Stojantiesiems

Nugriaudėjo iki šiol didžiausias CREATORS‘ FEST: vakaro vinis – Free Fingos šou

Rugsėjo 3, 2025
Rugsėjo 1-ąją Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) pradėjo su trenksmu – Kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ nugriaudėjo jau ketvirtasis CREATORS‘ FEST. Mokslo metų atidarymo festivalis šiemet buvo kaip niekad įspūdingas: du „LinkMenų fabriko“ angarus drebino vienas už kitą audringesni pasirodymai, kuriuos vainikavo slapto svečio, vieno populiariausių Lietuvos atlikėjų – Free Fingos – šou.

CREATORS‘ FEST – visos VILNIUS TECH bendruomenės ir miestiečių pamilta tradicija, smagiai palydinti į naujus mokslo metus ir kasmet sutraukianti vis daugiau žmonių. Tai puikiai parodo ir šių metų renginys: per keturis metus stipriai išaugęs ir patobulėjęs festivalis sulaukė virš 5 tūkst. universiteto naujokų, darbuotojų, alumnų, kaimynų ir vilniečių.

Šiemet buvo švenčiama dvigubai garsiau, įsimintiniau ir gausiau – renginio dalyvių pirmąkart laukė net du muzikiniai angarai, 6 žinomos grupės ir atlikėjai bei dar daugiau pramogų, įspūdžių ir naujų pažinčių.

Šių metų programa buvo pritaikyta visiems muzikiniams skoniams – koncerte skambėjo nuo popso iki alternatyviosios muzikos. Pagrindinėje scenoje koncertavo visiems puikiai žinomi atlikėjai, o pasirodymų maratoną pradėjo vienas ryškiausių gyvos muzikos ansamblių „Baltasis Kiras“, jau antrą dešimtmetį kuriantis vasaros hitus ir grojęs didžiausiuose Lietuvos festivaliuose. Grupės kūryba, kurioje susilieja laisvė, lengvumas ir džiaugsmas, jau nuo pirmųjų akordų nukėlė į šilčiausias akimirkas ir sugrąžins vasarišką nuotaiką. 

Vakarui įsibėgėjus publiką uždegė Lietuvos synth-pop pionieriai „Lemon Joy“, kurių muzika yra tapusi ištisų kartų garso takeliu. Išskirtinis Igorio Kofo balsas ir melodingos elektronikos garsai sukūrė unikalią, šiek tiek melancholišką, bet kartu šviesią atmosferą. Tokie laikui nepavaldūs hitai kaip „Kažkada“, „Mylėt tave taip beprotiška ir keista“ ir kiti kūriniai apjungė visus festivalio dalyvius ir įkvėpė jėgų naujiems mokslo metams. 

Tuo tarpu alternatyvai atstovavo ir Jaunimo scenoje paraleliai pasirodė trys grupės – „Mėtų miškas“, „Defektas“ ir „Lik“, kurios angaro erdvę užpildė melodingais gitarų garsais bei nežabota gaivališka energija.

Dvi iš jų VILNIUS TECH – daugiau nei svečiai. Grupėje „Mėtų miškas“ gitara groja VILNIUS TECH VVF Inžinerinės vadybos ir ekonomikos studentas Naglis Ignatavičius, o „LinkMenų fabriko“ studijoje grupė yra įsirašiusi dainą „Oceans“ ir nufilmavusi jos vaizdo klipą. Su „LinkMenų fabriku“ yra susijęs ir „Defektas“ – grupė dalyvavo Tarptautinėje žiemos mokykloje „Sound and Vision: Mastering Music Video Creation“ 2025.

Vakaro pabaigoje dalyvių laukė staigmena, vainikavusi VILNIUS TECH CREATORS‘ FEST – po Slapto svečio etikete pasislėpusio Free Fingos pasirodymas, į kurį netilpo visi norintys. Iki pat festivalio išlaikyta intriga atsipirko su kaupu – vieno populiariausių Lietuvos atlikėjų šou tapo įspūdingos programos vinimi, o jo hitus atmintinai skandavo visas „LinkMenų fabriko“ angaras. 

Renginio dalyvių taip laukė maisto, gėrimų ir poilsio zonos bei įvairios pramogos: kūno puošyba, lauko žaidimai, nuotraukų kampelis, VILNIUS TECH Turistų klubo veiklos ir daugelis kitų.

Daugiau renginio nuotraukų galite rasti čia. Nuotraukų autorius – Simas Bernotas.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau