Orlaivių techninės priežiūros inžinierius: „Aviacija atvira kiekvienam, kuris tikrai to nori“

Sausio 14, 2026
„Aš esu labai laimingas žmogus“, – taip savo pasakojimą pradeda aviacijos technikas Mindaugas Lisauskas. Laimingas, nes įgyvendino vaikystės svajonę tapti aviacijos mechaniku ir šiandien dirba pasaulinio lygio orlaivių techninės priežiūros įmonėje. Tačiau iki šio taško jo kelias nebuvo nei trumpas, nei tradicinis, ir būtent todėl Mindaugo istorija tampa įkvepiančiu pavyzdžiu tiems, kurie galvoja, kad aviacija – „ne jiems“.
 
Naujas karjeros startas – ir vėl viskas iš pradžių
 
Aviacija Mindaugą traukė nuo pat vaikystės – jį žavėjo filmai apie lėktuvus, tėčio klijuojami modeliai, o vėliau – kartu su kiemo draugais taisomi, modifikuojami motociklai ir automobiliai, užauginę meilę mechanikai, technikai ir inžinerijai. 
Tačiau aviacijos mechaniko studijų nepradėjo – po mokyklos Mindaugas įstojo į mokamą vietą, todėl svajonės teko atsisakyti. Baigęs ekonomikos mokslus, jis beveik dvidešimt metų dirbo versle, iš kurių penkiolika praleido viename didžiausių vaistinių tinklų ir ėjo regiono vadovo pareigas. 
 
Vis dėlto, sena meilė aviacijai niekur nedingo – sulaukęs 38-erių, Mindaugas suprato: jeigu tikrai to nori, dabar yra pats metas. Neturėdamas jokio aviacinio išsilavinimo, vyras pradėjo domėtis: ieškojo informacijos, skaitė, aiškinosi, kokie keliai veda į aviacijos techninę priežiūrą. „Tuomet supratau itin svarbią tiesą: nesvarbu, kokį išsilavinimą turi ar kokioje srityje anksčiau dirbai, aviacija turi aiškias taisykles, vienodus reikalavimus ir atviras duris tiems, kurie pasiryžę mokytis. Pagrindinis veiksnys yra noras – be jo nebus nieko“, – sako jis.

M. Lisauskas
 

Aviacijos mokslai – ne tik „tiksliukams“
 
Pasak Mindaugo, aviacijos mechaniko profesija – ne vien „tiksliukams“, ar išskirtinių gebėjimų žmonėms. Skirtumas tarp žmonių slypi ne gabumuose, o tame, kaip greitai jie sugeba išmokti naujų dalykų. Tačiau nėra disciplinos ar srities, kurios negalėtų įvaldyti motyvuotas žmogus, įsitikinęs jis.
 
„Kelias į aviacijos techniko profesiją reikalauja daug mokymosi ir pastangų. Pirmiausia vyksta baziniai mokymai, savarankiškas darbas, egzaminai, vėliau – konkrečių orlaivių tipų studijos, kai lėktuvas išnarstomas „nuo nosies iki uodegos“. Būtent čia ir prasideda tikrasis aviacijos žavesys: visas paveikslas pradeda dėliotis į savo vietas“, – pasakoja Mindaugas.
 
Svarbus aspektas, kurį specialistas akcentuoja būsimiems mechanikams, – nuolatinis mokymasis. Universitetas, pasak jo, išmoko ne profesijos, o išmoko mokytis. Aviacijoje tai tampa kasdienybe: licencijos įgijimas, jos papildymas orlaivių tipais, kvalifikacijos kėlimas. „Kuo daugiau mokausi, tuo labiau suprantu, kiek dar daug nežinau“, – pripažįsta jis ir priduria, kad būtent tai jam teikia džiaugsmą.
 
Ne mažiau svarbi ir praktika. Norint įgyti orlaivių techninės priežiūros inžinieriaus licenciją, būtina ne vienerius metus dirbti šioje srityje, dažniausiai – pradedant nuo mechaniko pozicijos. Tačiau čia, Mindaugo teigimu, slypi geroji žinia: įsidarbinti galima bet kada, jei tik yra noro. Daugumą mokymų finansuoja įmonės – investuoti reikia ne pinigus, o laiką, pastangas, svarbiausia – turėti motyvacijos.
 
Šiandien Mindaugas, dirbdamas „FL Technics“ įmonėje, kuri teikia orlaivių techninės priežiūros ir remonto paslaugas komercinės aviacijos klientams visame pasaulyje, didžiuojasi galimybe rinktis – dirbti skirtingose šalyse, miestuose, keisti aplinką, augti profesiškai. Tačiau svarbiausia žinutė, kurią jis perduoda jaunimui ir karjeros pokyčių ieškantiems žmonėms, yra paprasta: „Aviacijos pasaulis platus kaip dangus, ir durys į jį atvertos visiems.“
 
Jo patarimas svarstantiems apie aviacijos mechaniko kelią – nebijokite, klauskite, kalbėkitės, domėkitės ir, svarbiausia, sąžiningai atsakykite sau į klausimą: ar aš to noriu? Jei atsakymas „taip“, visa kita – tik laiko ir pastangų klausimas.
 
VILNIUS TECH kviečia įmones bei jaunuosius ateities kūrėjus balandžio 16 d. dalyvauti Karjeros dienoje GRAVITY. Tai puiki proga vienoje vietoje susitikti su įvairių įmonių ir organizacijų atstovais, gyvai pabendrauti ir sužinoti apie realias darbo ir praktikos galimybes.

Galerija

Panašios naujienos

Psichologė pataria, kaip lengviau įsivažiuoti į naujus mokslo metus ir darbus
Psichologė pataria, kaip lengviau įsivažiuoti į naujus mokslo metus ir darbus
Rugsėjis daugeliui reiškia grįžimą į įprastą ritmą: ankstyvus rytus, paskaitas, pamokas, darbus ir naujus planus. Po kelių mėnesių atostogų vėl anksti keltis, susikaupti ir rasti motyvacijos ne visada lengva. Tačiau norint grįžti į darbus ir mokslus, nebūtina laukti „tobulo momento“ ar motyvacijos pliūpsnio. VILNIUS TECH psichologė Gintė Blaževičė pataria pradėti nuo mažų žingsnių ir dalijasi patarimais, kaip lengviau įsivažiuoti į naujų mokslo metų ritmą. Kaip ir nuo ko pradėti? Po ilgesnių atostogų norint įsivažiuoti į veiklas, svarbiausia yra pradėti „važiuoti“, sako psichologė: „Neretai girdime, kad žmogus lyg ir turi minčių, noro imtis darbų, veiklų ar mokslų, bet vis laukia įkvėpimo, motyvacijos pliūpsnio ar kokio nors ypatingo nusiteikimo. Bėda ta, kad laukti gali tekti ilgai, o kuo ilgiau kažką atidėliojame, tuo labiau gali varginti nerimas.“ Tokiu atveju specialistai rekomenduoja paprasčiausiai pradėti daryti po truputį, kad ir mažais, paprastais žingsneliais. Taip pat verta pagalvoti, kaip veiklą pradėti taip, kad nereikėtų jos atidėlioti ar savęs atkalbinėti – pradėjus ir pamažu įsivažiavus, nerimas ar nemalonūs pojūčiai palengva atslūgsta. Ėmusis darbo, sunkiausios dažnai yra tik tos pirmosios 15–30 minučių (kartais tai gali kartotis kelias dienas), pasakoja G. Blaževičė. Vėliau žmogaus protas tarsi apšyla, pamato, kad nėra to įsivaizduojamo pavojaus, sumažėja noras atidėlioti, nubunda pasitikėjimas savimi, kyla smalsumas, o kartu ir motyvacija. Tai yra gera žinia: motyvacijos ar įkvėpimo, nereikia sėdėti ir jų laukti – juos galima prisikviesti. [caption id="attachment_128343" align="alignnone" width="1024"] Asociatyvi nuotrauka[/caption] „Pradėti – sunkiausia, todėl normalu, kad pradžia kelia nemalonius jausmus, galbūt baimę ar nerimą. Mūsų protas yra puikus scenaristas, galintis prigalvoti gerokai gąsdinančių scenarijų, kurie stabdo nuo veiklų. Tačiau noriu pabrėžti, kad mintys ir įsivaizdavimai nėra faktai, kuriais būtų verta tikėti“, – sako psichologė. Kitas svarbus aspektas – neretai per ilgesnes vasaros atostogas pasikeičiantis miego ritmas. Tokiu atveju, G. Blaževičė pataria po atostogų nereikalauti iš savęs maksimalaus produktyvumo, o verčiau švelniai ir palaipsniui sugrįžti į ritmą, susiplanavus pirmuosius žingsnius ir veiklas. Taip pat svarbu stengtis keltis ir eiti miegoti tuo pačiu metu, rytais stengtis būti šviesoje, iš anksto susiplanuoti pirmą dienos dalį ir žingsneliais prisijaukinti struktūrą, pareigas ir pasikeitusią kasdienybę. Svarbu tarp veiklų nepamiršti savęs  O kaip vos prasidėjus mokslo metams, derinant studijas ir darbą, iškart neperdegti? „Mes vartojame žodį „perdegimas“, kai jaučiamės užgriūti atsakomybių ar pernelyg apsikrovę veiklomis, įsipareigojimais. Bet kliniškai žvelgiant, tai ne visuomet būna perdegimas – dažniausiai tai ilgai trunkantis stresas ar nuovargis. Vis dėlto, perdegimas išties gali atsirasti, kai ilgalaikis stresas, didelis krūvis, keliami sau aukšti reikalavimai ir atjautos sau trūkumas niekad nesibaigia“, – paaiškina psichologė. Siekiant išvengti stipraus nuovargio, svarbu neignoruoti savo poreikių ar kūno siunčiamų signalų, o poilsio neatidėlioti „kai turėsiu laiko“, tęsia ji. Norint išlikti produktyviam kurioje nors veikloje, labai svarbu rūpintis savimi: pakankama miego trukme, kokybišku maistu, laiku gamtoje, mankšta, bendravimu ir pan. „Lengva pasiklysti tarp darbų, tikslų, atsakomybių ir buities, taip pamirštant, kas teikia tikrąją prasmę. Todėl verta ieškoti ir planuoti tai, kas sustiprina, kelia džiaugsmą, kūrybiškumą, saugumo jausmą. Poilsis ir rūpinimasis savimi irgi yra produktyvaus ritmo dalis“, – sako specialistė. [caption id="attachment_128346" align="alignnone" width="1024"] Asociatyvi nuotrauka[/caption] Psichologė taip pat pataria: nuo nuovargio ir perdegimo gali apsaugoti ir savo minčių ir įsitikinimų peržiūra. Naudinga pareflektuoti, ar rezultatų nepradedame sieti su savo saviverte, ar nesmerkiame savęs, kai kažkas nepavyksta „tobulai“? Ar pernelyg didelis įnikimas į veiklas nėra bandymas pateisinti kažkieno lūkesčius arba perdėtą atsakomybės jausmą? „Be to, neretai perdegimą skatina ne tik darbų kiekis, bet ir bandymas įtikti kitiems, pateisinti kitų lūkesčius bei negebėjimas brėžti sveikų ribų. Kartais šiuos klausimus vienam išnarplioti nėra lengva, tada naudinga gali būti ir psichologo pagalba“, – rekomenduoja G. Blaževičė. Kalbant apie motyvacijos stoką bei atsirandantį nuovargį, šiuos nulemti gali ne vien tai,  kiek darome, bet ir tai, dėl ko visa tai darome. Kai trūksta entuziazmo grįžti į studijas ar darbus, verta skirti kelias minutes pareflektavimui ir priminimui sau, kodėl kadaise ėmėtės šios veiklos ir kodėl apskritai joje esate, sako specialistė. „Pervargimą skatina ne tik dideli darbų krūviai, bet ir užsimiršimas, kodėl juos darome. Galima savęs klausti, kodėl pasirinkau šią veiklą? Kas mane traukė šioje srityje? Kokią naudą ar prasmę matau šioje veikloje ilgalaikėje perspektyvoje? Ir, žinoma, ar mano veikla, studijos, darbai atitinka vertybes, kuriomis vadovaujuosi? Įsiklausymas į save gali būti pirmasis rūpinimosi savimi žingsnis“, – reziumuoja VILNIUS TECH psichologė Gintė Blaževičė.
Plačiau