Stojantiesiems

Nepraleisk: 7 Geležinės Lapės patarimai, kaip kurti įvaizdį socialiniuose tinkluose

Kovo 10, 2017
„Norint kurti įvaizdį, pirmiausia turime sugalvoti, kokie norime atrodyti kitiems. Pasirenki būti „marozu“ – išsidaužai dantis, įsisavini atitinkamą žodyną bei elgesį ir juo tampi, nors galbūt širdyje esi filosofas. Socialiniuose tinkluose taip pat galima formuoti bet kokį įvaizdį“, – sako Geležinės Lapės kūrėjas Arvidas Bendorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „Karjeros dienose“ negailėjęs patarimų apie sėkmingą komunikaciją socialiniuose tinkluose.
 
Šmaikščiais patarimais, ką veikti, bei „pakoučinimais“ išgarsėjęs „Facebook“ puslapis ir tinklaraštis jau spėjo užsitarnauti daugelio internautų simpatijas. Sunku patikėti, kad visa tai gimė ne jaunos merginos, kaip daugelis tikėjosi, o banke dirbančio solidaus vyriškio galvoje.
 
„Drabužiai yra svarbu, bet iki tol, kol praveri burną. Tuomet svarbiau tampa tai, kaip sugebi bendrauti, ką turi pasakyti, kaip moki pristatyti save“, – didžiausiose VGTU istorijoje „Karjeros dienose“, truksiančiose iki balandžio pabaigos, kalbėjo A. Bendorius, neabejojantis, jog, norint sukurti puikų įvaizdį, neužtenka tik puikios išorės, daug lemia ir vidiniai faktoriai.
 
Pranešėjas pasitelkė „Toblerone“ šokolado pavyzdį: pasikeitus žaliavų kaštams, gamintojai padidino tarpelius tarp šokolado trikampėlių ir taip sumažino jo svorį, bet ne kainą. Be abejo, visi smaguriai pasijuto apgauti ir puolė reikšti savo nepasitenkinimą. Populiaraus tinklaraštininko teigimu, tai gali būti taikoma ir kalbant apie žmogaus įvaizdį – popierėlis yra labai svarbu, bet įdaras irgi.
„Gyvenimo socialiniuose tinkluose taisyklės yra tikrai nesudėtingos“, – neabejojo A. Bendorius ir pasidalijo 7 trumais patarimais, kaip kurti įvaizdį socialiniuose tinkluose:
 
Atrodyk patraukliai. Norint, kad į tave atkreiptų dėmesį, pirmiausia, turi patraukliai atrodyti. Profilio paveiksliukas ar nuotrauka, viršelis ir visi kiti elementai turi būti patrauklūs.
 
Būk protingai aktyvus. Neturi „užknisti” žmonių. Jeigu kas valandą kažką dėčiau į savo puslapį, jūs tikrai labai supyktumėte. Kita vertus, aktyvumas tikrai reikalingas: žmonės tikisi, kad Lapė kažką parašys, o ji to nepadaro – to tiesiog negali būti. Nors skambės žiauriai, kažkada Lapės vardu rašiau net sėdėdamas laidotuvėse.
 
Būk mandagus. Kodėl Geležinė Lapė neleidžia sau keiksmažodžių, aštresnių pasakymų, o deda tik gana santūrų turinį? Dirbu finansų institucijoje, tad negali būti, kad žmogus, atstovaujantis solidų banką, keiktųsi. Antra, nemanau, kad keikimasis yra vertingas dalykas. Nesiginu, tai daryti moku, bet socialiniai tinklai tam tikrai nėra tinkama erdvė.
 
Būk profesionalus. Jei susikūrei puslapį, kuriame siūlai kokias nors paslaugas, turi žinoti, kas vyksta aplinkui. Jau vien tam, kad kitų profesionalų tarpe neatrodytum prastai. Būtina sekti situaciją, juk tavo tikslas – būti pastebėtam ir geidžiamam.
 
Būk įdomus. Tai – sudėtingas kriterijus, ypač pasirinkus tokį žanrą kaip Geležinė Lapė – edukuoti žmones. Visgi įdomus turinys yra esmė, jei žmogus neras to, ko ieško, eis kitur.
 
Stebėk vartotojų elgesį. Komentarai padeda susidaryti vartotojų požiūrį į save. Visgi nepageidaujamus komentarus tikrai turi teisę trinti – aš taip elgiuosi su tais, kurie per Geležinę Lapę bando prisitraukti gerbėjų į savo puslapius.
 
Svarbiausia – nepanikuok. Visgi baisiausia, kas gali nutikti socialiniuose tinkluose, tai negausi „laikų“.  Na, ir kas čia tokio blogo? Nepavykusį turinį tiesiog ištrinu ir problema išspręsta.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau