Stojantiesiems

Nepraleiskite susitikimo: lietuvių komanda grįžo iš „Burning Man“

Spalio 11, 2017
„Burning Man LT“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ komanda grįžo iš didžiausio pasaulyje techninės kūrybos festivalio „Burning Man“, kaip ir kasmet vykusio Nevados dykumoje.
 
Spalio 12 d. 19 val. VGTU „LinkMenų fabrike“ festivalio dalyvių komanda visus kviečia į susitikimą jaukiame renginyje „BM: Welcome Home“, kur jie dalinsis įspūdžiais, rodys kelionės metu sukurtą trumpą filmą bei pristatys nuotraukų parodą.
 
„Po beveik pusės metų intensyvaus darbo pagaliau galime pasakyti, kad mums pavyko. Šis projektas buvo iššūkis visomis prasmėmis: apie pusę metų prie jo dirbo įvairi ir kintanti komanda, sprendėme inžinerinius iššūkius ir patys rinkome didžiąją dalį projektui reikalingų lėšų per grupinio finansavimo platformą“, – pasakojo VGTU „LinkMenų fabriko“ direktoriaus pavaduotoja ir projekto „Dance For The Dawn“ komunikacijos atstovė Eglė Girdzijauskaitė.
 
Ji akcentavo, kad įsitraukimas į šį projektą nebūtų toks sėkmingas be VGTU bendruomenės pagalbos: visų pirma – įvairių specialybių VGTU studentų, skyrusių savo laiką ir savanoriškai prisidėjusių prie pasiruošimo bei instaliacijos gamybos; taip pat – VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto, padėjusio į „Burning Man“ išsiųsti VGTU studentą, kuris gavo oficialų festivalio fotografo statusą ir rinko foto bei video medžiagą viso projekto metu: tiek dykumoje, tiek pasiruošimo metu Vilniuje ir Reno mieste (JAV).
 
Lietuvių komanda festivalyje pristatė instaliaciją „Aušros šokis“ („Dance For The Dawn“) – tai 4 m aukščio, 7 m pločio akis, kurios viduje sukosi 300 rankų ir formavo hipnotizuojantį akies vyzdį. Tai bendras „Burning Man LT“ ir VGTU „LinkMenų fabriko“ komandos projektas, prie kurio beveik pusmetį dirbo inžinieriai, foto bei video meistrai, dizaineriai ir studentai.
 
Kviečiame nepraleisti susitikimo ir spalio 12 d. 19 val. užsukti į VGTU „LinkMenų fabriką“!

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau