Medicinos sektorius – vienas svarbiausių ir sparčiausiai tobulėjančių sektorių pasaulyje. Vien per šį šimtmetį buvo sukurta tūkstančiai įvairių išradimų, palengvinančių tiek medikų darbą, tiek ligonių sveikimą. Vis dėlto, poreikis progresui šiame sektoriuje nemažėja, o medicinos inžinierių, kuriančių šias naujoves, trūksta visoje Europoje.
Apie medicinos inžineriją, jos perspektyvas ir aktualijas kalbame su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Biomechanikos inžinerijos katedros vedėju prof. dr. Juliumi Griškevičiumi.
Inžinieriai kuria medicinos ateitį
Šiuolaikinė medicina, kokią ją įsivaizduojame, yra sukurta medicinos inžinierių: visi gyvybines funkcijas tikrinantys aparatai, kompiuteriniai tomografai ir šimtai kitų elektroninių bei mechaninių prietaisų ligoninėse, taip pat neįgaliųjų vežimėliai, robotai, atliekantys chirurgines operacijas ir 3D spausdinami implantai, ar dantų tvarkymo technika – visa tai buvo sukurta šios srities specialistų. Atrodytų, viskas jau išrasta, tačiau poreikis tobulėti medicinoje niekad nemažėja.
Pasak VILNIUS TECH profesoriaus dr. J. Griškevičiaus, dar yra šimtai ligų, sutrikimų, kuriems reikia naujų arba atnaujintų išradimų. Pavyzdžiui, prieš keletą dešimtmečių dirbtinis sąnarys būdavo gaminamas iš nerūdijančio plieno, mažai pritaikomas prie paciento anatomijos, o jam įtvirtinti tekdavo daryti didelius pjūvius, dėl to atsistatymo laikotarpis ilgėjo. Šiais laikais tokie sąnariai jau gaminami iš titano, kobalto-chromo lydinių, keramikos ir polietileno modifikacijos, kurios yra labiau biologiškai suderinamos su žmogaus kūnu. Pats sąnarys pritaikomas pagal paciento anatomiją, naudojant 3D spausdinimo ir kompiuterinės tomografijos technologijas, o implantavimo operacija yra tikslesnė bei greitesnė. Taip sumažėja ir galimų komplikacijų rizika.
„Jei kažkas jau išrasta, tai dar nereiškia, kad nereikia tobulinti išradimo. Todėl mums labai reikia inžinierių, gebančių tai daryti ir ieškoti kitų technologinių sprendimų, kurti naujus išradimus: pažangią medicininę ir reabilitacinę techniką, išmaniuosius bioninius protezus, implantus, reabilitacinius robotus“, – sako prof. dr. J. Griškevičius.
Medicinos inžinieriai atlieka ir daugybę mokslinių tyrimų. Judesio registravimo laboratorijose lygindami tai, kaip juda sveikas žmogus ir turintis individualių poreikių, inžinieriai gali padėti gydytojams pritaikyti tinkamiausią reabilitacijos ar gydymo planą.
Taip pat šie specialistai tyrinėja robotikos panaudojimo galimybes, kurios padėtų sunkiai judantiems žmonėms.
Kaip pasakoja Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjas, kartais medicinos inžinieriams tenka eiti net į operacinę kartu su chirurgu. Suprojektavus tam tikrą implantą ar endoprotezą, pavyzdžiui, dirbtinį sąnarį, gali tekti padėti gydytojui jį teisingai įstatyti. Tokie specialistai taip pat padeda planuoti operacijas, suteikia gydytojui informaciją apie tai, kur geriausia atlikti pjūvius, kaip sutvirtinti detales ir pan.
Yra ir kita medicinos inžinierių darbo sritis – tai įvairių prietaisų teisiniai aprašymai.
„Kiekvieną išradimą lydi ir kelios dėžės įvairių dokumentų, įrodančių jo patikimumą, užtikrinančių saugumą ir pan. Visa tai geba atlikti medicinos inžinieriai, kurie išmano medicinos technologijų veikimą“.
Tam, kad būsimasis technologijų kūrėjas galėtų sukurti žmonių poreikius atitinkančias inovacijas, studijų metu jis turi įgyti žinių apie kūno anatomiją ir fiziologiją, inžinerinių žinių apie medicininės įrangos ir dirbtinių organų projektavimą, įvairių medžiagų suderinamumą ir savybes, kuriant medicininę ir reabilitacinę techniką. Be to, studentai mokosi ne tik teorijos, bet ir praktikuojasi laboratorijose. Studijų metų būsimieji specialistai išmoksta dirbti su moderniausia technika – interaktyvios reabilitacijos ir judesio registravimo sistemomis, biosignalų matavimo įranga, žmogaus raumens-skeleto modeliavimo programine įranga, taip pat – prototipavimo 3D spauda, biologinių audinių inžinerijos gamybos ir daugelio kitų dalykų, padedančių kurti ateities mediciną.
Specialistų trūksta visoje Europoje
Valstybinės ligonių kasos ir higienos instituto duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 120 gydymo įstaigų, ir daugiau nei 1800 privačios sveikatos priežiūros įstaigų (didžiąją dalį jų sudaro odontologijos įstaigos), taip pat daugiau nei 190 įmonių vykdo veiklą, susijusią su įvairios paskirties medicinos įranga. Gydymo įstaigose kasmet daugėja naudojamų prietaisų skaičius, tad medicinos technologijų rinka yra nuolat auganti, o jos įdiegimui bei priežiūrai reikia būtent medicinos inžinerijos specialistų.
„Baigę studijas, jaunieji specialistai gali dirbti gydymo, sportinės ir reabilitacinės medicinos įstaigose, taip pat įmonėse, projektuojančiose ir gaminančiose medicininę ir reabilitacinę įrangą, arba ortopedijos įmonėse. Mūsų studentai dar studijų išmoksta dirbti moderniausia technika, programine įranga, valdymo sistemomis, todėl atėję į darbo vietas jau turi reikiamos patirties ir žino, kaip ją įrengti“, – pasakoja prof. J. Griškevičius.
Tarp didžiausių medicinos inžinierių darbdavių – tokios įmonės kaip „Teltonika“, „Intersurgical“, „Biomedika“, „Biomedikos centras“, „Ortopedijos technika“ ir daugelis kitų, gaminančių medicininę techniką.
Profesorius pasakoja, jog matydami rinkos poreikį, kartais ir patys absolventai įkuria savas įmones.
„Mūsų alumnai, įgiję reikiamų žinių apie žmogaus kūną, technologijų kūrimą, ir įgiję patirties gamybos įmonėse, vėliau ir patys steigia įmones. Vienas mūsų absolventų įkūrė vieną pažangesnių startuolių – „Pulsetto“, gaminantį neurostimuliatorius. Kitas absolventas – UAB „Ortoplius“, teikiančią ortopedijos ir sveikatingumo paslaugas. Nemažai mūsų buvusių studentų įmonėse užima vadovų pozicijas“, – pasakoja prof. dr. J. Griškevičius.
Vis dėlto, medicinos inžinierių trūksta visoje Europoje. Pasak VILNIUS TECH profesoriaus, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse susirasti darbą nėra sudėtinga. „Esama daug įmonių, kurioms reikia šių specialistų. Tad tie, kurie baigia universitetą įgiję šią specialybę, turi daugybę pasirinkimų ir galimybių kurti savo karjerą vienoje ar kitoje srityje ir šalyje – medicinos inžinierių laukia visa Europa“.
Daugiau informacijos apie bakalauro studijas VILNIUS TECH Mechanikos fakultete rasite čia.
Straipsnį parengė ir laboratorijų inventorių fotografavo VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos vidinės komunikacijos projektų vadovė Milda Mockūnaitė-Vitkienė.
1 nuotr. J. Griškevičius judesio fiksavimo laboratorijoje;
2 nuotr. dirbtinis sąnarys ir klubikaulio muliažas;
3 nuotr. robotinė ranka;
4 nuotr. mikroschema;
5 nuotr. žmogaus stuburo slanksteliai, atspausdinti 3D spausdintuvu.
6 nuotr. prof. dr. J. Griškevičius, fot. Aleksas Jaunius.
2 nuotr. dirbtinis sąnarys ir klubikaulio muliažas;
3 nuotr. robotinė ranka;
4 nuotr. mikroschema;
5 nuotr. žmogaus stuburo slanksteliai, atspausdinti 3D spausdintuvu.
6 nuotr. prof. dr. J. Griškevičius, fot. Aleksas Jaunius.
Galerija
