Lietuvos jūrų transporto sektorius ir jūrų pramonė vis dar dažnai siejama tik su Klaipėdos uostu, tačiau tai – gerokai platesnė ekosistema, apimanti laivybą, jūrų krovos terminalus, logistiką, energetiką, karinį mobilumą, jūrinę inžineriją ir specialistų rengimą. Nuo jos priklauso ne tik regiono, bet ir visos šalies konkurencingumas. Sektoriaus atstovai sako, kad artimiausią dešimtmetį jo ateitį lems gebėjimas prisitaikyti prie geopolitinių sukrėtimų, žalinimo reikalavimų, technologinės transformacijos ir augančio kompetencijų poreikio.
Jūrų transporto sektoriaus raidą šiandien formuoja ne vien ekonominiai ciklai – jis vienu metu patiria geopolitinių konfliktų poveikį, reguliacinį spaudimą ir sparčią technologinę transformaciją. Būtent nuo šių veiksnių visumos priklauso krovinių srautų stabilumas ir visos jūrų pramonės ekosistemos konkurencingumas. Gintautas Kutka, Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius, pasakoja, kad geopolitiniai procesai pastaraisiais metais įgavo precedento neturintį mastą. Uždarius Hormūzo sąsiaurį, krovinių mažėja, kuro sąnaudos ir draudimo rizikos auga, o logistinės grandinės trūkinėja.
„Kylant įvairiems geopolitiniams pavojams didėja grėsmė, kad pasaulinė pramonė bus destabilizuota tokiu mastu, kokio anksčiau turbūt nebuvo“, – konstatuoja G. Kutka.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Laimono Rimkaus vertinimu, nepaisant geopolitinės suirutės, visoje Europoje uostai vis aiškiau matomi ne tik kaip logistikos mazgai, bet ir kaip strateginė infrastruktūra, susijusi su energetika, saugumu ir kariniu mobilumu. O dabartinis geopolitinis neapibrėžtumas, jo nuomone, reiškia ne tik riziką, bet ir spaudimą sektoriui tapti lankstesniam.
„Viena iš nepalankių mums tendencijų yra geopolitinis neapibrėžtumas, kuris lemia krovinių srautų nestabilumą ir išaugusią jų priklausomybę ne nuo ekonominių, o nuo politinių sprendimų. Kita vertus, tai skatina sektoriaus įmones tapti lankstesnėmis, labiau diversifikuotomis ir išmanesnėmis, o bendros Europos politikos formuotojus – tą politiką iš esmės peržiūrėti“, – sako jis.
G. Kutkos teigimu, šiame kontekste vienu svarbiausių sektoriaus prioritetų išlieka klimato politika ir laivybos dekarbonizacija, tačiau tikslų įgyvendinimą komplikuoja geopolitinė realybė.
„Laivybos pramonė perveža keturis penktadalius visos pasaulinės prekybos ir yra atsakinga už maždaug 3% pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Siekiant įgyvendinti Tarptautinės jūrų organizacijos sprendimą, laivybos sektoriuje iki 2050 m. anglies dvideginio emisiją privalome sumažinti tiek, kad ji būtų lygi 50% 2008 m. buvusios emisijos. Šis visai žmonijai aktualus klausimas tapo politiniu. JAV paveikė Tarptautinės jūrų organizacijos siūlymą ir vieneriems metams nukėlė sprendimo priėmimą dėl emisijos sistemos „Net-Zero Framework“ teisinio įtvirtinimo. Šia programa siekiama sumažinti pasaulinį anglies dioksido dujų išmetimą tarptautinės laivybos sektoriuje, taikant laivybai pasaulinį anglies dioksido mokestį. Tai sulaukė neigiamos laivybos kompanijų ir uostų naudotojų reakcijos, nes kelia grėsmę ES uostų konkurencingumui, didina teisinio reguliavimo sąlygų netolygumą, riziką, kad bus vengiama tam tikrų uostų, stabdo globalaus emisijų neutralumo siekius. Dabar, kai nulinės emisijos sistemos „Net-Zero Framework“ priėmimas atidėtas metams, ES apyvartinių taršos leidimų sistema jūrų transportui išlieka regionine priemone“, – apžvelgia pašnekovas.
Svarbi visa grandinė
Globalių tendencijų poveikis tiesiogiai jaučiamas ir Lietuvoje – pirmiausia Klaipėdos uoste bei su juo susijusioje logistikos grandinėje. Pasak L. Rimkaus, Klaipėdos uostas regione veikia stabiliai, tačiau ilgalaikė sektoriaus sėkmė priklausys ne nuo pavienių ciklinių rezultatų.
„Šiandien Klaipėdos uostas demonstruoja atsparumą sudėtingoms geopolitinėms ir ekonominėms sąlygoms. 2025-ieji buvo antri metai iš eilės, kai po ryškesnio stabtelėjimo, įvykusio daugiausia dėl geopolitinių priežasčių, Klaipėdos uosto kompanijų krovos apimtys vėl augo. Tai rodo sektoriaus profesionalumą ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Vis dėlto regioniniame kontekste turime būti realistai – dalis augimo buvo ciklinė, susijusi su laikinai pasikeitusiais, išnykusiais ir atsistačiusiais srautais, o ne su naujai sukurta struktūrine krovinių baze. Tai reiškia, kad ilgalaikė veiklos perspektyva priklausys ne nuo vienkartinių rezultatų, o nuo mūsų gebėjimo užtikrinti stabilias bei prognozuojamas logistikos grandines ir, svarbiausia – išsaugoti Klaipėdos uosto ir visos logistikos grandinės konkurencingumą“, – situaciją apžvelgia pašnekovas.
Jo teigimu, šiandien konkurencija tarp Baltijos jūros uostų yra dar didesnė, o sektoriaus rezultatus lemia ne tik paties uosto veikla, bet ir visa tiekimo grandinė, ypač geležinkelių ir kelių efektyvumas bei kainodara.
„Sumažėjus bendriems krovinių srautams, konkurencija tarp Baltijos jūros uostų yra dar aštresnė, todėl kiekvienas valstybės lygiu priimamas politinis ar ekonominis sprendimas, lygiai taip pat kaip infrastruktūros plėtros ar kainodaros klausimai, kuriuos sprendžia valstybės valdomos transporto sektoriaus įmonės, turi tiesioginį poveikį krovinių siuntėjų ar gavėjų pasirinkimams“, – akcentuoja L. Rimkus.
Kur slypi potencialas augti
Nors sektorius susiduria su iššūkiais, pašnekovai sutaria, kad artimiausią dešimtmetį augimas bus grindžiamas naujomis kryptimis – nuo žaliosios transformacijos iki aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų. Pasak G. Kutkos, laivybos segmente artimiausiais metais pagrindinė kryptis išliks ta pati – veiklos sąnaudų mažinimas ir laivų „žalinimas“.
„Svarbiausias klausimas – kaip suderinti skirtingas kryptis. Šiuo metu visos alternatyvaus kuro rūšys yra brangesnės nei iškastinio kuro. Nauja veiklos kryptis labai priklauso nuo planuojamo jūrų vėjo jėgainių parko šalia Palangos įgyvendinimo eigos. Su projekto įgyvendinimu atsirastų specialios paskirties laivų segmentas ir padidėtų naujų profesijų poreikis“, – sako jis.
L. Rimkus akcentuoja, kad uostų ateitis glaudžiai susijusi su gebėjimu kurti daugiau vertės klientui ir veikti integruotų paslaugų centrų modeliu.
„Kad augtume, turime maksimaliai siekti konkurencinio pranašumo regione ir būti patraukliausiu pasirinkimu regiono pramonei, prekybai, žemės ūkiui. Krovos kompanijų bei uosto administratoriaus atsakomybės šiuo atveju – investicijos į infrastruktūrą, moderniausias technologijas, techniką, personalo kompetencijas. Labai svarbu, kad pramonės ir žemės ūkio įmonės galėtų iki galo išnaudoti Klaipėdos uosto kompanijų teikiamas galimybes ir kad joms nebūtų kuriami papildomi trukdžiai uosto paslaugų prieinamumo atžvilgiu – nei infrastruktūriniai, nei kainodaros, nei reguliavimo“, – mano pašnekovas.
Keičiasi specialistų profilis
Technologinė transformacija jūrų sektoriuje keičia ne tik verslo modelius, bet ir specialistų profilį – išryškėja kompetencijų ir švietimo svarba.
L. Rimkus sako, kad krovos ir logistikos sektoriuje technologijos jau seniai tapo ne pasirinkimu, o būtinybe:
„Šiandien mes nekeliame klausimo, ar reikia investuoti į technologijas, veikiau – kaip greitai ir maksimaliai efektyviai tai padaryti ir kokių papildomų įrankių bei sąlygų tam turime, lyginant su konkurencine aplinka.“
G. Kutka pabrėžia, kad dėl ekologiškų ir skaitmeninių technologijų plėtros iš esmės keičiasi ir jūrininkų kompetencijų poreikis.
„Laivyba patiria esminę transformaciją, susijusią su ekologiškomis ir skaitmeninėmis technologijomis. Ateities ekologiškų degalų technologijos, tokios kaip vandenilis, amoniakas, baterijos ir biokuras, pareikalaus naujų įgūdžių, išsilavinimo ir praktinio mokymo jūrininkams. Technologiškai pažangiuose laivuose taip pat bus reikalingi nauji skaitmeniniai įgūdžiai“, – numato jis.
Dr. Justas Žaglinskis, VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijos (LJA) vadovas, sako, kad jūrų sektoriuje tradicinių žinių jau dabar nebepakanka.
„Jūrų sektoriui reikalingų kompetencijų profilis sparčiai keičiasi dėl skaitmenizacijos, automatizacijos ir tvarumo reikalavimų. Vis svarbesnės tampa skaitmeninės kompetencijos, duomenų analizės ir apsaugos pagrindai bei gebėjimas dirbti su išmaniosiomis sistemomis. Ateities jūrų sektoriaus specialistas turi būti ne tik kvalifikuotas savo srityje, bet ir pasirengęs nuolat mokytis, atnaujinti gebėjimus bei turėti tarpdalykinių kompetencijų“, – sako jis.
Ruošia sektoriaus ateitį
Specialistų rengimo kokybę lemia tai, kaip glaudžiai studijos siejamos su realia sektoriaus veikla. J. Žaglinskis dalinasi, kad LJA bendradarbiauja su laivybos kompanijomis, įgulų formavimo įmonėmis, uosto krovos bendrovėmis, logistikos ir energetikos įmonėmis bei valstybės tarnybomis, susijusiomis su šalies saugumu.
Tarp partnerių vadovas mini tokias tarptautines jūrų įmones kaip DFDS, „Maersk“, MSC ir „Boskalis“, taip pat svarbiausias Klaipėdos uosto bendroves – KLASCO, „Klaipėdos Smeltę“, „Begą“, logistikos įmones „Girteka“ ir „Vlantana“. Energetikos grupės AB „KN Energies“ bei AB „Ignitis grupė“ jau antrus metus skiria paramą gabiausiems jūrų inžinerijos studijų krypčių studentams. LJA taip pat bendradarbiauja su valstybės tarnybomis, susijusiomis su valstybės saugumu: Karinėmis jūrų pajėgomis, Muitinės departamentu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
„LJA svarbi partnerių nuomonė atnaujinant studijų programų ir kvalifikacijos tobulinimo programų turinį, kuriant naujas programas, atitinkančias verslo ir valstybės poreikius, organizuojant studentų praktiką, vykdant bendrus tyrimus. Didžiausią sinergiją matome būsimųjų aukštos kvalifikacijos specialistų verslui ir valstybės saugumui rengimo, įmonių ir organizacijų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo bei nacionalinių ir tarptautinių projektų įgyvendinimo srityse, – pasakoja J. Žaglinskis. – Akademija nėra tik studijų institucija – tai vieta, kur formuojamas jūrų transporto sektoriaus intelektinis potencialas, kuriamos naujos technologinės ir vadybinės idėjos, rengiami specialistai, kurie dirbs globalioje rinkoje ir kurs pridėtinę vertę Lietuvai. Galima sakyti, kad investicijos į LJA yra investicijos į viso Lietuvos jūrų transporto sektoriaus ateitį ir konkurencingumą.“
Pasak jo, netolimoje ateityje įkūrus Jūrų inžinerijos ir atsinaujinančios energetikos kompetencijų centrą Akademija sieks dar labiau plėsti šią sinergiją per tarptautinius projektus ir inovacijų platformas, kurios sujungtų akademiją, verslą ir valstybę į vieną stiprų jūrų pramonės ekosistemos tinklą.
J. Žaglinskio teigimu, partnerystės svarbios ne tik dėl praktikos vietų ar darbdavių tinklo. Jos leidžia Akademijai atnaujinti studijų programas pagal realų poreikį, kurti naujas mokymo kryptis, sudaryti daugiau galimybių kelti kvalifikaciją ir tiksliau reaguoti į tai, kokių kompetencijų artimiausiais metais reikės visai jūrų ekosistemai. Anot jo, per absolventus ir jų kompetencijas Lietuva išlieka matoma tarptautinėje jūrų rinkoje.
„Šiandien tik LJA ruošia jūrininkus, turinčius vadovavimo kompetencijų. Akademija yra ne tik studijų vieta, bet ir aktyvi visos jūrų pramonės ekosistemos dalyvė, kuri jau 78 metus puoselėja tradicijas, yra atvira naujovėms, stiprina regionui, valstybei ir visam pasauliui reikalingą jūrinių kompetencijų potencialą. Jūrų transporto sektoriuje užimame labai aiškią praktinę vietą – ruošiame specialistus Lietuvos ir pasaulio laivybai, uostui ir jūrų logistikai. LJA padeda Lietuvai būti matomai ne per deklaracijas, o per žmones ir jų profesionalumą tarptautinėje rinkoje“, – akcentuoja vadovas.
Galerija
