Stojantiesiems

Neries Senvagės projektas pristatytas VGTU „LinkMenų fabrike“

Rugsėjo 28, 2018

Iki šiol Šnipiškės daugeliui asocijavosi su dangoraižiais, statybomis ir visai šalia esančiomis apleistomis ar kukliai tvarkomomis teritorijomis. Tačiau iki 2020 metų Šnipiškių veidas pasikeis iš esmės. Apleistoje ir ilgus dešimtmečius netvarkytoje teritorijoje nuo Neries iki Ozo gatvės bus įgyvendintas Neries Senvagės slėnio sutvarkymo projektas, kurio dėka po poros metų parkas atsinaujins ir taps nauja sostinės gyventojų traukos vieta. Čia jau spalio pradžioje prasidės teritorijos tvarkymo darbai, todėl savivaldybė vakar gyventojus pakvietė į projekto sutiktuvės VGTU „LinkMenų fabrike“ bei virtualią ekskursiją po būsimąjį Senvagės parką. 

„Neries Senvagės slėnį mes atrandame iš naujo. Dar visai neseniai ši teritorija buvo sovietinio Vilniaus reliktas, kurio pagaliau nebeliks. Tuo pačiu, tai bus dar vienas simbolis rodantis sostinės kryptį kurti ir naujai atrasti Vilniaus kraštovaizdžio vertybes. Džiaugiuosi, kad Vilniaus kūrime dalyvauja bendruomenė, to taip ilgai trūko miestui. Šis susitikimas ir gera nuotaika, vyraujanti aptariant Senvagės teritorijos kraštovaizdžio pasikeitimus, yra nauja Vilniaus kūrimo kartu su bendruomene forma,“ –  džiaugėsi sutiktuvėse dalyvavęs sostinės meras Remigijus Šimašius. 

Projekto autoriais „Vilniaus plano“ projektų vadovas Vincas Brezgys ir architektas Paulius Jonys pristatė jau greitai prasidėsiančius darbus: iki 2020 m. slėnyje bus įrengta nauja rekreacinė zona su dviračių ir pėsčiųjų takais, vaikų žaidimų aikštelė, lauko kavinė ir viešasis tualetas. Projekte numatyta ir dviračių bei pėsčiųjų takų jungtis nuo Neries upės iki prekybinio centro „Ozas“, kuri drieksis 3,6 km.

Visiškai atsinaujins ir daugeliui žinomi unikalūs Senvagės vandens tvenkiniai – čia bus įrengti laiptai ir medinės terasos, atsiras aktyvaus laisvalaikio zona su universalia sporto aikštele, petankės (rutulinio) aikštele ir lauko treniruokliais, uždara šunų treniravimo aikštelė, apšvietimas, sutvarkyti želdinai. Įrengus infrastruktūrą, atsiras puiki erdvė rekreacijai ir gyventojų laisvalaikiui. Iš viso į Senvagės slėnio atnaujinimo projektą bus investuota daugiau kaip 920 tūkst. eurų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir Vyriausybės lėšų.

„Šis ambicingas projektas prisideda ne tik prie gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo, bet ir kuria naują miesto veidą, didina Vilniaus patrauklumą. Tikimės, kad atnaujinus Neries Senvagės rekreacinę infrastruktūrą, atsiras erdvė aktyviam iš šiuolaikiškam laisvalaikio praleidimui, kuri taps ir gyvu naujų bendrabūvio formų kūrimosi centru, sujungs miesto, universiteto ir gyventojų bendruomenes naujoms veikloms“, – apie būsimus pokyčius kalbėjo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto kancleris doc. dr. Arūnas Komka. Universitetui ir jo bendruomenei šis projektas taip pat yra svarbus, kadangi šalia būsimojo Senvagės parko jau kurį laiką sėkmingai veikia VGTU „LinkMenų fabrikas“. 

Naujoji Senvagės vieša erdvė su medinėmis terasomis ant vandens, mažosios architektūros elementais bei informaciniu stendu kartu atliks ir edukacinę funkciją gamtosauginiu aspektu – suteiks informaciją lankytojams apie ledynmečiu susiformavusią Neries senvagę, apie kurios atsiradimą galbūt nedaugelis galėtų papasakoti. 

Dviratininkai ir pėstieji susitikimo metu taip pat išgirdo gerų naujienų. Senvagės slėnyje atsiras svarbi miestui pėsčiųjų ir dviratininkų trasa šiaurės – pietų kryptimi, sudarysianti galimybę pėsčiomis ar dviračiais iš šiaurinių miesto rajonų patekti į miesto centrą. Šis dviračių takas įsijungia į bendrą Vilniaus dviračių takų sistemą.

Neries senvagės tvarkymo darbais, kurie apims teritoriją nuo Upės g. iki Ozo g. palei Geležinio Vilko (iki Geležinio Vilko žiedo) ir Linkmenų gatves bei aplink senvagės tvenkinius džiaugėsi ir vietos bendruomenė, kuri ilgai matė neišnaudotą slėnio urbanistinio ir ekonominio vystymosi potencialą.

„Ypatingai džiaugiuosi šioje kadencijoje Šnipiškių rajonui skiriamu dėmesiu – mūsų rajonas sulaukia vis daugiau projektų, gerinančių gyvenamąją aplinką, viešąsias erdves ir infrastruktūrą. Neries senvagės slėnio atnaujinimo projektas taip pat nuteikia visą Šnipiškių bendruomenę optimistiškai, kadangi nuo šiol čia ne tik galėsime mėgautis atsinaujinusia erdve, bet ir matome daug potencialo tolimesniam rajono vystymuisi bei naujoms investicijoms“, – Senvagės projekto naudą bendruomenei pastebi Šnipiškių seniūnas Jonas Šerėnas. 

Visai šalia Senvagės slėnio, Šnipiškėse atsiras ir dar viena nauja traukos vieta, kurioje vilniečiai galės susipažinti su japonų kultūra – naujajame miesto centre, prie Lvovo ir Geležinio Vilko bei Linkmenų gatvių sankryžos, planuojama įkurti Japonišką sodą, kuriame bus galima pasimėgauti ramybe vienoje judriausių miesto vietų. 

Tai tikrai ne paskutiniai projektai, planuojami Šnipiškėse. Viename iš unikaliausių ir savo architektūra išsiskiriančių sostinės rajonų taip pat planuojama pastatyti įspūdingą, modernų 18 metrų aukščio apžvalgos bokštą. Jis atsirastų erdvėje tarp Giedraičių, Kintų ir Kaltanėnų gatvių.

Daugiau nei keturiasdešimt metų nerekonstruota Neries krantinė taip pat jau sulaukė baigiamojo atsinaujinimo etapo: prieš porą metų atnaujinus žemutinę krantinės dalį, rekonstrukcijos sulaukė ir šlaitai bei viršutinė krantinės terasa bei viešosios erdvės šalia upės – jau pasirašyta rekonstrukcijos darbų sutartis su rangovais, kurie darbus pradės dar šį mėnesį. Iki 2019 m. pabaigos krantinė pasitiks vilniečius ir miesto svečius visiškai atsinaujinusi.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau