Stojantiesiems

Nuo biofiliškų mokyklų iki medinių daugiabučių: Vilniuje vyks tarptautinis architektūros forumas

Vasario 23, 2026
Vasario 26–27 dienomis Vilniuje, VILNIUS TECH vyks tarptautinis medinės architektūros ir inžinerijos forumas „Forum Wood Building Baltic“, subursiantis architektus, inžinierius, mokslininkus, verslo atstovus ir miestų planuotojus iš Baltijos, Šiaurės bei Vakarų Europos šalių. Renginys yra tarptautinio tinklo Forum Holzbau dalis, jungiančio pirmaujančius Europos universitetus ir veikiančio kaip žinių bei technologijų perdavimo platforma šiuolaikinės tvarios medinės statybos srityje.
 

Registracija į renginį
 
Baltijos regionui skirtą forumą organizuoja Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), Rygos technikos universitetas (RTU), Talino technologijų universitetas (TalTech) ir Estijos dailės akademija (EKA). Vilniuje šis forumas rengiamas jau antrą kartą.
 
Mediena – atsakas į klimato iššūkius
 
Šiaurės ir Baltijos šalyse tradicinė statybinė medžiaga – mediena – šiandien įgauna naują reikšmę. Atsinaujinantys ištekliai, pažangūs tyrimai ir technologinės inovacijos atveria galimybes kurti aukštos kokybės, tvarius ir estetiškai išskirtinius statinius.

„Mediena šiandien nebėra tik įprasta statybinė medžiaga. Tai – strateginis pasirinkimas, padedantis spręsti klimato kaitos, išteklių ribotumo ir statybų sektoriaus poveikio aplinkai klausimus. Todėl šis forumas taps vieta, kurioje susitiks mokslas, praktika ir verslas“, – sako VILNIUS TECH docentas, Mokslo komiteto pirmininkas dr. Liutauras Nekrošius.

Pasak jo, renginio tikslas – suvienyti skirtingų sričių atstovus bendrai diskusijai: universitetų tyrėjus, projektuojančius architektus ir inžinierius, medinių konstrukcijų gamintojus, statytojus, nekilnojamojo turto vystytojus, miestų planuotojus, administratorius bei paveldo specialistus.

Dviejų dienų simpoziumas ir inovacijų paroda

Forumą sudarys dviejų dienų simpoziumas ir gamybos bei statybos įmonių paroda. Konferencijos programą sudaro šešios žodinių pranešimų sesijos, taip pat šiemet pirmą kartą organizuojama stendinių pranešimų sesija.

„Sąmoningai formuojame sesijas taip, kad jose susitiktų skirtingų profesijų ir šalių atstovai. Tik tarpdisciplininis dialogas leidžia gimti realioms inovacijoms“, – pabrėžia dr. L. Nekrošius. – „Šiemet itin svarbu, kad į diskusiją aktyviai įtraukiame studentus, doktorantus ir jaunuosius architektus bei inžinierius.“

Forume pranešimus skaitys ekspertai iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Danijos, Suomijos, Švedijos, Austrijos, Ispanijos ir Vokietijos.

Nuo biofiliškų mokyklų iki medinių daugiabučių

Tarp pranešėjų – žinomi architektai ir inžinieriai, kurių darbai peržengia vienos profesijos ribas. Architektas Arūnas Liola ir konstrukcijų inžinierius Žydrūnas Jurgelionis pristatys bendrą pranešimą apie „Sanctum“ centro įgyvendinimo iššūkius, atskleidžiant tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą.

Suomijos Aalto universiteto profesorius Pekka Heikkinen kalbės apie universitetinių tyrimų ir studijų sąsajas su statybų rinka. Architektai Thomas Jørgensen ir Markus Kaasik dalinsis patirtimi kuriant biofiliškus, kontekstualius mokyklų pastatus, o Rūdis Rubenis pristatys bendruomenės bibliotekos projektą.

Tarp socialinio poveikio iniciatyvų – architektės Margaritos Kaučikaitės ir Evelinos Vasiliauskaitės keliaujančios architektūros dirbtuvės, įgalinančios regionų jaunimą dalyvauti savo aplinkos formavimo sprendimuose. Architektė Viktorija Blažienė pristatys, kaip architektūra gali tapti humanitarinės pagalbos įrankiu karo agresiją patiriančiai Ukrainai.

Architektai Johannes Hübner ir Tina Selami vykdo eksperimentinius tyrimus renovacijos ir naujų statybų srityse, o architektas Joakim Kaminsky pristatys 12 aukštų medinių konstrukcijų daugiabutį, apšiltintą šiaudais – inovaciją, keliančią tvarumo standartus į naują lygį.

Inžineriniai sprendimai ir rinkos perspektyvos

Inžinerinėje programos dalyje inžinierius Stefan Winter prognozuos medinių konstrukcijų ateitį 2030 metais, Rozenheimo taikomųjų mokslų technikos universiteto profesorius Andreas Heinzmann analizuos gamybos tobulinimo kryptis, o inžinierė Maarja Mirjam Rajasaar pristatys eksperimentinį tyrimą apie lauko medinių konstrukcijų stebėseną.

Mokslininkas Maximilian Pramreiter nagrinės efektyvesnio miško išteklių naudojimo galimybes, biologijos mokslų profesorius Vitas Marozas kalbės apie tvarios miškininkystės ir bioįvairovės svarbą. Taip pat bus pristatyta medinių tiltų projektavimo Ispanijoje ir gamybos Lietuvoje patirtis bei didžiausio medinių laikančių konstrukcijų administracinio pastato įgyvendinimo analizė.

Baltijos šalių medinės architektūros ir statybos rinkos būklę, potencialą bei perspektyvias kryptis apžvelgs tvarios statybos ekspertas ir verslo atstovas Paulius Milčius.

„Medinės statybos sektorius Baltijos regione turi didžiulį augimo potencialą. Tačiau tam būtinas glaudus mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas. Forumas yra katalizatorius šiam procesui“, – teigia dr. L. Nekrošius.

Forumo partneriai: „Rothoblaas“, „EGGER Group“, „Pro clima“, „Binderholz“, „HSBCAD“, „James Hardie“, „STEICO“, „ISOCELL“, „KNAUF“, „SIHGA“, „SWG“, „KLH“, „Koch&Schulte“, „Peikko“, „Drūstraigtis“, „VMG Grupė“, „Jūrės medis“, „Woodon“, „The Nordic Council of Ministers“, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Medinės architektūros centras.

Tekstą parengė VILNIUS TECH docentas, Mokslo komiteto pirmininkas dr. Liutauras Nekrošius. 

Fotogr. Leonas GarbačiauskasProject Sanctum“. 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau