Nora Skaburskienė: „Naujovės darbe motyvuoja ir skatina praplėsti akiratį“

Sausio 10, 2024
Šįsyk rubrikoje „Vadovo portretas“, kurios tikslas – atskleisti VILNIUS TECH įvairių administracijos padalinių ir centrų vadovų asmenybes, vadovavimo principus bei darbo ypatumus, padėti geriau pažinti kolegas, interviu su VILNIUS TECH Studijų direkcijos vadove Nora Skaburskiene. 
 
– Apibrėžimas. Kokie trys žodžiai Jums asocijuojasi su gero vadovo ar vadovės apibrėžimu? 
 
– Pagarba, bendradarbiavimas ir tikslo siekimas.
 
– Vertybės. Kas Jums svarbu būnant vadove? Kokiomis vertybėmis ir principais vadovaujatės savo, kaip vadovės, darbe?   
 
– Bene svarbiausia vertybė yra pagarba savo darbuotojams. Juk vadovo paskirtis yra sudaryti sąlygas darbuotojams gerai atlikti savo funkcijas. Taip pat svarbu yra tinkamai planuoti veiklas bei siekti rezultato, kuris prisidėtų prie universiteto reputacijos augimo. Visada siekiu, kad darbuotojai turėtų galimybę tobulėti, įsitraukti į naujas veiklas. Kintanti aplinka reikalauja didelio lankstumo, dažnai tenka prisitaikyti prie netikėtų situacijų, kūrybiškai pažvelgti į problemą ir surasti naujus sprendimus.
 
– Stiprybės. Kas, Jūsų manymu, yra stipri komanda? Kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti žmonės, kad kartu pavyktų sklandžiai pasiekti užsibrėžtų tikslų? 
 
– Iš savo darbuotojų tikiuosi atsakomybės, nebijoti klausti ir tartis. Esame komanda ir mūsų darbo rezultatas yra bendrai pasiektas. Kai darbuotojai jaučia, kad vadovas jais pasitiki ir juos vertina,  jie labiau stengiasi kokybiškai atlikti darbą ir įdeda papildomų pastangų, kai to reikia.
 
– Komanda. Kaip motyvuojate savo komandą? Gal turite išskirtinių tradicijų ar ritualų komandoje?   
 
– Džiaugiuosi savo komanda – galiu drąsiai teigti, kad Studijų direkcijoje dirba puikūs žmonės, savo srities profesionalai. Labai smagu, kad komandoje esame atradę bendrų temų, kuriomis diskutuojame, dalinamės patirtimi.
 
Iš tiesų darbuotojus labiausiai motyvuoja tikslas, kurio jie siekia ir veiklos prasmė. Todėl universiteto gerovė, patogi darbo aplinka ir gera atmosfera yra labai svarbūs visiems jo darbuotojams.
  
– Iššūkiai. Kas Jums sunkiausia vadovaujant komandai? Gal turite savo sėkmės formulę, kuri padeda suvaldyti sunkias situacijas ir sklandžiai organizuoti komandos darbą? 
 
– Stengiuosi vengti mikromenedžmento. Žmogus turi suvokti, kad yra atsakingas už savo atliekamą darbą ir jo rezultatus. Todėl labai svarbu darbuotojui paaiškinti, koks yra jo atliekamo darbo tikslas ir prasmė, siekiamas rezultatas bei pasitikėti jo gebėjimais. Jei iškyla problemos – kartu ieškome sprendimo ir stengiamės ištaisyti klaidas bei numatyti priemones, kad ateityje to išvengtume. Taip pat labai svarbu matyti ir pastebėti darbuotojų pastangas ir pasiekimus, pagirti ir padėkoti už atliktus darbus. Dažniausiai žmogus neprisimena, ką jam pasakei, tačiau ilgam išlieka tai, kaip privertei jį jaustis.
  
– Ateities projektai. Kokie projektai dabar yra svarbiausi Jūsų komandos darbotvarkėje?   
 
– Ateinančiais metais laukia  labai įdomus iššūkis – Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prijungimas. Tai pareikalaus pokyčių arba atnaujinimų visose padalinio veiklos srityse, reikės kurti naujas taisykles, numatyti naujus veikimo būdus. Tačiau tuo pačiu tai labai įdomus ir unikalus procesas, kuriam pasibaigus mūsų universitetas praplės veiklos lauką.
 
– Inovacijos. Kiek dėmesio komandos darbe skiriate naujų galimybių paieškai, inovacijų ir naujų technologijų integravimui?   
 
– Esu labai smalsi ir domiuosi įvairiausiomis naujovėmis. Darbe nevengiu išbandyti naujų programinių įrankių, naujų veiklos būdų. Vienas iš paskutiniųjų pradėtų naudoti įrankių, kuris labai naudingas duomenų analizei – Power BI. Smagu, kad kartu su komanda imamės naujų veiklos sričių – tai ir verslo stipendijų koordinavimas, ir naujausia veikla susijusi su praktikomis užsienio studentams. Naujovės neleidžia „apkerpėti“, motyvuoja ir skatina praplėsti akiratį.
 
– (Ne) Sėkmės istorija. Kokia ypatinga savo sėkmės, o gal ir nesėkmės, istorija galite pasidalinti su VILNIUS TECH bendruomene? Kokias pamokas iš to išsinešėte ateičiai? 
 
– Ko gero, didžiausia sėkme, o kartu ir nesėkme galėčiau pavadinti 2021-2022 metais vykusį institucinį VILNIUS TECH vertinimą. Galime didžiuotis, kad naujai išrinktai vadovų komandai (rektoriui ir prorektoriams) pavyko per labai trumpą laiką suburti komandą ir parengti išsamią, atvirą bei analitinę savianalizę. Manau, kad bendras analitinis darbas atnešė naudos, nes parodė, kur esame, ko siekiame, ką dar galime daryti geriau. Nors gavome akreditavimą maksimaliam laikotarpiui, nuvylė išorės ekspertų išvados ir rekomendacijos. Kai kuriuose punktuose jos pakartojo tai, ką patys įvardijome savianalizėje kaip šiuo metu tobulinamas sritis. Nepakankamai buvo įvertintas mūsų analitiškumas, mūsų pačių pastangos gerinti veiklos kokybę.
 
– Pasirinkimai. Kodėl savo karjerai pasirinkote VILNIUS TECH? Ar jaučiatės VILNIUS TECH komandos dalimi? 
 
– Mano atėjimui į universitetą įtakos padarė ne vienas faktorius. Iki tol į universitetų veiklą žvelgiau iš išorės per jų veiklos reglamentavimą, išorinį vertinimą. Darbas universitete leido pažvelgti į aukštajame moksle vykstančius procesus iš vidaus, pamatyti stiprybes ir trūkumus. Smagu, kad ir pati galiu prisidėti tobulindama studijų kokybę.
 
– Herojus. Į kokį herojų vaikystėje lygiavotės? Kodėl? 
 
– Vaikystėje buvau knygų „rijikė“ – buvo etapas, kai žavėjausi indėnų kultūra, kuri patraukė požiūriu į aplink supantį pasaulį, žmonių ir gamtos vienybę. Tačiau negalėčiau išskirti vieno herojaus, kurį būčiau idealizavus. Galbūt bandžiau kurtis savo idealą, turintį įvairių herojų savybių.
 
– Poilsis. Kas Jums padeda pailsėti po intensyvios darbo dienos? 
 
– Geriausias poilsis – vaikščiojimas miške. Tai kartu padeda ir atsipalaiduoti, ir aiškiau susidėlioti mintis galvoje. Nemažai sprendimo būdų atsiranda būtent po gero intensyvaus pasivaikščiojimo.
 
– Augimas. Kokią knygą, filmą ar spektaklį rekomenduotumėte VILNIUS TECH bendruomenei? 
 
– Vienas iš paskutiniųjų spektaklių, kuris paliko gilų įspūdį  – A. Cholinos „Jaunystė“. Sužavėjo gebėjimas šokio judesiu perteikti gilias emocijas, parodyti kartų konfliktus. Be to, netikėtai puikiai visai atmosferai tiko klasikinės muzikos panaudojimas. Šį spektaklį rekomenduočiau pažiūrėti visiems, auginantiems vaikus.
 
Jei rinkčiausi iš perskaitytų knygų – rekomenduočiau šokiruojančią Bill’o Browder’io knygą „Red Notice“, kurią perskaičiau dar prieš prasidedant karui Ukrainoje. Kai perskaitai, kokie procesai vyksta Rusijoje, nebestebina ir jų pasisakymai ar veiksmai.
 
– Patarimas. Ką patartumėte jaunam žmogui, tik pradedančiam karjerą? Į ką svarbu atkreipti dėmesį? 
 
– Patarimas iš savo patirties: imtis iniciatyvos ir nebijoti naujovių – visa tai padeda mokytis ir tobulėti profesiniu požiūriu. 
 
Taip pat patarčiau darbą atlikti iki pabaigos. Darbe procesas yra labai svarbu, tačiau būtina, kad ta veikla duotų rezultatą.
 
 
 Tekstą rengė VILNIUS TECH Viešosios Komunikacijos Direkcijos vidinės komunikacijos projektų vadovė Milda Mockūnaitė-Vitkienė.

Galerija

Panašios naujienos

Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Šiemet įvyko jau ketvirtoji VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykla (PhD Summer School), į kurią atvyko 30 studentų iš dešimties pasaulio šalių. Savaitę trukusios mokyklos metu pranešimuose patyrę savo sričių ekspertai mokė akademinio rašymo principų, komunikacijos, tyrimų etikos ir daugelio kitų jauniesiems mokslininkams doktorantūros metu itin aktualių dalykų. Vis dėlto vien akademinių žinių neužtenka. Daugelį metų su doktorantais dirbantys VILNIUS TECH profesorė dr. Simona Ramanauskaitė, lektorė Angelė Tamulevičiūtė-Šekštelienė ir Graikijos Viduržemio jūros universiteto (Hellenic Mediterranean University) profesorius dr. Konstantinos Petridis pabrėžia, kad sėkmingai tyrėjo karjerai itin vertingi yra gebėjimai įveikti iššūkius, bendradarbiauti bei kurti tarptautinius ryšius.  [caption id="attachment_121864" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Kokie iššūkiai doktorantams kyla šiandien? Studijuojant doktorantūrą, tyrimai, straipsnių rengimas bei disertacijos rašymas nėra vieninteliai iššūkiai, su kuriais susiduriama. Profesorius dr. K. Petridis, remdamasis savo patirtimi, pastebi tris neretai doktorantams iškylančias problemas. Pirmoji jų – laiko valdymas, ypač mėginant suderinti tyrimų reikalavimus su kitomis akademinėmis ir asmeninėmis atsakomybėmis. Šiai minčiai pritaria ir Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė. Pasak jos, tokių vasaros mokyklų metu neretai tenka įsitikinti, jog doktorantams iššūkių kelia ne tik teoriniai klausimai, bet ir tai, kaip suderinti disertacijos rengimą turint darbą, šeimą ir kitų įsipareigojimų.  „Tą įveikti padeda bendruomenė, supanti akademinė aplinka. Kai doktorantas turi su kuo pasikalbėti, aptarti abejonę, išgirsti klausimą ar gauti nuoširdų grįžtamąjį ryšį, problema dažnai tampa aiškesnė ir lengviau išsprendžiama. Kartais kolega, nebūdamas tavo temos ekspertas, gali tapti geriausiu „veidrodžiu“ ir parodyti, kuri tyrimo dalis skamba aiškiai, o kurią dar reikėtų performuluoti paprasčiau. Tad kalbėkime, klauskime, bendraukime, dalinkimės ir kurkime ryšius“, – pataria lektorė. [caption id="attachment_122458" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Antroji problema, kurią pastebi renginio svečias, yra doktoranto pasitikėjimas savimi pristatant savo darbus tiek akademinei bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei. Šiuo klausimu paantrina ir Fundamentinių mokslų fakulteto dekanė profesorė dr. S. Ramanauskaitė:  „Pasitikėjimą kuria ne tik turimos žinios ir gebėjimas, bet ir bendravimo patirtis skirtingos krypties, patirčių, kultūrų komandoje bei drąsa išsakyti savo mintis ir atvirai priimti kitų nuomonę. Todėl PhD Summer School renginiai būtini kiekvienam doktorantui, kad jis ugdytų tarptautiškumo ir bendradarbiavimo kompetencijas, plėstų savo kontaktų ratą kitų tyrėjų gretose“, – sako mokslininkė. Trečiasis iššūkis, pasak dr. K. Petridžio, apima kompetencijų ugdymą siekiant atsakingai ir efektyviai naudoti dirbtinio intelekto (DI) įrankius mokslinėje komunikacijoje. „Galiausiai, daugelis studentų susiduria su netikrumu dėl savo profesinių perspektyvų už akademinės aplinkos ribų. Norint įveikti šiuos iššūkius, reikalingas struktūruotas palaikymas, pavyzdžiui: tiksliniai tyrimų ir komunikacijos įgūdžių mokymai, DI raštingumo ugdymas akademiniame kontekste ir glaudesnis įsitraukimas į karjeros planavimo galimybes tiek akademinėje aplinkoje, tiek už jos ribų“, – paaiškina profesorius. [caption id="attachment_122456" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. K. Petridis[/caption] Tuo metu dr. S. Ramanauskaitė kaip ryškiausius išskiria iššūkius, kylančius tyrimų metu: „Doktorantai ir mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus ir siekia naujų žinių. Jie visada yra tarp žinomo ir naujo ribos. Todėl tyrimų planavimas, jų duomenų privatumo ir etiškumo klausimai dažniausiai yra specifiniai, saviti ir reikalauja papildomo gilinimosi. O tai, kas tiko ankstesniame tyrime, ne būtinai galios šiame, – sako profesorė. – Kitas svarbus dalykas – tyrėjai visuomet susiduria su nuolatinio tobulėjimo ir gilinimosi poreikiu. Todėl naujieji tyrėjai, doktorantai turi būti kūrybiški ir remtis bendradarbiavimu su kitais tyrėjais, galinčiais dalintis savo patirtimi ir kartu rasti tinkamiausią sprendimą.“ Nuo naujų pažinčių iki reikšmingų atradimų  Šiandien mokslininko darbą be tarptautinio bendradarbiavimo jau sunku įsivaizduoti. Tarptautiniai ryšiai atveria galimybes dalyvauti konferencijose, rengti bendras publikacijas, inicijuoti projektus, keistis metodais ir pažvelgti į savo tyrimą iš kitos akademinės ar kultūrinės perspektyvos, vardija A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė.  „Ne mažiau naudinga kartais tiesiog pakeisti aplinką – išvykti į kitą šalį, dalyvauti stažuotėje, padirbėti kitame universitete ar tyrimų centre. Bendravimas su skirtingų kultūrų, patirčių ir požiūrių žmonėmis plečia mąstymą, augina idėjas ir leidžia kitaip pamatyti net tai, kas iki tol atrodė visiškai aišku. Naujoje aplinkoje gali skleistis mūsų žinios, patirtys ir kūrybiškumas, – o būtent jų labai reikia visame disertacijos rengimo kelyje. Ir jei taip su humoru pasakius, tai kartais tam, kad tyrimas ir darbai pajudėtų pirmyn, labai naudinga pajudėti ir pačiam“, – šypsosi lektorė. [caption id="attachment_122446" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Tuo metu profesorius dr. K. Petridis įžvelgia dvi itin praktiškas priežastis, dėl kurių tarptautinis bendradarbiavimas toks būtinas: „Pirma, tai leidžia tyrėjams užmegzti prasmingus profesinius ryšius su kolegomis ir kitais doktorantais iš skirtingų akademinių ir kultūrinių aplinkų, taip puoselėjant ilgalaikius bendradarbiavimo santykius. Antra, tai praplečia tyrėjų suvokimą apie jiems prieinamas profesines galimybes planuojant tolesnius karjeros žingsnius – supažindina juos su įvairiomis tyrimų aplinkomis, institucinėmis praktikomis ir karjeros kryptimis.“ Mokslininkė S. Ramanauskaitė, kalbėdama apie tarptautinį bendradarbiavimą, akcentuoja jo svarbą atliekamiems tyrimams. Pasak jos, tyrimų rezultatai nėra apriboti viena institucija ar šalimi. Jų tikslas – gauti naujų žinių pasauliniame kontekste, todėl bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene padeda aiškiau suvokti, kas jau yra ištirta ir kokios naujos idėjos gali būti išbandomos.  [caption id="attachment_122462" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. S. Ramanauskaitė[/caption] Taip pat, anksčiau ar vėliau rezultatai pasiekia visuomenę, verslą, todėl jau tyrimų metu būtina įsivertinti jų įtaką skirtingoms kultūroms ir bendruomenėms. Be to, vykdant mokslinius tyrimus, asmeninė tarptautinė patirtis ir įvairovės pažinimas gali padidinti tyrimų rezultatų pritaikomumą įvairiose visuomenėse, aiškina profesorė. Kodėl svarbu dalyvauti doktorantūros mokyklose? Dalyvaudami VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykloje, dalyviai turėjo galimybę įgyti naujų žinių, išmokti spręsti aptartus iššūkius bei sutikti panašios srities mokslininkų iš kitų šalių. Tačiau tai – ne vienintelė nauda, kurią gauna dalyviai. Anot pranešėjų, tokių mokyklų vertė slypi tame, ką pats doktorantas nuveikia jų metu. „Manau, kad didžiausia tarptautinių renginių, tokių kaip Doktorantų mokykla, vertė yra tai, jog jie suteikia platformą studentams dalintis savo tyrimų patirtimi, aptarti bendrus iššūkius ir kartu ieškoti sprendimų su kolegomis iš įvairių akademinių sričių. Be to, tokie renginiai suteikia vertingų progų praktikuoti anglų kalbą kaip pagrindinę mokslinės komunikacijos kalbą (lingua franca) ir taip stiprina studentų gebėjimą efektyviai veikti tarptautiniuose tyrimų kontekstuose“, – sako profesorius iš Graikijos. Tuo metu VILNIUS TECH lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė teigia, jog tokių renginių ilgalaikiu rezultatu tampa būtent sutikti žmonės ir nauji ryšiai. Vienas pokalbis gali paskatinti naują tyrimo idėją, padėti atrasti reikalingą metodą, būsimą publikacijos bendraautorių ar kolegą, į kurį vėliau galima kreiptis patarimo, sako ji. [caption id="attachment_122448" align="alignnone" width="1024"] A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė[/caption] „Doktorantų mokyklos sukuria ypatingą erdvę, kurioje galima ne tik mokytis, bet ir saugiai kalbėti apie savo tyrimus, iššūkius bei dar ne iki galo išgrynintas idėjas. Čia doktorantai pamato, kad daugelis jų susiduria su panašiais klausimais, nepriklausomai nuo šalies, universiteto ar mokslo srities. Toks bendrumo jausmas suteikia daugiau pasitikėjimo“, – vardija lektorė. Fundamentinių mokslų fakulteto profesorė pastebi ir kitą naudą – doktorantūros mokyklų metu jaunieji tyrėjai itin aktyviai dalinasi savo patirtimi socialinėse medijose, o tai padeda tapti labiau matomiems mokslinėje erdvėje, bet ir visuomenėje. „Mokslas neturi būti skirtas tik pačiam mokslininkui, jis turi būti kuo viešesnis ir skatinti naujus atradimus ar tyrimus. Todėl matyti, kad doktorantai keičia nusistovėjusį mokslinės bendruomenės pasiekimo būdą iš grynai tik konferencijomis ir asmeniniu bendravimu paremtų priemonių į socialinių tinklų taikymą, teikia vilčių, jog mokslas, jo rezultatai ir juos vykdantys mokslininkai taps labiau matomi ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei“, – sako dr. S. Ramanauskaitė. [caption id="attachment_122460" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Trys patarimai būsimiems mokslininkams Prof. dr. S. Ramanauskaitė: „Jūs jau esate tinkamame kelyje, nes pasirinkote vykdyti mokslinius tyrimus, semtis patirties tarptautiniuose renginiuose. Nenustokite šiame kelyje ir tikėkite savimi, nes mokslinių tyrimų kelias dažniausiai yra duobėtas, tačiau kiekviena patirtis ir papildomas jūsų bendruomenės narys laukiančias „duobes" padaro vis mažiau jaučiamas ir jus apsunkinančias.“ Prof. dr. K. Petridis:   „Išlikite alkani, išlikite kvaili“ (angl. Stay hungry, stay foolish). A.Tamulevičiūtė-Šekštelienė: „Kurkime ryšius, bendraukime ir nenustokime kalbėti apie savo tyrimus. Pristatykime juos konferencijoje, kolegai, draugui, žmogui iš kitos mokslo srities ar net bare – kartais būtent neformalioje aplinkoje sulaukiame netikėčiausio ir naudingiausio klausimo.“ [caption id="attachment_121858" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokyklos pranešėjai[/caption]
Plačiau
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
Kokios sąlygos tyrėjų karjerai Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE)? Tyrėjų karjeros struktūrinės politikos palyginamąją analizę atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD) kartu su Europos Komisija, kviesdamos tyrėjus dalyvauti pirmojoje bendroje tarptautinėje apklausoje apie Tyrėjų karjerą. Apklausa vykdoma įgyvendinant iniciatyvą Research and Innovation Careers Observatory (ReICO), kurios tikslas – stiprinti įrodymais grįstą mokslinių tyrimų ir inovacijų karjeros politiką, renkant patikimus duomenis apie tyrėjų darbo sąlygas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų įgyvendinime, atlygį ir karjeros raidą. Dalyvauti apklausoje kviečiami tyrėjai, mokslo vadybininkai, mokslininkai, mokslo politikos formuotojai, ekspertai ir kt. Apklausos metu respondentų bus prašoma pasidalyti profesine ir tyrėjų mobilumo patirtimi, darbo aplinka, karjeros perspektyvomis akademinėje ar kitoje kryptyje. Apklausa anoniminė, jos pildymas trunka iki 15 minučių. Prisijungti galima naudojant ORCID paskyrą arba gavus individualią prisijungimo nuorodą el. paštu. Apklausa aktyvi iki 2026 m. rugsėjo 25 d. Dalyvauti apklausoje galima čia. Daugiau informacijos: Dr. Edita Bagdonaitė Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus patarėja Lietuvos atstovė EMTE Tyrėjų karjera Tel. +370 604 76 851 El. p. edita.bagdonaite@lmt.lt
Plačiau