Universiteto laikų meilė nerūdija – su tuo vieningai sutinka šio straipsnio herojai, kuriems VILNIUS TECH (tuometinis VGTU) suteikė ne tik išsilavinimą, būrį laiko patikrintų draugų bei galybę gražių prisiminimų, bet ir meilę. Emilija Gavėnienė ir Marius Gavėnas čia ne tik susipažino, bet ir susižadėjo per diplomų teikimo ceremoniją – tai vėliau buvo galima stebėti net ir nacionalinio transliuotojo eteryje.
– Visų pirma papasakokite, kaip prasidėjo Jūsų pažintis ir meilės istorija?
Emilija: Mūsų istorija prasidėjo visiškai atsitiktinai. 2013 metų vasarą, po mokyklos baigimo, sulaukiau skambučio iš Transporto inžinerijos fakulteto studentų atstovybės. Jie pakvietė mane, pirmakursę, į fuksų stovyklą. Ilgai negalvojusi sutikau prisijungti, nors tuo metu buvau įstojusi į Pramogų industrijų studijų programą Kūrybinių industrijų fakultete. Puikiai pamenu, kaip atvykusi pamačiau Marių ant pagrindinių universiteto laiptų – dėmesį patraukė jo išvaizda, pasitikėjimas savimi.
Pirmakursių stovykloje vyko studentų atstovybės pristatymas. Po renginio prisėdome dviese ant suoliuko ir gerą pusvalandį kalbėjomės apie atstovybę, gyvenimo pasirinkimus. Po stovyklos kiekvienas grįžome į savo studentišką kasdienybę, kol vėl susitikome 2015 m. gegužės 8 d. studentų atstovybės gimtadienyje. Tą vakarą šokome ir nuo tada jau nebeišsiskyrėme.
Marius: Emilija vis dar netiki, bet aš ją pastebėjau per patį pirmą fuksų stovyklos prisistatymo žaidimą Aukštadvaryje. Kukli žemaitė kažkodėl patraukė akį ir vakare ant suoliuko gyvenimo aptarti susėdome ne taip ir atsitiktinai.
– Mariau, pasipiršai per diplomų įteikimo šventę. Kodėl nusprendei būtent taip paprašyti Emilijos rankos ir širdies? Ar labai jaudinaisi pasipiršdamas matant tokiai didelei auditorijai?
Marius: Išėjo, kad toks pasipiršimas puikiai apibendrino studijų ciklą. Susipažinome pirmąją Emilijos dieną universitete, o įsipareigojome paskutinę. Pats ne tik studijavau, bet ir aktyviai dalyvavau studentų atstovybės veikloje, todėl jaučiau ypatingą ryšį su Alma Mater.
Dėl pačios pasipiršimo idėjos – niekada nebijojau dėmesio ir manęs ši mintis negąsdino iki pat paskutinės minutės. Tik tada, kai jau priklaupiau ir žmonės pradėjo ūžti, stipriai susijaudinau ir net nežinau, ar ištariau standartinį „Ar tekėsi už manęs?“ Be to, turiu padėkoti universiteto personalui, kuris padrąsino, kai buvau suabejojęs, ar čia tikrai gera idėja.
Emilija ir Marius
– Emilija, ar šis žingsnis buvo netikėtas? O gal visgi kažką nujautei?
Emilija: Tuo metu gyvenome atskirai, todėl toks žingsnis buvo visiška staigmena. Buvome kartu apie trejus metus, tad slapčia pasvajodavau apie sužadėtuves. Šiek tiek įtarimo sukėlė tik tai, kad piršlybų išvakarėse Marius paklausė, kokia mano mėgstamiausia daina. Bet tikrai negalėjau pagalvoti, kad tai įvyks būtent per diplomų įteikimą.
– Jūsų piršlybų vaizdo įrašas tapo labai populiarus socialiniuose tinkluose, jį galėjai pamatyti ir įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Ar tai sukėlė kokių nors papildomų emocijų?
Emilija: Emocijos tiesiog liejosi per kraštus! Sulaukėme ir nemažai žiniasklaidos dėmesio – mus rodė per LRT žinias, laidą „Labas rytas, Lietuva“, skambino radijo stotys. Mielai dalijomės savo džiaugsmu.
Marius: Dėmesys buvo netikėtas. Planuodamas tikrai nemaniau, kad išeis taip viešai. Draugai juokavo, kad reikėjo ant nugaros užsidėti kokią nors reklamą ir tai monetizuoti.
Emilija ir Marius
– Kaip toliau vystėsi jūsų istorija?
Emilija: Greitai po sužadėtuvių apsigyvenome kartu pirmajame bendrame bute. Po metų, 2018 m., iškėlėme dideles vestuves, kurioms Marius padarė skaidrių prezentaciją ir papasakojo mūsų susipažinimo istoriją. Tai buvo tikra šventės vinis! Vėliau įsigijome savo pirmuosius namus, o po penkerių metų susilaukėme dukrytės Beatos. Ji kasdien pripildo mūsų gyvenimą juoko, džiaugsmo ir brandos.
– Kaip ir kuo gyvenate dabar? Kaip užaugo jūsų meilė? Kokia Jūsų profesinė sritis?
Emilija: Šiuo metu esame brandžios meilės etape – svarbiausia tapo šeimos sveikata ir ramybė. Mėgaujamės tėvyste, bet nepamirštame skirti laiko vienas kitam. Mūsų dukrai Beatai jau 2,5 metų, tad augame kartu su ja. Aš neseniai grįžau iš motinystės atostogų ir dirbu vyresniąja klientų aptarnavimo vadybininke „Lindström“ įmonėje. Kaip ir daugelis mamų, derinu darbą ir šeimą.
Marius: Draugė per vestuves yra palinkėjusi: „Kad visada būtų ko laukti.“ Tai labai padeda. Turime ateities planų ir gyvename to link. Emilijos entuziazmo dėka nemažai keliaujame, o kelionės tik sustiprina vienas kito pažinimą ir ugdo meilę. Profesinėje srityje plėtoju technikos pardavimo projektus, kuriems, kas be ko, padeda įgytas inžinerinis išsilavinimas ir drąsa, įgauta studentų atstovybėje.
Emilija ir Marius Gavėnai su dukrele
– Kaip manote, ar tikrai universiteto laikų meilė nerūdija? Gal pažįstate daugiau porų, kurios susipažino universitete ir tebėra kartu?
Emilija: Manau, esame gyvas įrodymas, kad tikrai nerūdija – priešingai, ji tik stiprėja. Turime nemažai draugų, kurie taip pat susipažino universitete ir iki šiol yra kartu.
Marius: O kur dar žmonės susipažįsta?
– Ko, kaip buvę studentai, palinkėtumėte VILNIUS TECH bendruomenei?
Emilija: Linkime naujiems ir esamiems studentams būti smalsiems, aktyviems ir drąsiai įsitraukti į universiteto gyvenimą. Nepermąstyti kiekvieno gyvenimiško pasirinkimo, o labiau mėgautis kasdienybe – juk niekada nežinai, kur ir kada gali sutikti savo gyvenimo žmogų.
Marius: Labai rekomenduoju naudotis studento statusu. Būnant studentu, labai daug leidžiama ir daug kas lengvai atleidžiama, todėl išbandyti save įvairiose srityse, išvažiuoti į „Erasmus+“ mainų programą, padirbti skirtingus darbus, išbandyti hobius yra pats geriausias laikas!
Parengė: Eglė Kirliauskaitė-Blaževičė
Nuotraukos: iš asmeninio archyvo
