Ne tik architektai, bet ir debiutuojantys kino kūrėjai: įvyko A. Karaliaus ir E. Martinkevič filmo premjera

Liepos 10, 2026

Orginalus pranešimo autorius: Pilotas.lt

 

Liepos 2-ąją, minint architekto Jurgio Rimvydo Palio mirties metines, pirmąsyk parodytas VILNIUS TECH Architektūros fakulteto alumnų ir dėstytojų Audrio Karaliaus (1960 -2025) ir Emilijos Martinkevič sukurtas dokumentinis filmas „Palio miestas“. 

Atmosferą kuria ir architektūra, ir vaizdai, ir garso takelis

Filmo „Palio miestas“ premjera įvyko Kauno Savanorių prospekte, žymaus architekto Stasio Kudoko tarpukariu suprojektuotame kino teatre „Daina“ (kartu su inž. A. Breimeriu, 1936 m.). Renginio programą pradėjo Nacionalinio architektūros instituto (NAI) organizuotas J.R. Palio archyvo fragmentų pristatymas. Rinkinio kuratorius dr. Paulius Tautvydas Laurinaitis lankytojams pristatė 12 unikalių architekto „papirusų“ (paties J. R. Palio terminas). Tai yra – 12 originalių jo paties ranka atliktų brėžinių ir eskizų, kurie dėl savo prasto fizinio stovio labiau primena senuosius Egipto papirusus nei įprastus brėžinius. Susirinkę architekto kolegos, artimieji bei jo talento gerbėjai čia galėjo įsitikinti unikalia architekto piešimo technika, pažinti juose pavaizduotą urbanistinį pasaulį bei patys įvertinti šių NAI rinkinio artefaktų stovį.

Dokumentinio filmo „Palio miestas“ premjeros seanso momentas. Foto: Kajus Len.

Architekto Audrio Karaliaus pradėtas bei architektės E.Martinkevič ką tik užbaigtas režisuoti 66 min. filmas betarpiškai pristato kūrybingą ir charizmatišką J. R. Palio asmenybę bei jo visą gyvenimą kurtą savitą retrofuturistinio miesto viziją. Architekto kūrybą, jo įkvėpimo šaltinius ar net pasijas iš arti pažįstantys kolegos ne tik pabandė atskleisti šios daugialypės kaunofilinės asmenybės charakterio bruožus, bet ir žiūrovus pavedžioja po jo miesto gatves, krantines ir net atokius užkaborius.

Sukurtam atmosferiniam urbanistiniam kinopaveikslui dar daugiau įtaigos suteikia Lauryno Kamarausko sukurtas garso takelis, kuris čia lygiavertis filme rodomai architektūrai, jo kino vizualikai (operatoriai: E. Martinkevič, E. Doškus, G. Kovėra, E. Slipkauskas). Daugeliui apsilankiusių premjeroje būtent šis filmo aspektas tapo itin maloniu netikėtumu, o dalį žiūrovų – net ir paliko visai be žado. Ypač žavėjo, jog premjeroje paskutinio kino kadro muziką meistriškai ir nepastebimai pratęsė gyvai atliekama speciali „Brolių Bazarų trio“ muzikinė kompozicija. Taip filmas bei jo premjeros seanso siurprizu tapęs šis minikoncertas pabrėžė didelę muzikos reikšmę tiek pagrindiniam filmo herojui, tiek ir jį kūrusiam autorių kolektyvui.

Architekto ir teoretiko dr. Mato Šiupšinsko moderuota filmo režisierės Emilijos Martinkevič ir korežisieriaus bei koprodiuserio Almanto Bružo diskusija scenoje. Foto: Kajus Len.

Filme atpažino architekto J. R. Palio pasaulį

Kino premjeros renginį užbaigė architekto ir teoretiko dr. Mato Šiupšinsko moderuota filmo režisierės E. Martinkevič ir korežisieriaus bei koprodiuserio A. Bružo improvizuota diskusija scenoje. Šiame improvizuotame „podkaste“ premjeros žiūrovai išgirdo jo dalyvių pirmųjų susitikimų su filmo herojumi istorijas, o taip pat galėjo iš pirmųjų lūpų sužinoti apie paties filmo atsiradimo priešistorę, filmavimo peripetijas, režisūrinius sunkumus bei išsikeltus tikslus.

Nuo pat pradžių kūrybiniame kolektyve dirbęs Almantas Bružas sakė, kad vienas iš pagrindinių filmo kūrėjų tikslų buvo pamatyti miestą paties J.R. Palio akimis. Prieš metus prie kūrėjų prisijungusi ir architekto A. Karaliaus pradėtą kurti filmą užbaigusi režisierė E.Martinkevič su premjeros seanso publika pasidalino savo kūrybine virtuve, dėkojo už nutikusią neįkainojamą patirtį bei sakė žinanti esant tobulo filmo receptą. Prie filmo muzikinio takelio itin kūrybiškai prisidėjęs muzikantas Mykolas Bazaras susirinkusiems pacitavo jautrius privataus susirašinėjimo su A. Karaliumi fragmentus bei pasidžiaugė pasiektu geru kūrybiniu rezultatu. Kartu su Rimantu Giedraičiu ir Justina Giedraite kino teatro „Daina“ rekonstrukcija besirūpinusi Kauno architektė ir paveldosaugininkė Loreta Janušaitienė džiaugėsi filme suradusi, kas svarbu buvo pačiam J.R.Paliui ir sakė ekrane atpažinusi būtent „jo miestą“. Renginyje netrūko ne vien šios premjeros žiūrovų ovacijų, džiaugsmo ašarų ir sveikinimų, bet ir palinkėjimų iki šiol architektūrai artimesniam filmo kūrybiniam kolektyvui toliau tęsti savo darbus kine.

Filmo „Palio miestas“ kūrėjai. Foto: Kajus Len.

Dokumentinio filmo „Palio miestas“ kūrybinė grupė: prodiuseris ir režisierius: architektas, VILNIUS TECH Architektūros fakulteto dėstytojas Audrys Karalius. Scenarijaus autorė ir režisierė: architektė, VILNIUS TECH Architektūros fakulteto lektorė Emilija Martinkevič. Koprodiuseris ir korežisierius: architektūrologas Almantas Bružas. Operatoriai: Emilija Martinkevič, Eitvydas Doškus, Gvidas Kovėra, Edvinas Slipkauskas. Montažas: Emilija Martinkevič, Motiejus Vyšniauskas. Kompozitorius ir garso režisierius: Laurynas Kamarauskas. Muzika: Laurynas Kamarauskas, Vytis Nivinskas, Mykolas Bazaras, Jurgis Rimvydas Palys.

Premjeros organizatoriai: PILOTAS.LT, Nacionalinis architektūros institutas (NAI), „Pianoforte“, „Dainos“ kino teatras.

Filmo „Palio miestas“ kūrimą dalinai parėmė Lietuvos kultūros taryba. Generalinis rėmėjas: „Interio Kaunas“. Didieji rėmėjai: „DO architects“, „Jung“, „Termopalas“ ir „Optina“. Rėmėjai: PILOTAS.LT, ADMA, Ambraso architektų biuras, „Aketuri“, „Archispektras“, Kančo studija, „Nebraucom“, „PUPA“, „Miesto planas“, „Unitectus“, „Bulthaup“, „Doleta“, „Bosca“.

Titulinė nuotrauka: Dokumentinio filmo „Palio miestas“ premjeros seanso momentas. Autorius ir renginio fotografas – Kajus Len.

Galerija

Panašios naujienos

Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Šiemet įvyko jau ketvirtoji VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykla (PhD Summer School), į kurią atvyko 30 studentų iš dešimties pasaulio šalių. Savaitę trukusios mokyklos metu pranešimuose patyrę savo sričių ekspertai mokė akademinio rašymo principų, komunikacijos, tyrimų etikos ir daugelio kitų jauniesiems mokslininkams doktorantūros metu itin aktualių dalykų. Vis dėlto vien akademinių žinių neužtenka. Daugelį metų su doktorantais dirbantys VILNIUS TECH profesorė dr. Simona Ramanauskaitė, lektorė Angelė Tamulevičiūtė-Šekštelienė ir Graikijos Viduržemio jūros universiteto (Hellenic Mediterranean University) profesorius dr. Konstantinos Petridis pabrėžia, kad sėkmingai tyrėjo karjerai itin vertingi yra gebėjimai įveikti iššūkius, bendradarbiauti bei kurti tarptautinius ryšius.  [caption id="attachment_121864" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Kokie iššūkiai doktorantams kyla šiandien? Studijuojant doktorantūrą, tyrimai, straipsnių rengimas bei disertacijos rašymas nėra vieninteliai iššūkiai, su kuriais susiduriama. Profesorius dr. K. Petridis, remdamasis savo patirtimi, pastebi tris neretai doktorantams iškylančias problemas. Pirmoji jų – laiko valdymas, ypač mėginant suderinti tyrimų reikalavimus su kitomis akademinėmis ir asmeninėmis atsakomybėmis. Šiai minčiai pritaria ir Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė. Pasak jos, tokių vasaros mokyklų metu neretai tenka įsitikinti, jog doktorantams iššūkių kelia ne tik teoriniai klausimai, bet ir tai, kaip suderinti disertacijos rengimą turint darbą, šeimą ir kitų įsipareigojimų.  „Tą įveikti padeda bendruomenė, supanti akademinė aplinka. Kai doktorantas turi su kuo pasikalbėti, aptarti abejonę, išgirsti klausimą ar gauti nuoširdų grįžtamąjį ryšį, problema dažnai tampa aiškesnė ir lengviau išsprendžiama. Kartais kolega, nebūdamas tavo temos ekspertas, gali tapti geriausiu „veidrodžiu“ ir parodyti, kuri tyrimo dalis skamba aiškiai, o kurią dar reikėtų performuluoti paprasčiau. Tad kalbėkime, klauskime, bendraukime, dalinkimės ir kurkime ryšius“, – pataria lektorė. [caption id="attachment_122458" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Antroji problema, kurią pastebi renginio svečias, yra doktoranto pasitikėjimas savimi pristatant savo darbus tiek akademinei bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei. Šiuo klausimu paantrina ir Fundamentinių mokslų fakulteto dekanė profesorė dr. S. Ramanauskaitė:  „Pasitikėjimą kuria ne tik turimos žinios ir gebėjimas, bet ir bendravimo patirtis skirtingos krypties, patirčių, kultūrų komandoje bei drąsa išsakyti savo mintis ir atvirai priimti kitų nuomonę. Todėl PhD Summer School renginiai būtini kiekvienam doktorantui, kad jis ugdytų tarptautiškumo ir bendradarbiavimo kompetencijas, plėstų savo kontaktų ratą kitų tyrėjų gretose“, – sako mokslininkė. Trečiasis iššūkis, pasak dr. K. Petridžio, apima kompetencijų ugdymą siekiant atsakingai ir efektyviai naudoti dirbtinio intelekto (DI) įrankius mokslinėje komunikacijoje. „Galiausiai, daugelis studentų susiduria su netikrumu dėl savo profesinių perspektyvų už akademinės aplinkos ribų. Norint įveikti šiuos iššūkius, reikalingas struktūruotas palaikymas, pavyzdžiui: tiksliniai tyrimų ir komunikacijos įgūdžių mokymai, DI raštingumo ugdymas akademiniame kontekste ir glaudesnis įsitraukimas į karjeros planavimo galimybes tiek akademinėje aplinkoje, tiek už jos ribų“, – paaiškina profesorius. [caption id="attachment_122456" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. K. Petridis[/caption] Tuo metu dr. S. Ramanauskaitė kaip ryškiausius išskiria iššūkius, kylančius tyrimų metu: „Doktorantai ir mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus ir siekia naujų žinių. Jie visada yra tarp žinomo ir naujo ribos. Todėl tyrimų planavimas, jų duomenų privatumo ir etiškumo klausimai dažniausiai yra specifiniai, saviti ir reikalauja papildomo gilinimosi. O tai, kas tiko ankstesniame tyrime, ne būtinai galios šiame, – sako profesorė. – Kitas svarbus dalykas – tyrėjai visuomet susiduria su nuolatinio tobulėjimo ir gilinimosi poreikiu. Todėl naujieji tyrėjai, doktorantai turi būti kūrybiški ir remtis bendradarbiavimu su kitais tyrėjais, galinčiais dalintis savo patirtimi ir kartu rasti tinkamiausią sprendimą.“ Nuo naujų pažinčių iki reikšmingų atradimų  Šiandien mokslininko darbą be tarptautinio bendradarbiavimo jau sunku įsivaizduoti. Tarptautiniai ryšiai atveria galimybes dalyvauti konferencijose, rengti bendras publikacijas, inicijuoti projektus, keistis metodais ir pažvelgti į savo tyrimą iš kitos akademinės ar kultūrinės perspektyvos, vardija A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė.  „Ne mažiau naudinga kartais tiesiog pakeisti aplinką – išvykti į kitą šalį, dalyvauti stažuotėje, padirbėti kitame universitete ar tyrimų centre. Bendravimas su skirtingų kultūrų, patirčių ir požiūrių žmonėmis plečia mąstymą, augina idėjas ir leidžia kitaip pamatyti net tai, kas iki tol atrodė visiškai aišku. Naujoje aplinkoje gali skleistis mūsų žinios, patirtys ir kūrybiškumas, – o būtent jų labai reikia visame disertacijos rengimo kelyje. Ir jei taip su humoru pasakius, tai kartais tam, kad tyrimas ir darbai pajudėtų pirmyn, labai naudinga pajudėti ir pačiam“, – šypsosi lektorė. [caption id="attachment_122446" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Tuo metu profesorius dr. K. Petridis įžvelgia dvi itin praktiškas priežastis, dėl kurių tarptautinis bendradarbiavimas toks būtinas: „Pirma, tai leidžia tyrėjams užmegzti prasmingus profesinius ryšius su kolegomis ir kitais doktorantais iš skirtingų akademinių ir kultūrinių aplinkų, taip puoselėjant ilgalaikius bendradarbiavimo santykius. Antra, tai praplečia tyrėjų suvokimą apie jiems prieinamas profesines galimybes planuojant tolesnius karjeros žingsnius – supažindina juos su įvairiomis tyrimų aplinkomis, institucinėmis praktikomis ir karjeros kryptimis.“ Mokslininkė S. Ramanauskaitė, kalbėdama apie tarptautinį bendradarbiavimą, akcentuoja jo svarbą atliekamiems tyrimams. Pasak jos, tyrimų rezultatai nėra apriboti viena institucija ar šalimi. Jų tikslas – gauti naujų žinių pasauliniame kontekste, todėl bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene padeda aiškiau suvokti, kas jau yra ištirta ir kokios naujos idėjos gali būti išbandomos.  [caption id="attachment_122462" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. S. Ramanauskaitė[/caption] Taip pat, anksčiau ar vėliau rezultatai pasiekia visuomenę, verslą, todėl jau tyrimų metu būtina įsivertinti jų įtaką skirtingoms kultūroms ir bendruomenėms. Be to, vykdant mokslinius tyrimus, asmeninė tarptautinė patirtis ir įvairovės pažinimas gali padidinti tyrimų rezultatų pritaikomumą įvairiose visuomenėse, aiškina profesorė. Kodėl svarbu dalyvauti doktorantūros mokyklose? Dalyvaudami VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykloje, dalyviai turėjo galimybę įgyti naujų žinių, išmokti spręsti aptartus iššūkius bei sutikti panašios srities mokslininkų iš kitų šalių. Tačiau tai – ne vienintelė nauda, kurią gauna dalyviai. Anot pranešėjų, tokių mokyklų vertė slypi tame, ką pats doktorantas nuveikia jų metu. „Manau, kad didžiausia tarptautinių renginių, tokių kaip Doktorantų mokykla, vertė yra tai, jog jie suteikia platformą studentams dalintis savo tyrimų patirtimi, aptarti bendrus iššūkius ir kartu ieškoti sprendimų su kolegomis iš įvairių akademinių sričių. Be to, tokie renginiai suteikia vertingų progų praktikuoti anglų kalbą kaip pagrindinę mokslinės komunikacijos kalbą (lingua franca) ir taip stiprina studentų gebėjimą efektyviai veikti tarptautiniuose tyrimų kontekstuose“, – sako profesorius iš Graikijos. Tuo metu VILNIUS TECH lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė teigia, jog tokių renginių ilgalaikiu rezultatu tampa būtent sutikti žmonės ir nauji ryšiai. Vienas pokalbis gali paskatinti naują tyrimo idėją, padėti atrasti reikalingą metodą, būsimą publikacijos bendraautorių ar kolegą, į kurį vėliau galima kreiptis patarimo, sako ji. [caption id="attachment_122448" align="alignnone" width="1024"] A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė[/caption] „Doktorantų mokyklos sukuria ypatingą erdvę, kurioje galima ne tik mokytis, bet ir saugiai kalbėti apie savo tyrimus, iššūkius bei dar ne iki galo išgrynintas idėjas. Čia doktorantai pamato, kad daugelis jų susiduria su panašiais klausimais, nepriklausomai nuo šalies, universiteto ar mokslo srities. Toks bendrumo jausmas suteikia daugiau pasitikėjimo“, – vardija lektorė. Fundamentinių mokslų fakulteto profesorė pastebi ir kitą naudą – doktorantūros mokyklų metu jaunieji tyrėjai itin aktyviai dalinasi savo patirtimi socialinėse medijose, o tai padeda tapti labiau matomiems mokslinėje erdvėje, bet ir visuomenėje. „Mokslas neturi būti skirtas tik pačiam mokslininkui, jis turi būti kuo viešesnis ir skatinti naujus atradimus ar tyrimus. Todėl matyti, kad doktorantai keičia nusistovėjusį mokslinės bendruomenės pasiekimo būdą iš grynai tik konferencijomis ir asmeniniu bendravimu paremtų priemonių į socialinių tinklų taikymą, teikia vilčių, jog mokslas, jo rezultatai ir juos vykdantys mokslininkai taps labiau matomi ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei“, – sako dr. S. Ramanauskaitė. [caption id="attachment_122460" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Trys patarimai būsimiems mokslininkams Prof. dr. S. Ramanauskaitė: „Jūs jau esate tinkamame kelyje, nes pasirinkote vykdyti mokslinius tyrimus, semtis patirties tarptautiniuose renginiuose. Nenustokite šiame kelyje ir tikėkite savimi, nes mokslinių tyrimų kelias dažniausiai yra duobėtas, tačiau kiekviena patirtis ir papildomas jūsų bendruomenės narys laukiančias „duobes" padaro vis mažiau jaučiamas ir jus apsunkinančias.“ Prof. dr. K. Petridis:   „Išlikite alkani, išlikite kvaili“ (angl. Stay hungry, stay foolish). A.Tamulevičiūtė-Šekštelienė: „Kurkime ryšius, bendraukime ir nenustokime kalbėti apie savo tyrimus. Pristatykime juos konferencijoje, kolegai, draugui, žmogui iš kitos mokslo srities ar net bare – kartais būtent neformalioje aplinkoje sulaukiame netikėčiausio ir naudingiausio klausimo.“ [caption id="attachment_121858" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokyklos pranešėjai[/caption]
Plačiau
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
Kokios sąlygos tyrėjų karjerai Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE)? Tyrėjų karjeros struktūrinės politikos palyginamąją analizę atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD) kartu su Europos Komisija, kviesdamos tyrėjus dalyvauti pirmojoje bendroje tarptautinėje apklausoje apie Tyrėjų karjerą. Apklausa vykdoma įgyvendinant iniciatyvą Research and Innovation Careers Observatory (ReICO), kurios tikslas – stiprinti įrodymais grįstą mokslinių tyrimų ir inovacijų karjeros politiką, renkant patikimus duomenis apie tyrėjų darbo sąlygas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų įgyvendinime, atlygį ir karjeros raidą. Dalyvauti apklausoje kviečiami tyrėjai, mokslo vadybininkai, mokslininkai, mokslo politikos formuotojai, ekspertai ir kt. Apklausos metu respondentų bus prašoma pasidalyti profesine ir tyrėjų mobilumo patirtimi, darbo aplinka, karjeros perspektyvomis akademinėje ar kitoje kryptyje. Apklausa anoniminė, jos pildymas trunka iki 15 minučių. Prisijungti galima naudojant ORCID paskyrą arba gavus individualią prisijungimo nuorodą el. paštu. Apklausa aktyvi iki 2026 m. rugsėjo 25 d. Dalyvauti apklausoje galima čia. Daugiau informacijos: Dr. Edita Bagdonaitė Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus patarėja Lietuvos atstovė EMTE Tyrėjų karjera Tel. +370 604 76 851 El. p. edita.bagdonaite@lmt.lt
Plačiau