Stojantiesiems

Nuo idėjos iki apsaugos: ką technologijų įmonė turi žinoti apie intelektinės nuosavybės apsaugos strategiją

Spalio 24, 2025
Š. m. spalio 31 d. kviečiame į VITP verslo pusryčius „Nuo idėjos iki apsaugos: ką technologijų įmonė turi žinoti apie intelektinės nuosavybės apsaugos strategiją“.
 
Verslo pusryčių metu WALLESS teisininkė Ieva Šmigelskaitė pristatys, kaip technologijų įmonėms kurti veiksmingą intelektinės nuosavybės apsaugos strategiją – nuo idėjos iki praktinio įgyvendinimo, atskleidžiant kiekvieno elemento svarbą. Bus aptarti pagrindiniai intelektinės nuosavybės apsaugos aspektai – nuo registruojamos intelektinės nuosavybės (pavyzdžiui, prekių ženklų ir patentų) iki neregistruojamos, bet kritinės Jūsų verslui informacijos apsaugos (pavyzdžiui, programinės įrangos kodo ar jos sąsajos dizaino, komercinių paslapčių). Taip pat skirsime dėmesį įvairiems sutartiniams mechanizmams, ir kaip jie gali prisidėti prie įmonės intelektinės nuosavybės apsaugos strategijos, užtikrinant nuoseklią teisių, būtinų sėkmingam verslo vystymui, apsaugą. Šie pusryčiai bus praktinis įvadas į intelektinės nuosavybės apsaugos pagrindus, padėsiantis Jums sukurti būtent Jūsų verslui pritaikytą apsaugos strategiją.
 
Renginys nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas. Norinčius dalyvauti prašome registruotis iki spalio 30 d. 15 val.: REGISTRACIJA
 
Data: 2025 m. spalio 31 d.
Laikas: 09:30 – 10:30 val.
Vieta: Visorių IT parkas (Mokslininkų g. 2A).
 
Renginys    Facebook   |   Linkedin

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau