuje analizuojami deformacijų ir pleišėjimo mechanizmai A/PPAB sijose su armatūra ir be jos, veikiamose lenkimo. Apžvelgiami įvairūs šių elementų tinkamumo naudoti būsenos vertinimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant kreivio analizei. Aptariami esami kreivio modeliai ir jų teoriniai pagrindai, taip pat pateikiama anksčiau pasiūlytų kreivio formuluočių, skirtų deformacijų ir pleišėjimo elgsenai aprašyti, apžvalga. Antrajame skyriuje pateikiamas patobulintas A/PPAB elementų momento ir kreivio analitinis modelis, išplėtojant Kaklausko ir kt. (2024) pasiūlytą metodiką. Siūlomame modelyje plaušų įtaka įvertinama tiek pleišėjimo, tiek visiškai supleišėjusios būsenos stadijose, įvedant du parametrus – γ₁ ir γ₂. Be to, ACI pagrindu suformuluotas pleišėjimo momento modelis pakeistas Eurokodo 2 metodika, siekiant užtikrinti geresnį suderinamumą su Europos projektavimo standartais. Remiantis eksperimentine duomenų baze sudarytos regresinės šių parametrų išraiškos ir atliktas jų validavimas lyginant su esamais analitiniais bei norminiais modeliais, įskaitant Model Code 2020 ir RILEM 162 TDF. Siūlomas modelis pasižymėjo didesniu prognozavimo tikslumu – vidutinė paklaida sudarė apie 1,5 %, o variacijos koeficientas siekė 0,228. Trečiajame skyriuje pateikiami eksperimentinio ir analitinio tyrimo rezultatai, nagrinėjant R/SFRC sijas, armuotas įprastais ir dvigubai inkaruotais plieniniais plaušais. Sukurtas modelis sėkmingai aprašė tirtų elementų tempiamojo standumo efektą. Nustatyta, kad sijos, armuotos dvigubai inkaruotais plaušais, pasižymėjo reikšmingai didesnėmis γ₂ parametro reikšmėmis, rodančiomis efektyvesnę pleišėjimo elgseną, didesnį tempiamojo standumo poveikį ir aukštesnius tinkamumo naudoti rodiklius. Palyginimas parodė, kad Model Code 2020 tiksliau prognozuoja momento ir kreivio priklausomybę nei RILEM 162 TDF, o taikant norminius metodus dažnai pervertinamas standumas, ypač esant mažesniems armavimo rodikliams. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
VILNIUS TECH mokslininkų indėlis į daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų plėtrą įvertintas tarptautiniu mastu – net 16 metodų, kuriuos kuriant dalyvavo universiteto mokslininkai, įtraukti į naują „Elsevier“ leidyklos enciklopediją „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making (MADM)“. Šiais metais išleistame leidinyje pristatoma 100 šios srities metodų, todėl VILNIUS TECH mokslininkų indėlis sudaro reikšmingą dalį visų enciklopedijoje aprašomų metodų. Daugiakriterio sprendimų priėmimo (angl. Multi-Attribute Decision Making, MADM) metodai padeda priimti sprendimus situacijose, kai reikia vienu metu įvertinti daugybę skirtingų, neretai vienas kitam prieštaraujančių kriterijų. Tokie metodai taikomi įvairiose srityse – nuo inžinerijos iki vadybos, ekonomikos, transporto, sveikatos apsaugos ar informacinių technologijų. Enciklopedijoje jie suskirstyti į svorių nustatymo, metodų plėtinių, alternatyvų reitingavimo ir rangavimo metodų grupes. Nuo pirmųjų metodų – iki VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų sprendimų Daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų istorija siekia kelis dešimtmečius. Vieni geriausiai žinomų ankstyvųjų metodų – AHP, TOPSIS, ELECTRE, PROMETHEE ir kiti – ilgainiui tapo plačiai naudojamais sprendimų priėmimo įrankiais. Šia mokslo kryptimi VILNIUS TECH mokslininkai pradėjo aktyviai domėtis dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje. 1987 m. Maskvos inžineriniame statybos institute mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, skirtą daugiakriterių metodų taikymui statyboje, apgynė prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. 1990 ir 1991 m. disertacijas šioje srityje apgynė prof. habil. dr. E. Zavadsko doktorantai, po to tapę profesoriais, habil. dr. Leonas Ustinovičius ir habil. dr. Artūras Kaklauskas. Nuo 1994 m. VILNIUS TECH mokslininkai savarankiškai ir bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio kūrė naujus daugiakriterio sprendimų priėmimo metodus, kurie tapo plačiai taikomi moksliniuose tyrimuose, praktikoje, gamyboje, pramonėje priimant praktinius sprendimus, taip pat yra įtraukiami į monografijas ir vadovėlius bei sulaukia reikšmingo tarptautinio mokslininkų dėmesio. Šio darbo pripažinimą liudija ir naujoji „Elsevier“ enciklopedija. 16 metodų – viename tarptautiniame leidinyje Tarp į enciklopediją patekusių 16-os metodų – SWARA, IDOCRIW, Simple WISP, PIPRECIA, MEREC, MOORA, MULTIMOORA, ARAS, COPRAS, CoCoSo , OPARA, MACONT, SECA ir WASPAS. Tai, kad iš 100 enciklopedijoje pristatomų metodų net 16 yra susiję su VILNIUS TECH mokslininkų darbais, rodo reikšmingą universiteto indėlį į daugiakriterio sprendimų priėmimo mokslo raidą. Prie šių metodų kūrimo prisidėjo VILNIUS TECH mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. dr. Zenonas Turskis, prof. dr. Jurgita Antuchevičienė, prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, doc. dr. Violeta Šniokienė, prof. dr. Valentinas Podvezko, prof. dr. Andrius Zakarevičius ir prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Didžiausias metodų skaičius siejamas su prof. habil. dr. E. K. Zavadsku – jis yra vienas iš bendraautorių net 15-os enciklopedijoje pateiktų metodų. Prof. Z. Turskis prisidėjo kuriant devynis, prof. dr. J. Antuchevičienė – keturis metodus. Kiti VILNIUS TECH mokslininkai yra vieno iš enciklopedijoje pristatomų metodų bendraautoriai. Nuo mokslinės idėjos – iki praktinio metodo Naujoji enciklopedija išsiskiria tuo, kad joje siekiama ne tik teoriškai pristatyti metodus, bet ir parodyti, kaip jie veikia praktiškai. Kiekvienam metodui skirtame skyriuje pateikiami du skaitiniai pavyzdžiai – paprastesnis ir sudėtingesnis. Taip skaitytojui suteikiama galimybė suprasti ne tik metodo principą, bet ir jo taikymą konkrečioje sprendimų priėmimo situacijoje. Leidinyje taip pat pateikiama daugiau kaip 200 iliustracijų. Tai ypač aktualu todėl, kad daugiakriterio sprendimų priėmimo metodai šiandien naudojami įvairiose srityse. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje jie gali padėti pasirinkti tinkamiausią technologiją, medžiagą, rangovą ar projektinį sprendimą, o kitose srityse – įvertinti investicinius sprendimus, tiekėjus, transporto alternatyvas ar kitus pasirinkimus. VILNIUS TECH mokslininkai taip pat prisidėjo ir prie enciklopedijos rengimo. Tarp autorių – prof. habil. dr. E. K. Zavadskas (SF), dr. Morteza Yazdani Saadati (VVF), dr. Dragan Pamučar (TIF), dr. Željko Stevic (TIF), dr. Muhammet Deveci (FMF), dr. Prasenjit Chatterjee (SF) ir tuo metu dirbęs dr. Dragan Marinković (MF). VILNIUS TECH mokslininkas dr. M. Deveci buvo ir vienas iš trijų enciklopedijos sudarytojų. Oficialiai leidinį redagavo dr. Gholamreza Haseli (Tecnológico de Monterrey), dr. Mostafa Hajiaghaei-Keshteli (Arizona State University, Tecnológico de Monterrey) ir minėtasis dr. M. Deveci. „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making“ – naujausias šios srities leidinys, išleistas 2026 m. „Elsevier“ leidyklos. Knyga jau prieinama „ScienceDirect“ duomenų bazėje.
Plačiau